Dabar populiaru
Publikuota: 2015 gegužės 22d. 09:24

Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas apie šauktinius: „Žmonės turėtų nustoti galvoti tik apie save“

Amiras Maimonas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Amiras Maimonas

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašyta įstatymo pataisa, grąžinanti šauktinių tarnybą, sukėlė audrą viešojoje erdvėje. Vieni puolė skųstis dėl sužlugdytų jaunų gyvenimų, kiti – gėdinti būsimus karius ir tyčiotis iš jų neryžtingumo.

Izraelyje šauktinių tarnyba – kasdienio gyvenimo dalis. Skirtingai nei Lietuvoje, kur šauktiniams teks tarnauti tik 9 mėnesius, Izraelyje šauktinių vyrų tarnyba trunka trejus, moterų – dvejus metus. Beveik visą savo istoriją dėl išlikimo besikaunanti valstybė pasižymi piliečių sąmoningumu ir karinio pasirengimo svarbos supratimu.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, pats džiaugsmingai išlydėjęs į karinę tarnybą du elitiniuose daliniuose tarnaujančius sūnus, pabrėžia, jog karinė prievolė yra ne tik suprantama, bet ir gerbiama visų valstybės piliečių.

– Šauktinių tarnybą Izraelio gynybos įstatymai apibrėžė dar 1949 metais. Akivaizdu, kad nemažai kartų jūsų šalyje augo, atlikdamos ir suprasdamos karinę pareigą tėvynei. Kokius teigiamus šauktinių įstatymo aspektus galėtumėte įvardinti?

– Izraelyje viskas prasidėjo dėl saugumo situacijos. Mes buvome priversti gintis nuo pat pirmos dienos ir tai kartojosi visos šalies istorijos metu. Bet per šiuos metus mes supratome, kad tai nėra tik valstybės gynybos klausimas. Karinė tarnyba – galimybė prisidėti prie šalies gerovės.

Aš tikiu, kad Izraelyje visi supranta, jog tam tikrą akimirką iš jų gali pareikalauti atlikti pareigą, visiems puikiai suprantama, kad reikės ne tik gauti, bet ir kažką duoti savo šaliai. Jaunimas tai suvokia ir netgi laukia karinės tarnybos.

Vienuoliktoje ar dvyliktoje klasėje apie tai yra kalbama, planuojama. Prisimenu ir tokius pokalbius savo namuose, kur augo mano du sūnūs, tapę Izraelio kariais. Prisimenu jų jaudulį, kai gavo pakvietimus prisijungti prie elitinių karinių pajėgų, į kurias atrenkami tik patys geriausieji.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Izraelio kariai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Izraelio kariai

Vienas iš teigiamų karinės tarnybos aspektų – asmenybės ir pagarbos vertybėms ugdymas. Tik karinėje tarnyboje tu išties supranti, kas tai yra draugystė. Kai patenki į karinius veiksmus ir supranti, kad tavo būrio atstovas iš kairės ir iš dešinės pasiruošę aukoti dėl tavęs gyvybę, bus šalia, jei kas nutiks, tai suteikia pasitikėjimą.

Manau, kad dėl šių savybių Izraelio kariai nesibaimina jokių misijų. Jie žino, kad valstybė, valdžia, jų draugai stengsis dėl jų ir nepaliks nelaimėje. Be to, kariuomenė padeda išsiugdyti tam tikrus sugebėjimus, kūrybingumą. Kai turi spręsti rimtas problemas ir daryti tai greitai, gali perkelti šią patirtį į verslą ir kitas sritis.

Kai turi spręsti rimtas problemas ir daryti tai greitai, gali perkelti šią patirtį į verslą ir kitas sritis.

Išmoksti ne vengti, ne apeiti problemas, o spręsti jas vos susidūręs. Kai sukuri naują kompaniją, ieškai idėjų, sprendimų, karinė tarnyba labai padeda. Dar vienas dalykas – disciplina. Nenoriu per daug girti Izraelio jaunimo, teigti, kad jie negeria ir nedaro blogų dalykų, tačiau skirtumas visgi matyti. Jie nevengia disciplinos, supranta, kad kartais tenka prisiimti atsakomybę.

Atsakomybė – tai ne kažkas, ką tau suteikia, tu turi ją prisiimti. Galiausiai – branda. Kai esi aštuoniolikos metu, klausi savęs – ką turėčiau veikti, ką studijuoti. Tokiu metu tu gali būti susikoncentravęs žengti viena kryptimi, bet karinė tarnyba tau suteikia galimybę gauti pertrauką. Per tą laiką gali geriau suprasti, ko išties nori, kuo nori tapti suaugęs.

– Paradoksalu, bet Lietuvoje kaip tik girdimi jaunų žmonių pasisakymai apie tai, kad karinė tarnyba sugriaus jų gyvenimus, neleis įgyvendinti kažkokių svarbių planų, atims gražiausius gyvenimo metus, nepaisant to, kad tarnyba mūsų šalyje truks tik devynis mėnesius. Ką manote apie tokius pasisakymus? Ar tai pilietinės visuomenės nebrandumo ženklas?

– Negaliu kalbėti už lietuvius, galiu tik pasakyti, kaip viskas vyksta mano šalyje. Manau, kad jei girdėčiau panašius pasisakymus Izraelyje, būčiau labai nusivylęs. Nusivylęs, nes tikrai tikiu, kad turime atlikti pareigą savo tėvynei. Man tai atrodo natūralu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Izraelio kariai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Izraelio kariai

Jei valstybei tavęs reikia, tu turi būti pasirengęs. Taip pat, kaip mes tikimės, kad valstybė pasirūpins mumis, kai to prireiks. Mes kalbame apie labai trumpą laiko tarpą. Kas yra tie devyni mėnesiai? Laikas praskrenda labai greitai.

Pamenu, kaip dar laikiau ką tik gimusius savo vaikus rankose. Atrodo, kad tai buvo dar vakar, o dabar aš jau galiu jums parodyti nuotraukas, kuriose jie su Izraelio ginkluotųjų pajėgų uniformomis. Netikiu pasiteisinimų paieškomis.

Izraelyje mokome, kad prisidėjimas prie valstybės reikalų, pareigos atlikimas, pasiaukojimas – vienos svarbiausių vertybių. Manau, kad tai turėtų būti svarbu ir kitose valstybėse.

Izraelyje mokome, kad prisidėjimas prie valstybės reikalų, pareigos atlikimas, pasiaukojimas – vienos svarbiausių vertybių. Manau, kad tai turėtų būti svarbu ir kitose valstybėse.

Žmonės turėtų nustoti galvoti tik apie save: kaip aš galiu pagerinti savo gyvenimą, kaip man uždirbti daugiau pinigų? Kartais reikia susimąstyti ir apie bendruomenę, tautą, valstybę. Džiaugiuosi, kad mano valstybėje, nors ir joje yra visokių išimčių, bet dauguma mąsto būtent taip.

Nekyla jokių klausimų dėl karinės tarnybos. Net ir tie, kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi noro atlikti karinę tarnybą, jie supranta, kad tai bus gyvenimo dalis.

– Izraelis išsiskiria ir tuo, kad jame piliečiai labai aktyviai dalyvauja pagelbėdami kariams atlikti karinę tarnybą. Ar tokią praktiką, kai visuomenė yra arti kariuomenės, kai žmonės gali padėti savo kariams, įmanoma pritaikyti ir Lietuvoje?

– Manau, kad tai pritaikoma visur. Izraelyje ne visi jaunuoliai atlieka karinę tarnybą. Išimtys daromos atsižvelgiant į sveikatos būklę, religinius įsitikinimus.

Pavydžiui, religingos moterys susidurtų su nemažais sunkumais, tarnaudamos kariuomenėje. Turėkime galvoje, kad yra konservatyvi visuomenės dalis, kuri neturi atsisakyti savo įsitikinimų. Tad kai kurie prisideda dirbdami ligoninėse, atlikdami kitus vertingus darbus. Tokiu būdu jie atlieka savo pareigą valstybei. Ne išvengia jos, o išnaudoja kitus būdus, kuriais gali būti naudingi.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Izraelio pajėgos
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Izraelio pajėgos

Manau, kad tokie būdai gali būti atrasti visose valstybėse. Tai nėra tik karinės tarnybos pavyzdys. Studentai Izraelyje taip pat kviečiami aktyviai dalyvauti savanoriškoje veikloje, pagelbėti senelių namuose, bendrauti su rizikos grupės vaikais.

Ir tai nėra pasirenkamas dalykas, tai tiesiog dalis akademinės veiklos. Turi apie 60 valandų savo laiko skirti tokiai aktyviai visuomeninei veiklai. Taigi, rasti būdų pagelbėti savo šaliai, prisidėti, visada įmanoma ir netgi būtina.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min