Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Transparency International“ Airijos skyriaus vadovas Johnas Devittas: „Turim pasiekti, kad Lietuvoje žmonės nebijotų prabilti viešai“

Airijos „Tranparency international“ skyriaus vadovas Johnas Devittas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Airijos „Transparency International“ skyriaus vadovas Johnas Devittas
Šaltinis: 15min
0
A A

Dešimt metų Airijos „Transparency International“ (TI) skyriui vadovaujantis Johnas Devittas 15min.lt papasakojo istoriją, kurią lengvai supras kiekvienas lietuvis. Nekilnojamojo turto burbulas, lengvi pinigai ir ekonominė krizė, pasibaigusi bankų bankrotais, korumpuoti policijos vadovai, politikai ir iš darbų atleidinėjami bei persekiojami apie tai prabilę asmenys. Airiškas receptas, kaip spręsti problemą.

– Kaip atėjote į „Transparency International“?

Niekada nebūčiau gavęs tokios informacijos be šaltinių, dirbusių organizacijų viduje.

– Buvau žurnalistas ir viešųjų ryšių specialistas. Dirbau atstovu spaudai Jungtinės Karalystės ambasadoje Airijoje. Galite įsivaizduoti, kad tai nebuvo pats lengviausias darbas. Vėliau dirbau Airijos konsulate Naujojoje Zelandijoje.

Ten dirbdamas laikraštyje „New Zealand Herald“ perskaičiau vienos visuomeninės organizacijos atstovo teiginius, kad Airija yra viena korumpuočiausių šalių Vakarų Europoje. Tokia išvada padaryta remiantis TI rengiamu korupcijos suvokimo indeksu.

Sužinojau, kad TI neturi savo skyriaus Airijoje ir tai mane sudomino. Pasiūliau jį sukurti ir taip prieš dešimt metų grįžęs namo tapau TI Airijos skyriaus vadovu.

– Sakote, kad Airija buvo viena korumpuočiausių valstybių Vakarų Europoje. Duomenys rodo, kad šiuo metu tarp ES valstybių paskutinę vietą užima Lietuva. Kaip tai vertinti?

Kur kas sudėtingiau suprasti absoliutų korupcijos lygį – kokie susitarimai vyksta aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

– Kai vertiname, koks korupcijos lygis šalyje, turime ieškoti, su kuo palyginti.

Vadovaujamės po skirtingas šalis keliaujančių verslininkų, ekspertų nuomone, lyginame žmonių apklausų duomenis. Nėra taip sudėtinga įvertinti, ar dažnai valdininkai iš verslininkų prašo kyšių, ar pinigų reikalauja policininkai. Su tuo susiduria daugelis gyventojų.

Kur kas sudėtingiau suprasti absoliutų korupcijos lygį – kokie susitarimai vyksta aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Tiesą pasakius, mes to galime niekada nesužinoti. Ir čia labai padeda pranešėjai. Niekada nebūčiau gavęs tokios informacijos, kokios pavyko gauti, be šaltinių, dirbusių organizacijų viduje.

Būtent todėl šalies korupcijos lygį pirmiausia siūlau vertinti pagal tai, ko imasi valdžia, kokių garantijų turi pranešėjai, kiek informacija prieinama žurnalistams, kiek skaidri viešųjų pirkimų tvarka, kaip efektyviai dirba teisėsaugos institucijos.

– Ką veikiate Lietuvoje?

– Lietuvoje susitinka šešių „Transparency International“  skyrių vadovai. Mūsų tikslas – suteikti informacijos ir patarti, kaip būtų galima įgyvendinti pranešėjų apsaugą. Darbuotojai turi teisę kalbėti ir nebijoti, jog sulauks neigiamų pasekmių. Tai labai padėtų aiškinantis sukčiavimo ar korupcijos atvejus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Anonymous“ kaukė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Anonymous“ kaukė

Man tenka dirbti su žmonėmis, kurie buvo neteisėtai iš darbo atleisti dėl to, jog prabilo apie dangstomus nusikaltimus.

– Bene garsiausia pranešėja Lietuvoje – buvusi mėsos sūdytoja Dalia Budrevičienė, kuri prabilo apie vokeliuose mokamas algas įtakingo politiko įmonėje. Po to ji taip pat neteko darbo. Kaip padėti viešai prabilusiems žmonėms?

Manau, kad pranešėjų apsaugos įstatymas, kuris Airijos parlamente pristatytas antradienį, yra svarbiausia valdžios iniciatyva kovojant su korupcija.

– Manau, kad pranešėjų apsaugos įstatymas, kuris Airijos parlamente pristatytas antradienį, yra svarbiausia valdžios iniciatyva kovojant su korupcija.

Buvęs generalinis prokuroras yra aiškiai pasakęs, kad negali tinkamai tirti tokių bylų, kol pranešėjų apsaugos institutas neveikia.

Pirmieji siūlymai parlamente atsirado dar 1997 m., tačiau jie buvo atmesti. Tik milžiniškų bankų problemų, policijos, bažnyčios skandalų fone žmonės pamatė, kad toks įstatymas būtinas.

Žmonės bus apsaugoti, jei praneš apie platų spektrą problemų – nuo korupcijos ir viešųjų resursų švaistymo iki aplinkosauginių pažeidimų. Apsauga veiks ir privačiame, ir valstybiniame sektoriuje. Pavyzdžiui, pranešėjas bus apsaugotas nuo atleidimo iš darbo, o įmonės nuo galimų finansinių nuostolių dėl pranešėjo pateiktos informacijos.

– Kaip toks įstatymas veikia?

– Pavyzdžiui, į mus kreipėsi vienoje agentūroje dirbusi slaugytoja. Atlikdama savo pareigas ji įtarė piktnaudžiavimus. Sulaukę nemalonių klausimų ligoninės vadovai pareikalavo, kad slaugytoja iš agentūros būtų atleista, nes kitaip su agentūra sutartis bus nutraukta.

Gedimino Savickio/BFL nuotr./Ligoninė
Gedimino Savickio/BFL nuotr./Ligoninė

Priėmus pranešėjų apsaugos įstatymą slaugytoja galėtų kreiptis į teismą vien sulaukusi užuominų apie atleidimą, taip pat ligoninei būtų draudžiama anksčiau laiko nutraukti sutartį su agentūra.

– Lietuvoje labai dažnai žmonės ignoruoja korupcinius nusikaltimus, nes patys netiesiogiai iš to gauna naudos. Pavyzdžiui, įmonė per kyšį gauna pelningą užsakymą ir yra iš ko mokėti algas darbuotojams. Kas motyvuoja žmones pranešti?

– Sistema veikia, nes mes manome, kad yra sąžiningų darbuotojų ir įmonių. Tikimės, kad jų ateityje bus dar daugiau.

– O gal geriausia pranešėjo apsauga yra jo anonimiškumas?

Turim suprasti, kad labai dažnai pranešėjo gyvenimas pasikeičia negrįžtamai.

– Anonimiškumas svarbu, bet reikia atskirti anonimiškumą nuo konfidencialumo.

Anonimiškumas reiškia, jog apie pranešėjo asmenybę nieko nežino net teisėsaugos pareigūnai ar tyrimą atliekantys žurnalistai. Tai gali būti anoniminis skambutis telefonu, atsiųstas laiškas ar kitaip perduota informacija.

Konfidencialumas reiškia, kad tyrimą atliekantiems žmonėms žinoma pranešėjo asmenybė, tačiau viešai ji nėra atskleidžiama. Tai leidžia efektyviau tirti nusikaltimus, bet ir padidina riziką, jog asmuo bus atskleistas.

Turime suprasti, kad labai dažnai pranešėjo gyvenimas pasikeičia negrįžtamai. Jų darbdaviai neapsidžiaugia, kai informacija apie galimus nusikaltimus iškyla viešumon. Ką jau kalbėti apie viešus asmenis, pareigūnus.

– Ar galite nurodyti atvejų, kai pranešėjų informacija leido atskleisti korupcijos schemas?

Anonimine pasitikėjimo linija buvo pranešta, jog iš policijos duomenų bazės ištrinami garsių ir įtakingų asmenų įrašai apie padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau į tai niekas nereagavo.

– Šiuo metu Airiją krečia korupcijos policijoje skandalas. Ši byla buvo pradėta gavus informaciją iš pranešėjų, tačiau ji puikiai parodo, kodėl dabar veikiantys įstatymai nesuteikia pakankamai garantijų.

Anonimine pasitikėjimo linija buvo pranešta, jog iš policijos duomenų bazės ištrinami garsių ir įtakingų asmenų įrašai apie padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau į tai niekas nereagavo.

Valdžia ėmėsi veiksmų tik tada, kai du policijos pareigūnai išdrįso viešai kreiptis į parlamento narius. Kokie šio tyrimo rezultatai?

Policijos vadovai abiem pareigūnams pagrasino drausminėmis nuobaudomis. Net teisingumo ministras stengėsi užgniaužti skandalą, nes keli iš kaltinimų pasirodė netikslūs. Vienas iš policijos pareigūnų dėl patirto streso turėjo išeiti į ankstyvą pensiją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Airijos policija
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Airijos policija

Iš darbo buvo atleista žurnalistė, kuri pranešė, jog pats policijos vadovas nurodė pašalinti įrašus apie savo padarytus pažeidimus.

– Ar darbo netekusius žmones tai guodžia?

Prasidėjus pasaulinei krizei visi pamatė, kad buvo piktnaudžiaujama ir nesilaikoma įstatymų. Daug bankų neatitiko likvidumo reikalavimų.

– Apklausos rodo, kad pranešėjai labiausiai bijo, jog jų suteikta informacija nesibaigs rezultatyviu tyrimu. Taip visos asmeninės kančios nueina perniek.

Panašių pavyzdžių yra ir kitose srityse. Prieš šešerius metus matėme milžinišką ekonomikos augimą, į viršų šovė kreditavimo apimtys ir nekilnojamojo turto kainos.  Vyriausybė per daug atsipalaidavo galvodama, kad bankiniame sektoriuje nėra sisteminių problemų.

Prasidėjus pasaulinei krizei visi pamatė, kad buvo piktnaudžiaujama ir nesilaikoma įstatymų. Daug bankų neatitiko likvidumo reikalavimų. Prasidėjo bankų ir draudimo bendrovių griūtis. Bankroto grėsmė buvo kilusi dviem didžiausiems Airijos bankams.

Apie kai kurias problemas mes galėjome sužinoti iš šaltinių sistemos viduje. Vienu garsiausių pranešėjų Airijoje tapo Eugene‘as McErleanas. Jis pranešė Airijos centriniam bankui apie pažeidimus, tačiau į informaciją niekas nekreipė dėmesio, o galiausiai ir jis pats buvo atleistas iš darbo.

– Lietuvoje taip pat bankrutavo du bankai. Sunku patikėti, kad juose dirbę asmenys nematė tikrojo problemos masto, tačiau čia E.McErleano neatsirado. Kaip manote, kodėl?

– JAV veikia sistema, kai pranešėjui skiriama dalis sumos, kurią valstybei pavyko išsaugoti dėl suteiktos informacijos. Galime prisiminti Šveicarijos bankų bylą, kai verslininkas JAV institucijoms padėjo atskleisti schemą, kaip nuo mokesčių buvo slepiami milijardai dolerių. Jis pats tai darė ir buvo nubaustas 2,5 metų kalėjimo, tačiau išėjęs gavo 103 mln. dolerių premiją.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Naujoji 100 dolerių kupiūra
AFP/„Scanpix“ nuotr./100 dolerių kupiūra

Nesu tikras, ar finansinė motyvacija yra kelias, kuriuo reikėtų eiti Lietuvai. Man kur kas priimtinesnis požiūris, jog būtina apsaugoti pranešėją ir numatyti atsakomybę tiems, kurie nereaguoja į informaciją apie galimus piktnaudžiavimus.

– Lietuvoje šiuo metu vienos iš valdančiųjų partijų vadovai yra nuteisti juodosios buhalterijos byloje. Ar nebūtų naivu tikėtis, jog pranešėjų apsaugos institutas rimtai būtų svarstomas Seime?

Žurnalistams sunku galynėtis su žmonėmis, kurie turi beveik neribotus finansinius resursus ir gali pradėti brangius teisinius procesus.

– Kai korupcija klesti aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, kyla klausimas, ar valstybė iš viso gali kovoti su korupcija. Ar teisėsaugos institucijos pajėgios imtis ir tinkamai ištirti tokius atvejus, o visuomenė suvokia tokių nusikaltimų žalą?

Dažnai pranešėjams nepadeda nei teisėsaugos institucijos, nei žiniasklaida.

Žurnalistams sunku galynėtis su žmonėmis, kurie turi beveik neribotus finansinius išteklius ir gali pradėti brangius teisinius procesus.

Dažnai žiniasklaidos priemonės priklauso nuo didelių reklamos užsakymų ir tų pačių politikų. Valdžioje atsidūrę žmonės labai dažnai palaiko glaudžius ryšius su žiniasklaidos priemonių savininkais ir būtent dėl jų įtakos visuomenei būna išrenkami.

– Lietuvoje gyvas požiūris, jog informaciją teikiantis asmuo yra skundikas. Ar Vakaruose požiūris į pranešėjus toks pats?

– Požiūris keičiasi. Terminas „pranešėjas“ šiuo metu naudojamas vis dažniau kalbant apie korupcinių schemų atskleidimą ir žmonės supranta, jog taip ginami ir jų interesai. Reikia suprasti, kad pranešėjai nėra skundikai, kurie nori pakenkti kaimynui ar konkurentui. Tai savo pilietinę pareigą atliekantys žmonės, kurie rizikuoja dėl mūsų visų.

– Prisiminkime vieną garsiausių pastarojo meto Edwardo Snowdeno atvejį. Jūsų manymu, ar jis taip pat pranešėjas?

– Taip. Jis pasidalino informacija, kuri svarbi visuomenei. E.Snowdeno faktai byloja apie galimus JAV Konstitucijos pažeidimus.

AP/SCANPIX / Postimees.ru/Edward Snowden
AP/SCANPIX / Postimees.ru/Edwardas Snowdenas

Jis pats dirbo Nacionalinėje saugumo agentūroje, todėl neturėjo teisės atskleisti informacijos, nors žinojo, kad gali būti pažeidžiami įstatymai ir žmonių teisės.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Nebūkite abejingi - praneškite apie korupciją!

Praneškite STT apie korumpuotus valstybės tarnautojus, pareigūnus ar kitus asmenis. STT užtikrina jūsų konfidencialumą. STT tiria: kyšininkavimą (kai reikalauja kyšio), papirkimą (kai siūlo kyšį), piktnaudžiavimą tarnyba, netinkamą pareigų atlikimą, prekybą poveikiu ir kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Spauskite čia ir nusiųskite pranešimą tiesiai STT pareigūnams!
Kaip rasti STT   DUK   Apie STT
Parašykite atsiliepimą apie 15min