Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Loreta Graužinienė apie kitų metų biudžetą: „Pirmiausia turime apsiginti“

Loreta Graužinienė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Loreta Graužinienė
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Lietuva, kurios krašto apsaugos finansavimas iki šiol yra vienas mažiausių iš NATO šalių, partijų lyderių parašais įsipareigojo, kad 2 proc. BVP finansavimą krašto gynyba pasieks 2020 metais. Jau kitais metais ruošiamasi jį didinti beveik 400 mln. litų. Tiesa, šią savaitę Premjeras Algirdas Butkevičius netvirtai kalbėjo ar į krašto apsaugai skirtą biudžeto eilutę bus įrašyta būtent tokia suma.

Nerimą Vyriausybei kelia dėl Rusijos sankcijų smuktelėję Lietuvos makroekonominiai rodikliai. Prezidentė yra pabrėžusi, kad Lietuvos gynybos stiprinimas tampa išskirtiniu šio meto uždaviniu. Dar lieka Seimas, kuris kitą savaitę susirinks į rudens sesiją. Apie tai pokalbis su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene.

– Ar įsipareigojimas didinti krašto gynybos finansavimą 400 mln. litų turi išlikti, nepaisant ekonominių aplinkybių?

– Tai yra vienas pagrindinių prioritetų – krašto gynyba ir socialinė atskirtis. Du prioritetai, kurie turi atsispindėti 2015 metų biudžete.

Tai yra vienas pagrindinių prioritetų – krašto gynyba ir socialinė atskirtis. Du prioritetai, kurie turi atsispindėti 2015 metų biudžete

– Kitaip sakant, 400 milijonų plius turi būti ir ne kitaip?

– Aš esu įsitikinusi, kad turi būti, nes žvelgiant į šią geopolitinę situaciją, tai yra prioritetas.

– Apsisprendėte dėl MMA didinimo 35 litais ir sakote, kad kitąmet minimali mėnesinė alga gali būti didinama 100 litų. Negana to, esate sakiusi, kad kitąmet turi didėti ir biudžetininkų atlyginimai, kad jie nesusilygintų su MMA. Dar lieka pensininkai. Jeigu viską skaičiuotumėme, ar užteks pinigų?

– Viską mes skaičiuojame ir įvertiname. Ir mes turime vykdyti savo įsipareigojimą, kurį partijos visos pasirašė – iki 2020 metų pasiekti reikiamą rodiklį. Ir tą mums mandagiai priminė ir JAV Prezidentas Taline viešėdamas. O dėl visų kitų rodiklių, todėl mes konkrečiai ir nepasakėme ar tai bus 100, ar tai bus 80, ar tai bus kažkokia kitokia suma.

– Čia apie MMA?

– Taip, 2015 metais, todėl kad laukiame rodiklių, žiūrime, kaip reaguoja rinkos ir viską skaičiuojame. Bet viena, ką esame sutarę, kad 2015 metais, antrąkart keliant MMA, kad iškart būtų peržiūrimas ir 511 nutarimas, kuris liečia biudžetinių įmonių darbuotojus.

– Jų atlyginimus?

– Taip, nes mes nebegalime kelti MMA, nes tie žmonės, kurie turi aukštesnę kvalifikaciją, jų atlyginimai jau „susiplokština“, t.y. susilygina, ir turime peržiūrėti ir 511, o tai jau reikalauja nemažų pinigų.

–  Bet ar gali būti, kad nei MMA, nei biudžetininkų atlyginimai, na, bent jau iš pradžių metų, nebus numatyti biudžete, kad kils?

– Tai tikrai nebus pirmas ketvirtis, mes jau apie tai kalbėjome, nes pirmas ketvirtį būna dar sunkiai prognozuojamas surinkimas pajamų į biudžetą. Tai aiškesnė situacija būna pusmetį, kada mes turime rodiklius.

– Tai realiai, jeigu aš teisingai suprantu, mes galime galvoti apie MMA pakėlimą ir biudžetininkų atlyginimų kilimą tik nuo kitų metų antros pusės?

– Na, tikrai ne nuo pirmo ketvirčio, nes tai būtų nerealu.

– Jūs sakote, kad prioritetas yra socialiniai reikalai ir krašto gynyba, bet jeigu kartais taip atsitiktų, kad jie susiduria, tai krašto gynyba šiuo atveju yra pats svarbiausias dalykas, aš teisingai supratau?

– Na, mes turbūt visi suprantame, kad pirmiausia turime apsiginti.

– Gerai, tada pakalbėkime apie naująją sesiją (Seimo) su pakitusia valdančiąja koalicija – nebelieka LLRA. Dabar, žiūrint atgalios, kaip jūs vertinate tuos partnerius – LLRA, kaip jums patiko darbas su jais, jų retorika, jų nuveikti darbai?

– Seime LLRA frakcija dirbo labai konstruktyviai, sakyčiau, išskyrus gal sesijos paskutinį mėnesį, kai jie pradėjo aktyviai reikalauti dėl Tautinių mažumų įstatymo, kad greitai būtų priimta, neatsižvelgiant į visas procedūras, Statutą. Bet iki to laiko mes dirbome labai konstruktyviai, ir jokių problemų frakcija nekėlė.

– Bet aš turiu galvoje ne tik darbą Seime, bet ir tai, kas vyko Europos Parlamente, tame pačiame Seime, demaršą per, rodos, Sausio 13-osios minėjimą.

– Čia jau ne frakcijos, čia jau daugiau partijos ir daugiau šioje situacijoje pasireiškė partijos lyderis V. Tomaševskis. Na, aš nenorėčiau per daug ir vertinti, nes jau matome rezultatus, tai gal daugiau buvo noras gerai sudalyvauti rinkimuose, noras gauti rusų tautinės mažumos elektorato balsus, prisitraukiant prie savo. Ir jam tai pavyko. Na, labai gaila, kad daugeliu atvejų tai buvo daroma labai kenkiant valstybei.

Ir kai mes bendraujame su paprastais žmonėmis, ir aš pati daug bendrauju, tada aš jaučiau, kad lietuviai supyko ant lenkų, lenkai supyko ant lietuvių, nors paprasti žmonės „ne prie ko“ buvo. To niekada nereikia daryti ir ta įtampa bereikalinga buvo. Ta įtampa atsiradusi tarp mūsų žmonių dėl tautiškumo yra nesveika, ir mes turime ją pagydyti

– Ar valdančiosios koalicijos įvaizdis galėtų pagerėti, kai nebeliko LLRA?

– Aš manau ir esu įsitikinusi, kad mes ir prieš tai dirbome labai sutelktai ir konstruktyviai ir vykdėm vyriausybės programą, tai ir toliau mes taip dirbsime.

– Darbai taip, bet dar yra tai, ką aš vadinu retorika, kalbomis, tas bendravimas, Georgijaus juostelės, šiuo atveju ar LLRA nepakenkė valdančiajai koalicijai?

– Aš manau, kad šiek tiek – taip. Ir ypač nesveika buvo tai, kad buvo šiek tiek kurstoma tautinė nesantaika Lietuvoje. Ir kai mes bendraujame su paprastais žmonėmis, ir aš pati daug bendrauju, tada aš jaučiau, kad lietuviai supyko ant lenkų, lenkai supyko ant lietuvių, nors paprasti žmonės „ne prie ko“ buvo. To niekada nereikia daryti ir ta įtampa bereikalinga buvo. Ta įtampa atsiradusi tarp mūsų žmonių dėl tautiškumo yra nesveika, ir mes turime ją pagydyti.

– Dar viena tema yra Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Jūs pamenate, praeitoje sesijoje buvo visokių demaršų. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos opozicijos atstovai vėl žada protestus, jei rudenį nebus grįžta prie komisijos sudarymo tvarkos klausimo. Opozicija tikina surašiusi jums dėl to raštą ir net gavusi jūsų pažadą, kad reikia keisti Etikos komisijos sudarymo tvarką, bet dabar sako nesulaukia iš jūsų jokio ženklo. Tai ar jūs esate nusiteikusi formuoti kitokius komisijos sudarymo principus?

– Seime kiekvienas Seimo narys turi iniciatyvos teisę pateikti Statuto pataisas, ir mes galėtume svarstyti. Nebūtinai Seimo pirmininkas tą turi atlikti. Mano pareiga yra ta, kad aš turiu atrasti kompromisą, ir man yra labai svarbu, kad visos frakcijos sutartų, ir Seimo Statutas būtų pakeistas vieningai. Tai tokio sutarimo šiandien nėra, nes vieniems atrodo, kad vienas formavimo principas geresnis, kitiems – kitas. Tikiuosi, kad iki šios kadencijos pabaigos mes sutarsime ir iki kitos kadencijos pakeitus Statutą, jeigu bus sutarta pakeisti, atėjusi nuo pat pirmųjų dienų ta komisija turėtų būti suformuota kitais principais.

– Kitaip sakant, jūs kol kas nematote kažkokių didelių revoliucijų, bent jau šitai kadencijai?

– Šitoje sesijoje nematau net ir labai didelės galimybės.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min