Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Politiko keliu pasukęs Gabrielius Landsbergis: „Aš nebijau savo senelio Vytauto šešėlio“

Gabrielius Landsbergis
Asmeninio archyvo nuotr. / Gabrielius Landsbergis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Žinia, kad rinkimuose į Europos Parlamentą nutarė dalyvauti Lietuvos politikos grando Vytauto Landsbergio 32 metų anūkas Gabrielius Landsbergis sukėlė tikrą diskusijų bangą. Pasisakė kone visi – nuo piktų interneto anonimų, prakalbusių apie Landsbergių klaną, iki pradedančiojo politiko partijos kolegų Tėvynės sąjungoje ir artimųjų. Komentarą apie vyro planus parašė net jo žmona Austėja Landsbergienė. Tik pats kandidatas tylėjo. Pasak jo, veltis į elektroninius kivirčus verta ne visada.

Interviu 15min.lt G.Landsbergis pasakojo, kada ir kodėl nutarė tapti politiku bei, ką reiškia būti nariu šeimos, kurios jau keturių kartų vyrai yra įžymūs politikai.

– Po žinios, kad ketinate dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pasipylė kritikos ir palaikymo komentarai internete. Kaip juos vertinate?

– Dalies tos kritikos buvo galima tikėtis. Buvo galima prognozuoti, kad dėmesio ta žinia sulauks. Kita vertus, jaučiuosi ir nustebintas. Į didžiąją dalį kritikos sunku ką nors ir atsakyti. Manau, kad gal ją panaikins laikas, kai žmonės sužinos, ką aš planuoju daryti, kokios mano nuostatos.

O parama yra tikrai nepaprastai maloni. Smagu matyti, kad žmonės palaiko, ypač tie, su kuriais esu dirbęs Lietuvoje ar Belgijoje. Tai suteikia daug jėgų, pasitikėjimo ir entuziazmo veikti.

– Šiek tiek keista, kad į diskusiją veliasi jūsų partijos kolegos, ginti stojo žmona, o jūs pats tylite.

– Save ginti, eiti ginčytis internete yra sudėtingas procesas. Teko stebėti, kaip kolegos politikai įsivelia į kivirčus, susikimba internete. Ne visada tai yra efektyviausias dalykas.

Ką aš ketinu daryti, tai pradėsiu skelbti savo nuomonę internete – rašyti komentarus, straipsnius, kurie padės atskleisti mano politinę liniją.

Turi dirbti dvigubai tam, kad įtikintum žmones, kad tavo paties vardas yra vertas to įvertinimo, kurį gauni.

– Jus daug kas lygina su kita jauna Lietuvos europarlamentare Radvile Morkūnaite, bet ji savo politinę veiklą Lietuvos pradėjo gerokai anksčiau negu tuomet prasidėjo rinkimų kampanija į Europos Parlamentą. Ar jūsų sprendimas jums pačiam neatrodo pavėluotas? Ką jūs galite rinkėjams pasiūlyti be garsios pavardės?

– Sunku vertinti, ar jau vėlu, ar dar ne. Laikas parodys. Jei dabar pavyks pristatyti savo politines mintis taip, kaip aš planuoju tai padaryti, tai galbūt ir nebus per vėlu. Kita vertus lygintis su tais politikais, kurie jau turi įdirbį, ne pirmą kadenciją yra Europos Parlamente, kad ir su ta pačia Radvile, man tikrai sunku. Žinoma, aš taip greit jų nepavysiu. Vis dėlto aš tikiuosi, kad sugebėsiu atsakyti žmonėms į klausimą, kodėl verta balsuoti už mane.

– Kokios politinės temos jums artimiausios, ką esate nusiteikęs nuveikti Europos Parlamente?

Asmeninio archyvo nuotr./Gabrielius Landsbergis
Asmeninio archyvo nuotr./Gabrielius Landsbergis

– Kelios iš jų yra susijusios su mano darbine profesine patirtimi. Tai yra užsienio politikos klausimai. Jų spektras labai platus. Ypač domiuosi tuo, kas susiję su gynybos politika: energetinio saugumo klausimais, informacinio ir kibernetinio saugumo temomis.

Taip pat sąlygų inovatyviai, moderniai ekonomikai kūrimu – inovacijomis, startuoliais, išmaniosiomis technologijomis.

– Kodėl nutarėte iškart dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, o ne pereiti visus žingsnelius – nuo savivaldybės ar bent Seimo rinkimų Lietuvoje?

– Vienas iš paprastų paaiškinimų tam yra tiesiog kalendorinis. Europarlamento rinkimai yra artimiausi. Tai bus artimiausias iššūkis. Visu rimtumu išmėginti savo jėgas čia yra labai gera proga. Kaip bus toliau, laikas parodys.

Partijos nariu tapau tik šiemet, tada iškart buvau pasiūlytas kandidatu, o žinia kaipmat pateko į viešumą.

– Galima suprasti, kad tapti politiku jūs nutarėte visai neseniai ir nesate tiksliai apsisprendęs, kad jums įdomi tik europinio lygio, o ne vietinė politika?

– Apsisprendimo procesas tapti politiku truko tikrai labai ilgai. Negalėčiau pasakyti, kad sukti į politiką buvo vienos dienos sprendimas ar netikėtas šuolis.

Dažniausia reakcija, kurią dabar girdžiu savo aplinkoje pasakęs, kad dalyvausiu rinkimuose, yra „na, pagaliau“. Atrodo, kad visi tik ir laukė, kad pagaliau apsispręsčiau. Diskusija su artimiausiais žmonėmis tikrai vyko labai ilgai, bet partijos nariu tapau tik šiemet, tada iškart buvau pasiūlytas kandidatu, o žinia kaipmat pateko į viešumą.

– Dirbate kairiųjų Vyriausybėje. Ar santykiai darbe nepasikeitė po jūsų sprendimo dalyvauti rinkimuose su konservatoriais?

– Santykiai su mano vadovybe dabartinėje darbovietėje yra puikūs. Aš pristačiau savo siekį ir jis buvo priimtas pozityviai be paslėptų minčių. Dabar dirbu kaip dirbęs.

Kartais aš leidžiu sau patikrinti savo idėjas pristatydamas seneliui ir išgirsdamas jo nuomonę – kritiką ar pritarimą. Turint tokį žmogų šalia būtų neprotinga to nedaryti.

– O su seneliu V.Landsbergiu kalbėjote apie savo planus? Ar jis palaiko jūsų sprendimą? Pats V.Landsbergis yra sakęs, kad svarsto nebedalyvauti šiuose Europos Parlamento rinkimuose. Ar su juo susitarėte, kad dabar jūs jį pakeisite?

– Tikrai ne (juokiasi).  Tikrai tokio susitarimo nebuvo. Greičiau susitarimas yra toks, kad mes kalbamės apie idėjas.

Kartais aš leidžiu sau patikrinti savo idėjas pristatydamas jam ir išgirsdamas jo nuomonę – kritiką ar pritarimą. Turint tokį žmogų šalia būtų neprotinga to nedaryti. Žengti į aktyvią politiką man pirmiausia rekomendavo Andrius Kubilius, taip pat ir senelis.

Bet kalbant apie rinkimus tikrai jokio susiderinimo nėra. Ar aš ieškojau jo pritarimo? Be abejo, esu jam sakęs, kad turiu tokių minčių. Nepavadinčiau to derinimu, labiau – draugišku pasišnekučiavimu kartas nuo karto.

– Bet, jeigu V.Landsbergis galiausiai nuspręstų darkart dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, jūs būtumėte konkurentai kandidatų sąraše.

– Mes būtume draugiški kolegos (juokiasi).

– Kaip apskritai vertinate tas kalbas, kad viskas, ką jūs turite, yra tik garsi pavardė, o visa karjera – nepotizmas? Ar jums suprantama, kodėl žmonės linkę į tokius stereotipus?

– Tai nėra pati maloniausia nata, kuri išsakoma apie mane. Vis dėlto nuo pat pradžios net mažiausi mano karjeros poslinkiai be tokių kalbų neapsieidavo.

Nebuvo nė vieno esmingesnio pokyčio mano karjeroje, kad nebūtų nors vienas žmogus pasakęs „aha, su juo viskas aišku, čia tik dėl to jam sekasi“. Užteko kabinetą pakeisti ministerijoje iš 307 į 311, kad būtų kalbama, jog tai įvyko tik dėl to, kad mano pavardė Landsbergis. Žinoma, aš šiek tiek ironizuoju, bet vadovaujantis tokiais stereotipais labai dažnai nueinama iki absurdo.

– Sakote, kad kartais garsi pavardė net labiau trukdė nei padėjo?

–  Tai yra didelis įpareigojimas. Visada jauti, kad turi dirbti dvigubai tam, kad įtikintum žmones, kad tavo paties vardas yra vertas to įvertinimo, kurį gauni. Pastangų tam reikia labai daug. Landsbergio pavardė yra didelis įpareigojimas ir didelė atsakomybė, kurią visada jaučiau.

Asmeninio archyvo nuotr./Gabrielius Landsbergis
Asmeninio archyvo nuotr./Gabrielius Landsbergis

 

Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min