Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mokslininkas Michaelas Brooksas: „Nematau priežasties, dėl kurios kitur negalėtų būti į Žemę panašių planetų“

Mokslininkas ir rašytojas Michaelas Brooksas
TEDxVilnius organizatorių nuotr. / Mokslininkas ir rašytojas Michaelas Brooksas
Šaltinis: 15min
0
A A

Sasekso universiteto kvantinės fizikos daktaras Michaelas Brooksas beveik neabejoja, kad egzistuoja dar neatrasta nežemiška civilizacija. „Tiesiog nematau priežasties, dėl kurios kitur negalėtų būt į Žemę panašių planetų. Nėra priežasties manyti, kad esame ypatingi“, – sako Vilniaus knygų mugėje viešėjęs mokslininkas.

Su M.Brooksu kalbamės apie nežemiškas civilizacijas, kaip mokslą padaryti suprantamesnį žmogui ir apie amžiną trintį tarp mokslo ir religijos.

– Didelė dalis visuomenės nesupranta mokslo, žmonėms nežinoma, ką mokslininkai daro laboratorijose. Kaip mokslą padaryti suprantamesnį visuomenei?

– Žmonės galvoja, kad mokslas labai sudėtingas. Daug mano draugų prisimena mokyklą ir sako, kad nekentė mokslo mokykloje. Jie pradėjo gyventi nusiteikę, kad mokslas yra per sunkus. Tačiau realybė yra tokia, kad ne mokslas sunkus, o dažnai mokymas apie mokslą nėra teisingas. Juk mokslas yra tai, ką žmonės daro kasdien: jei esi smalsus, natūraliai mėgini rasti atsakymus.

Už mokslą moka mokesčių mokėtojai, todėl mokslininkai yra įsipareigoję ir jie turi reguliariai ateiti ir pasakyti: „štai ką mes padarėme už jūsų pinigus“.

Manau, kad mokslininkai turi dažniau eiti į viešąją erdvę ir dažniau kalbėti su publika. Mano žiniomis, Lietuvoje tai dažnai nenutinka. Mokslininkai nenori bendrauti, jie užsidarę savo laboratorijose ir nežino, kaip apie atradimus papasakoti žmonėms.

Tačiau juk už mokslą moka mokesčių mokėtojai, todėl mokslininkai yra įsipareigoję ir jie turi reguliariai ateiti ir pasakyti: „štai ką mes padarėme už jūsų pinigus“.

Taigi mokslininkai savo bendruomenėms turi pasakoti, ką padarė, ir jie neturi manyti, kad žmonėms tai neįdomu.

– Kuo paprastam skaitytojui, kuris nėra mokslo entuziastas, turėtų būti įdomi jūsų knyga?

– Knyga „13 protu nesuvokiamų dalykų“ yra apie mokslines anomalijas. Tiesa ta, kad mokslininkai nežino atsakymo į visus klausimus. Kartais jie ilgai klupčioja aplink dalykus, kuriems negali daryti įtakos, tačiau iš tų klupčiojimų ir išsirutulioja didžiausi išradimai. Knygos idėja yra pažiūrėti į anomalijas ir pasižiūrėti, kaip jos mus gali atvesti į naujus atradimus.

Tie dalykai ne visuomet yra labai sudėtingi. Mokslininkai negali pateikti atsakymų į paprastus klausimus, tarkime, kodėl egzistuoja gyvybė, ar kas yra gyvybė? Yra fundamentalių dalykų, kurių mokslininkai nesupranta.

Jau per artimiausias kelias savaites ar mėnesius gali būti nustatyta, kad Marse egzistuoja gyvybė. Niekas negali žinoti. O NASA visiškai nenori šnekėti apie gyvybę.

Mano nuomone, smagu sužinoti, kad yra dar daug neatsakytų klausimų. Mokslas – tai tarsi dėlionė.

– Skaitydamas pranešimą „TEDxVilnius“ konferencijoje minėjote, kad 99 proc. mokslininkų darbo yra klaidos. Paaiškinkite šią mintį plačiau.

– Moksle padaryti didelį proveržį nelengva. Jei norite išrasti kažką visiškai naujo, turite padaryti tai, kas yra sunku, nes lengvi dalykai jau atrasti prieš 400 metų. Tik labai retai pavyksta ką nors naujo išrasti labai lengvai, ko niekas nesitikėjo, kaip grafenas. Tačiau dažniausiai atradimo procesas būda sudėtingas.

Realybė tokia, kad mes matome gražius atradimus, tačiau jie tėra tik paviršius. Iš tiesų tyrimai trunka labai ilgą laiką.

– Kaip manote, kaip riba tarp mokslo ir religijos pakito per pastarąjį dešimtmetį?

– Mokslininkai sako, kad žino Visatos sukūrimo teoriją, žino, kad Visata susikūrė iš Didžiojo sprogimo ir kad nėra vietos Dievui. Šie dalykai nubrėžia ribą tarp mokslininkų ir religinės bendruomenės žmonių.

Tačiau tiek mokslas, tiek religija yra kultūros dalis, ir jie neturi vienas kitam tarpusavyje prieštarauti. Sutarimą dažnai pasiekti sunku, nes mokslininkai neretai būna arogantiški. Jie nesupranta, kodėl kas nors turėtų tikėti religija, taip pat ir religingi žmonės puola mokslininkus. Reikia daug abipusio bendravimo, kad šie nesutarimai būtų išspręsti.

Manau, kad per dešimtį metų ši riba tik padidėjo. Kai kurie mokslininkai trintį paaštrina teiginiais, kad vyskupai ir kunigai yra nereikalingi ir jų klausyti nereikia.

– Ar jūs tikite Dievu?

– Netikiu tokia Dievo koncepcija, kurią yra nubrėžusi kokia nors religija. Negaliu sakyti, kad jo nėra, nes negaliu to įrodyti. Tačiau nesu religingas. Turiu draugų ir šeimos narių, kurie yra religingi, ir jų nekritikuoju, nes tai yra jų gyvenimo būdas ir požiūris. Mano būdas kitoks.

Kai mokslinis mąstymas taikomas religijai, dažniausiai religija būna sunaikinama.

Aš pykstu, kai tikintieji sako, kad mokslininkai neturėtų daryti vieno ar kito dalyko dėl religinių priežasčių – religija neturi teisės trukdyti mokslui. Bet tai turi būti sprendžiama per abipuses diskusijas. Religija buvo nuo tada, kai atsirado žmogus, o mokslui tėra tik 500 metų.

Tarp religijos ir mokslo beveik nėra panašumų. Man sunku patikėti kai kuriais religijos teiginiais, aš visada noriu juos pagrįsti. O kai mokslinis mąstymas taikomas religijai, dažniausiai religija būna sunaikinama.

– Kol kas esame ištyrę tik 4 proc. Visatos. Ar tikite, kad likusioje dalyje egzistuoja kitos civilizacijos?

– 4 proc. yra labai nedidelė Visatos dalis, duomenų apie 96 proc. Visatos visiškai neturime. Bet duomenys iš mūsų tirtų 4 proc. rodo, kad yra šimtai kitų planetų, kurios gali turėti gyvybę. Labai tikėtina, kad kitur taip pat gali būti gyvybė. Gal ne mūsų Saulės sistemoje – nors galbūt greit sužinosime, kad Marse yra gyvybė ir yra vandens.

Kai mokslinis mąstymas taikomas religijai, dažniausiai religija būna sunaikinama.

Mes gauname signalus iš milijardų šviesmečių nuo mūsų esančių planetų iš vietų, kurios atrodo šiek tiek panašios į Žemę. Tiesiog nematau priežasties, dėl kurios kitur negalėtų būt į Žemę panašių planetų. Nėra priežasties manyti, kad esame ypatingi.

Čia ir kyla vienas prieštaravimas tarp mokslininkų ir tikinčiųjų – religingi žmonės sako, kad mes esame ypatingi, nes Dievas sukūrė gyvybę tik čia. Jei sužinotume, kad gyvybė yra kitur, tuomet jie nesijaustų ypatingi.

Tačiau, moksliniu požiūriu, mes gyvename begalinėje Visatoje ir šansai, kad esame vieninteliai, yra labai maži. Kodėl kas nors galėtų galvoti, kad čia yra vienintelė vieta, kur yra gyvybė? Aš tikiu, kad yra kitų gyvenamų vietų.

– Kaip vertinate galimybes nežemiškas civilizacijas atrasti greitu metu, tarkime, per artimiausius kelis dešimtmečius?

– Ateivių siųstą signalą galime gauti jau rytoj, bet jei patys norime nusiųsti signalus apie save, tai truks šimtus ar tūkstančius metų. Kol kas nėra įrodymų, kad galime užmegzti ryšį su kita civilizacija per artimiausią šimtmetį.

Tarp mokslininkų vyksta debatai, ar mes turėtume siųsti signalą, kad egzistuojame. Kai kurie mokslininkai įsitikinę, kad to neturėtume daryti, nes jei kita civilizacija nusiteikusi priešiškai, ji gali mus užpulti. Tai skamba juokingai, tačiau mokslininkai diskutuoja labai rimtai.

Mes nelabai daug ką galime padaryti, kad išsiaiškinutme, ar kita civilicazija yra. Vyriausybės tam skiria mažai pinigų. Tačiau manau, kad ieškoti verta. Jei mes vieninteliai Visatoje – tai įspūdinga. Tačiau jei ne – tai dar įspūdingiau.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min