Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Neurofiziologas iš Šveicarijos Michelis Rolandas Magistris: „Gerbiu V.Andriukaitį, bet teigiamai vertinu ir jam nugarą atsukusius jaunuosius gydytojus“

R.M.Magistriui įteikiamos garbės daktaro regalijos
Luko Kazakevičiaus nuotr. / R.M.Magistriui (viduryje) įteikiamos garbės daktaro regalijos
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) garbės daktaras, neurofiziologas Michelis Rolandas Magistris mano, kad LSMU absolventų sprendimas atsukti nugarą sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Andriukaičiui rodo, kad Lietuvos jaunimas geba savarankiškai mąstyti ir taktiškai išreikšti savo nuomonę.

M.R.Magistris įsitikinęs, kad ateina naujų, modernių ir alternatyviai bei drąsiai mąstančių gydytojų karta. Todėl jis optimistiškai vertina ateities Vakarų mediciną ir atsargiai vertina Rytų bei visokius netradicinius gydymo būdus.

– Kaip vertinate demaršą studentų, kurie diplomų įteikimo dieną sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Povilui Andriukaičiui atsuko nugaras?

LSMU absolventų protestas kalbant V.Andriukaičiui
LSMU absolventų protestas kalbant V.Andriukaičiui

– Pažįstu V.P.Andriukaitį. Jis yra aktyvus politikas, kuris siekia pokyčių. Gerbiu jį už tai. Tačiau teigiamai vertinu ir absolventus.

Tai laisvi laisvos šalies piliečiai, kurie išreiškė savo nuomonę ir tai buvo padaryta labai taktiškai, tyliai. Vėliau atsiimdami diplomus jie visi paspaudė ranką ministrui.

Viskas buvo labai diplomatiška, o galimybė išreikšti savo nuomonę yra laisvų, brandžių ir gebančių savarankiškai mąstyti žmonių požymis.

– Tapote LSMU garbės daktaru. Kaip vertinate šį titulą?

– Tai tikrai vertingas, įpareigojantis ir prasmingas darbo įvertinimas. Didžiuojuosi juo. Tikiuosi ir toliau tęsti savo darbus bei nuveikti dar daugiau Lietuvos ir Šveicarijos žmonių labui. Ženevos universiteto medicinos fakultete esu atsakingas už bendradarbiavimą su Rytų Europos šalimis ir žiūriu į tai atsakingai. Jau dvidešimt metų bendradarbiaujame su LSMU. Nuveikėme tikrai daug.

– Pakalbėkime apie jūsų studijų metus. Ar visada tvirtai žinojote, jog tapsite gydytoju?

– Mokyklą baigiau Kalifornijoje (JAV), o vėliau studijavau Ženevoje (Šveicarija). Iš pradžių baigiau kineziterapiją ir dirbau kineziterapeutu. Tačiau norėjau siekti daugiau, todėl kiek vėliau baigiau mediciną.

Neurologu tapau studijuodamas Ženevoje ir Paryžiuje, o vėliau ir Monrealyje.

Vėliau specializavausi neurofiziologijos srityje ir tapau Neurologijos klinikos neurofiziologijos padalinio vadovu Ženevos universiteto ligoninėje. Su kolegomis iš Lietuvos dalyvavau daugelyje Šveicarijos ir tarptautinių mokslo projektų. Mums bendradarbiaujant buvo apgintos kelios disertacijos, publikuoti straipsniai pripažintuose žurnaluose.

Mano šeimoje medikų nebuvo, tačiau mūsų vaikai pasirinko mediciną. Pernai dukra Donia baigė mokslus LSMU ir dabar dirba Šveicarijoje.

Visada jai sakiau, kad prieš renkantis mediciną reikia viską gerai apsvarstyti, nes tai yra itin sudėtinga profesija, tačiau ji man tik pasakė: „Tėti, aš tai padarysiu geriau nei tu.“ Ji pasirinko savarankiškai ir atsakingai. Visada ją palaikiau ir didžiavausi.

Luko Kazakevičiaus nuotr./R.M.Magistris su šeima
Luko Kazakevičiaus nuotr./R.M.Magistris su šeima

– Su kokiais pacientais dirbote savo karjeros pradžioje?

– Mano pirmoji darbovietė – psichiatrijos ligoninė. Jaunystėje svajojau, kad atsirastų gydymas išsėtine skleroze sergantiems jauniems žmonėms bei griūtų siena, skyrusi Vakarus nuo Rytų. Pastaroji svajonė išsipildė, o gydymo galimybės labai pagerėjo.

– Nuolatinis gydytojo darbo palydovas – mirtis.

– Taip. Tačiau tiesa ta, kad visi kada nors mirsime. Manau, jog turėtume žinoti daugiau apie mirtį. Tanatologija (mokslas apie mirtį) turėtų būti įtraukta į studijų programą. Vėlu jauniems gydytojams apie tai mokytis naktį iš budinčios slaugytojos.

– Kokius pagrindinius pokyčius išskirtumėte medicinoje?

– Pasikeitė ištyrimo galimybės, atsirado daug naujų ir efektyvių vaistų. Tačiau padaugėjo biurokratijos, ėmė didėti atstumas tarp paciento poreikių, lūkesčių ir skubančio gydytojo. Naujosios technologijos palengvina medikų darbą, leidžia atlikti tikslesnius tyrimus, tačiau gydytojo tai nepakeis. Gydytojai vis labiau siekia perduoti savo žinias ir atsakomybę lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams.

– Ar lengvai gydytojai atsisako savo galios ir suteikia šias žinias pacientams?

Yra gydytojų, kurie jaučiasi aukščiau pacientų ir nepakankamai bendrauja su jais, nenori ar nemoka suteikti reikalingų žinių.

– Yra gydytojų, kurie jaučiasi aukščiau pacientų ir nepakankamai bendrauja su jais, nenori ar nemoka suteikti reikalingų žinių. Juk gydytojas ir pacientas turi vieną tikslą – sveikatą.

Taip pat ir santykiuose tarp dėstytojo ir studentų. Dėstytojas, kuris studentams perduoda savo žinias, moko juos būti atsakingais ir mąstyti savarankiškai, tarsi perduoda jiems savo galias.

– Tai reiškia, jog gydytojas turi būti ir geras mokytojas?

– Be abejonės. Juk geras mokytojas savo mokinius turi išmokyti savarankiškumo, prisiimti atsakomybę ir nuolatos mokytis.

– Kaip manote, kokius pokyčius medicinoje galėsime stebėti po 20-ies metų?

– Ateina naujų, modernių ir alternatyviai bei drąsiai mąstančių gydytojų karta. Manau, jog po kelių dešimčių metų naudosime mažiau vaistų. Būsime atsakingesni vartodami medikamentus, tačiau bus ir daugiau susikalbėjimo tarp gydytojų ir pacientų.

Aš optimistas. Tik patys geriausi jaunuoliai renkasi mediciną. Kaip tuomet ateitis gali būti bloga (juokiasi)?

Turime atskirti tikrus gydytojus nuo žolelėmis ir burtais žadančių išgydyti ekstrasensų, šamanų ir kitų šarlatanų.

– Jei naudosime mažiau medikamentų, gal pasikliausime Rytų medicina?

– Tik jei ji bus veiksminga ir nekenks žmogui.

Pats Rytų medicinos nepraktikuoju. Ne todėl, kad laikau ją neveiksminga ar esu nusistatęs prieš. Dar daug ko apie tai nežinome ir negalime būti tikri dėl šalutinių poveikių bei ją siūlančių asmenų kompetencijos.

Oficialioje Vakarų medicinoje viskas yra griežtai kontroliuojama, o čia kontrolės tikrai trūksta. Jei vieno ar kito gydymo metodo veiksmingumas bus įrodytas ir bus aišku, kad tai nekenkia, aš tikrai nebijosiu to naudoti. Turime atskirti tikrus gydytojus nuo žolelėmis ir burtais žadančių išgydyti ekstrasensų, šamanų ir kitų šarlatanų.

– Kuo užsiimate norėdamas pailsėti?

Anksčiau pilotavau lėktuvus ir nardžiau. Dabar, kai vaikai jau gyvena savarankiškai, norėčiau dar daugiau keliauti su žmona. Pasvajoju ir apie anūkus.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min