Dabar populiaru
Publikuota: 2015 spalio 15d. 09:48

Ramūnas Vilpišauskas: vėl susiduriame su politinės lyderystės nebuvimu

Ramūnas Vilpišauskas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Ramūnas Vilpišauskas

Po pusmetį trukusio stabdymo, šiandien Seimas spręs, ar pradėti svarstyti Vyriausybės pateiktus įstatymų projektus dėl naujojo socialinio modelio. Sunki naujojo socialinio modelio kelionė į Seimo darbotvarkę nėra unikalus atvejis – pasak prof. Ramūno Vilpišausko, VU TSPMI direktoriaus, politinės lyderystės trūkumas trukdė įgyvendinti reformas daugeliui nepriklausomos Lietuvos vyriausybių.

– Kaip pakomentuotumėte aktyvias Darbo partijos pastangas stabdyti naujojo socialinio modelio priėmimą reikalaujant visiško sutarimo Trišalėje taryboje ir siejant socialinio modelio klausimą su kiek nepamatuotais rinkiminiais pažadais kelti minimalų mėnesinį atlygį? Ar tai nėra vienos partijos bandymas žūtbūt atkreipti į save dėmesį?

– Darbo partijos atstovų laikysena išties prieštaringa, pirmiausia dėl to, jog Seimo pirmininkė viešai kritikuoja savo partijos deleguotos ministrės inicijuotus įstatymų pakeitimus. Tai rodo, kad šios partijos atstovams greičiausiai svarbiau ne spręsti Lietuvos ekonominės politikos problemas ir ieškoti sutarimo tarp įvairių visuomenės grupių, o viešai išnaudoti socialinio modelio klausimą savo matomumui didinti. Siekis bet kokį svarbesnį ekonominės ar socialinės politikos klausimą sieti su minimalios mėnesinės algos (MMA) padidinimu taip pat yra bandymas pritraukti potencialių rinkėjų dėmesį. Beje, tokie mėginimai buvo aiškiai matomi ir vykstant diskusijoms dėl euro įvedimo, tad savo taktika Darbo partija yra gana nuosekli.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Socialinio modelio palaikymo akcija
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Socialinio modelio palaikymo akcija

Turėkime galvoje, kad MMA didinimas buvo vienas esminių pastarosios Darbo partijos rinkiminės kampanijos akcentų. Taigi, artėjant naujiems rinkimams, apie tai bus kalbama daugiausiai. Labai gerai, kad rinkiminiai pažadai nėra pamirštami, tačiau reikia kelti klausimą, ar siūlomi MMA didinimo tempai yra pagrįsti ir susieti su vidutinio atlyginimo ir produktyvumo pokyčiais. MMA didinimo siejimas su naujojo socialinio modelio klausimu tik stabdo šios reformos priėmimą ir atideda daugeliui žmonių aktualių problemų, tokių kaip mažas užimtumas ir darbo rinkos nelankstumas, sprendimą.

– Kaip teisingai pastebėjote, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, inicijuojanti socialinio modelio projektą, yra būtent Darbo partijos atstovė. Projektą palaiko kiti svarbūs partijos nariai, pavyzdžiui, Darbo partijos frakcijos seniūnas Seime Kęstutis Daukšys. Ar prieštaringa Seimo pirmininkės pozicija rodo principinį susiskaldymą partijos viduje?

– Toks Darbo partijos narių nuomonių skirtumas yra ne tiek partinio susiskaldymo išraiška, kiek sąmoningas bandymas nusitaikyti į skirtingas rinkėjų grupes. Tai, kad šie viešųjų ryšių „pratimai“ naudojami net ir strategiškai svarbių reformų sąskaita, rodo nepajėgumą susitelkti svarbiausių Lietuvos ekonominės ir socialinės politikos problemų sprendimui.

Naujasis socialinis modelis – vienas svarbiausių ne tik šios Vyriausybės, bet ir viso pastarojo dešimtmečio Lietuvos politinių projektų. Deja, tai ne pirmas atvejis, kai ryžtingų sprendimų reikalaujančios reformos ilgam įstringa politinių Seimo žaidimų pinklėse.

Šiandien labai trūksta politinės lyderystės pristatant visuomenei reformų poreikį, argumentuojant partijos poziciją, sklaidant nepagrįstas žmonių baimes.

Nes trūksta politinio sutarimo dėl svarbiausių ekonominių ir socialinių problemų sprendimų ne tik tarp valdančių partijų, bet ir pačių partijų viduje. Norėčiau pastebėti, kad LSDP bei TS/LKD frakcijų nariai Seime dėl naujojo socialinio modelio iniciatyvų taip pat balsuoja skirtingai. Keista, kai dalis LSDP frakcijos narių balsuoja kitaip, nei premjeras. Toks sutarimo dėl esminių ekonomikos augimui reikalingų reformų nebuvimas rodo politinės lyderystės trūkumą, nenorą ir nepajėgumą vykdyti įrodymais ir kitų šalių praktika grindžiamą politiką. Beje, pastarąją, kaip gerąją praktiką, rekomenduoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, į kurią taip siekia įstoti ir Lietuva.

Deja, sutarimo ir lyderystės trūkumas yra įprastas Lietuvos politikoje – jis trukdė įgyvendinti reformas ir daugeliui ankstesnių Vyriausybių, įskaitant XV vyriausybę, kuriai vadovavo Andrius Kubilius.

– Dažnai bandoma pabrėžti, kad naujojo socialinio modelio projektas – nepopuliarus sprendimas, atkreipiant dėmesį į tariamai labai priešišką visuomenės poziciją. Tai galėtų paaiškinti populistinių partijų nenorą šio klausimo imtis artėjant rinkimams. Kita vertus, aktyvus socialinio modelio projekto palaikymas nei kiek nemažina premjero ir LSDP reitingų. Galbūt piešiama visuomenės priešprieša yra smarkiai perdėta?

Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Mitingas prie Seimo
Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Mitingas prie Seimo

– Sunku spręsti apie naujojo socialinio modelio populiarumą, nes su juo turbūt net ne visi Seimo nariai yra gerai susipažinę, tad ką kalbėti apie rinkėjus. Šiandien labai trūksta politinės lyderystės pristatant visuomenei reformų poreikį, argumentuojant partijos poziciją, sklaidant nepagrįstas žmonių baimes. Nors buvo daryta apklausų, vis dar sudėtinga vertinti Lietuvos žmonių nuostatas siūlomo modelio atžvilgiu ir suprasti, ar jie gerai informuoti.

Tikėtina, kad Darbo partija ir kitos partijos viešai išsako nuomones, kurios grindžiamos tik numanoma orientacija į savo rinkėjų nuostatas. Tokioje situacijoje labiausiai tikėtina politinio proceso baigtis – valdančiųjų politinio matomumo palaikymas ir status quo, reiškiantis nesugebėjimą imtis reformų.

– Ar Lietuvos Seimas apskritai dar yra pajėgus savarankiškai priimti didelės reikšmės, sudėtingus politinius sprendimus? Stebint socialinio modelio situaciją Seime susidaro įspūdis, kad Seimo nariai bando slėptis už socialinių partnerių nugarų, palikdami pastariesiems visą atsakomybę už vieną iš svarbiausių ir sunkiausių pastarojo dešimtmečio politinių sprendimų.

– Nesugebėjimas imtis reformų – ypač, kai joms reikia įstatymų pakeitimo Seime, yra įprastas Lietuvos politinio gyvenimo bruožas nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Tiesa, Lietuva šiuo atžvilgiu nėra išskirtinė, daugelyje šalių sėkmingos struktūrinės reformos yra išimtis, o ne taisyklė.

Tačiau Lietuvoje tokią kapanojimosi politiką papildomai stiprina politinė fragmentacija ir partinis susipriešinimas, kuris apriboja galimybes pasiekti platesnius politinius susitarimus net ir svarbiais ekonominės politikos klausimais. Žinoma, artėjant Seimo rinkimams paskatos imtis reformų tik mažėja. Jas mažina ir auganti ekonomika, kuri silpnina suvokiamą poreikį imtis rimtesnių permainų.

Deja, kaip rodo Lietuvos patirtis, krizė taip pat nebūtinai mobilizuoja politikus reformoms, nes paprastai pritrūksta nuoseklumo, šviečiamojo darbo, savo partijos ar koalicijos partnerių, opozicijos įtikinėjimo. Kitaip sakant, trūksta politinės lyderystės ir strateginio Lietuvos situacijos suvokimo. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Verslas

M.Starkevičiūtė kaltina D.Grybauskaitę ir I.Šimonytę – prašo ištirti, ar nepasipelnė iš krizės

Aktualu

Antanas Guoga galvoja Vilniaus mero posto siekti su „valstiečių“ vėliava

Verslas

Dėl krizės pasiaiškinti iškviestas G.Kirkilas: tada didinti pensijas ir algas buvo geras sprendimas

Aktualu

D.Trumpo kalba JT Generalinėje Asamblėjoje išryškino takoskyrą tarp jo ir likusio pasaulio

Aktualu

Valdantieji nepasiduoda: siūlo Seimo vicepirmininkų skaičių didinti iki septynių

Mokslas.IT

Amerikiečiai kuria bombą, kurios sprogimo galią galima būtų pasirinkti

Donatas Motiejūnas apie uždirbamus milijonus, sūnų ir Lietuvos rinktinę

Aktualu

Alisa Miniotaitė: Pasiduodu, apėmė „negatyvas“

Gazas

15min studijoje pristatytas projektas „Kito kailyje“: kaip gatvėje sutaria pėstieji, dviratininkai ir vairuotojai

Aktualu

Seimo narė Agnė Bilotaitė sieks tapti Klaipėdos mere

Aktualu

Tauragiškis policininką pakratė atimtu tazeriu, jo bendras lazda praskėlė pareigūnui galvą

Gyvenimas

Ginekologė apie mitybą nėštumo metu: kodėl reikėtų vengti pelėsinio sūrio ir mėtų arbatos?

Vardai

„Mis Ukraina“ nugalėtoja neteko karūnos: paaiškėjo, kad ji buvo ištekėjusi ir turi vaiką

Mokslas.IT

LRT tyrimas: Lietuvos bankas, policija ir kitos institucijos toliau merkia pinigus į rusiškas IT sistemas

Gazas

Darnus judumas – išsigelbėjimas nuo kamščių, taršos ir ydingo nejudrumo

Vardai

Shia LaBeoufas dėl buvusios Roberto Pattinsono sužadėtinės išsiskyrė su žmona

Pasaulis kišenėje

9 dažnos turistų klaidos Islandijoje, kurių geriau nedaryti

L.Westermannas: „Dėl žaidimo „Žalgiryje“ apsisprendžiau per vieną valandą“

Sportas

M.Ozilas atsisakė susitikti su į Londoną specialiai atskridusiu J.Lowu

Aktualu

Orai.lt: pasiruoškite audrai, vėtroms, lietui

Naujienos

Verslas

M.Starkevičiūtė kaltina D.Grybauskaitę ir I.Šimonytę – prašo ištirti, ar nepasipelnė iš krizės

Aktualu

Konservatorių strategija: svarsto keisti pavadinimą ir bandys tapti „žmonių partija“

Aktualu

Antanas Guoga galvoja Vilniaus mero posto siekti su „valstiečių“ vėliava

Verslas

Dėl krizės pasiaiškinti iškviestas G.Kirkilas: tada didinti pensijas ir algas buvo geras sprendimas

Aktualu

D.Trumpo kalba JT Generalinėje Asamblėjoje išryškino takoskyrą tarp jo ir likusio pasaulio

Mokslas.IT

Patikrino „iPhone XS“ ekranų tvirtumą: rezultatas nedžiugina

Donatas Motiejūnas apie uždirbamus milijonus, sūnų ir Lietuvos rinktinę

Kiekviename žingsnyje lydintys Šiaurės Korėjos diktatorių dinastijos atvaizdai

Aktualu

Valdantieji nepasiduoda: siūlo Seimo vicepirmininkų skaičių didinti iki septynių

Aktualu

Seimo narė Agnė Bilotaitė sieks tapti Klaipėdos mere, V.Grubliauskas svarsto variantus

Vardai

„Mis Ukraina“ nugalėtoja neteko karūnos: paaiškėjo, kad ji buvo ištekėjusi ir turi vaiką

Mokslas.IT

Amerikiečiai kuria bombą, kurios sprogimo galią galima būtų pasirinkti

Aktualu

Alisa Miniotaitė: Pasiduodu, apėmė „negatyvas“

24sek

Per valandą dėl „Žalgirio“ apsisprendęs L.Westermannas: „Maniau, kad viskas baigta“

Aktualu

Tauragiškis policininką pakratė atimtu tazeriu, jo bendras lazda praskėlė pareigūnui galvą

Mokslas.IT

LRT tyrimas: Lietuvos bankas, policija ir kitos institucijos toliau merkia pinigus į rusiškas IT sistemas

Vardai

Shia LaBeoufas dėl buvusios Roberto Pattinsono sužadėtinės išsiskyrė su žmona

Mokslas.IT

Gali būti, kad „Apple“ pavogė konfidencialią „Qualcomm“ informaciją

Aktualu

Australijoje įkalinti du vyrai, nužudę savo „Airbnb“ svečią

Verslas

Kęstutis Navickas: vandentvarkos įmonės turi stambėti

Vardai

Daugiau vandens

Ginekologė pataria

Video

05:21
01:22
01:12

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie 15min