Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ūkio ministras Evaldas Gustas: „Verslas žada nekelti kainų po euro įvedimo“

Ūkio ministras Evaldas Gustas
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Ūkio ministras Evaldas Gustas
Šaltinis: 15min
0
A A

Verslo asociacijos ruošiasi pasirašyti memorandumą, kuriuo verslas įsipareigotų nedidinti kainų dėl euro įvedimo. Interviu 15min.lt ūkio ministras Evaldas Gustas aiškino, kad verslas, nors ir turės papildomų išlaidų dėl euro įvedimo, išloš daugiau nei praras.

„Apskaičiuota, kad ilgalaikė euro įvedimo nauda bus gerokai didesnė nei momentinės sąnaudos“, – sakė ūkio ministras Evaldas Gustas. Šį postą jis paveldėjo iš socialdemokratės Birutės Vėsaitės – 2002 metais viešojo administravimo magistro laipsnį įgijęs E.Gustas ūkio ministru pradėjo dirbti birželio 11-ąją.

 

Su E.Gustu kalbėjomės apie Lietuvos verslo padėtį ir perspektyvas, didžiausias šalies ekonomikos problemas bei konkurencingumą.

– Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika augs pakankamai sparčiai tiek kitąmet, tiek vėliau. Kas lems augimą?
 
– Komponentų yra daug – tai ir eksportas, ir vidaus vartojimas, pramonės įmonių veikla. Matyt, reikia pažymėti eksporto svarbą, nes tai pakankamai didelę įtaką turintis veiksnys. Svarbiausia, kad pastaraisiais metais juntamas Lietuvos eksporto augimas.

Tendencijos tokios, kad eksporto augimas lėtės. Kaip kompensacija, matyt, bus vidaus vartojimas. Dažnai klausiama, kaip ekonomikos augimą pajus piliečiai. Statistiniai rodikliai rodo, kad auga mažmeninės prekybos apyvarta. Vadinasi, vidaus vartojimas auga.

Tikimės, kad įmonės ir toliau bus stiprios. Jų veikla ir toliau darys didelę įtaką bendrojo vidaus produkto (BVP) augimui.

Mūsų stiprioji pusė – pramonė. Pramonės įtaka yra didelė. Jeigu vidutiniškai ES pramonės įtaka BVP yra apie 15 proc., o Lietuvoje ši įtaka siekia 24 procentus.

Galima išskirti kai kuriuos sektorius – mes silpniau atrodome paslaugų eksporte, bet prekių eksporte esame pakankamai stiprūs. Džiugu, kad eksporto sudėtyje didėja lietuviškos kilmės prekių.

– Kaip Lietuvos eksportą ir ūkio augimą paveiks Rusijos taikomas lietuviškų produktų embargas?

– Tai yra labai skausminga pieno perdirbimo įmonėms. Įmonės patiria nuostolių – produkcijos mažėja maždaug trečdaliu. Pieno produkcijos embargas, jeigu jis tęstųsi ilgai, statistiškai lemtų apie 2 proc. viso eksporto. 

– Kaip sekasi smulkiajam verslui?

– Statistika rodo, kad pastaraisiais metais įmonių daugėja. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Atsirado nauja įmonių rūšis – mažoji bendrija. Jos labai populiarios. Kitas dalykas yra finansinė parama - paskolos ir garantijos už paskolas, dalies palūkanų apmokėjimas.

Svarbiausia yra pagalba besisteigiančioms įmonėms. Tai verslumo skatinimas. Ypač regionuose. Yra remiamos ir veikiančios įmonės. Dalis investicijų padengiama iš Europos Sąjungos lėšų.

– Kaip verslas yra ruošiamas euro įvedimui?

– Mes rengiame sąžiningo verslo memorandumą. Verslo asociacijos sutarė, kad memorandumas reikalingas. Memorandumo esmė – verslininkai įsipareigos euro įvedimo metu nekelti kainų.

Verslininkai įsipareigos euro įvedimo metu nekelti kainų, – sakė E.Gustas.

– Kokias išlaidas patirs įmonės dėl euro įvedimo, kurias galėtų įskaičiuoti į produkto kainą?

– Tai momentinės sąnaudos. Finansų ministerijos apskaičiavimais, ilgalaikė euro įvedimo nauda bus neabejotina. Pirmiausia sumažės palūkanų normos. Valiutos keitimo sąnaudų nebeliks. Lietuvos skolinimosi reitingai pakils, o drauge ir palūkanos mažės. Apskaičiuota, kad ilgalaikė nauda bus gerokai didesnė nei momentinės euro įvedimo sąnaudos.

– Kaip euro įvedimą vertina verslas, ypač smulkiosios įmonės, kurioms, pavyzdžiui, visai neaktualus valiutos konvertavimas?

– Yra nemaža dalis įmonių, kurios užsiima importu ir eksportu. Žaliavos, prekės juda pakankamai intensyviai. Labai didelė dalis įmonių susiduria su konvertavimo dalykais, su tarptautinių pavedimų darymais. Aš manau, kad įmonės pajus naudą.

– Tarkime,  kad aš turiu kepyklėlę sostinės Trakų gatvėje. Reikia miltų, nueinu į prekybos centrą ir jų nusiperku. Kokia man nauda iš to euro?

– Paprastai smulkusis ir vidutinis verslas neišsiverčia be apyvartinių paskolų. Jeigu palūkanos mažės, kaip ir prognozuojama, verslas naudą pajus.

– Kaip vertinate Lietuvos investicinę aplinką? Ar Lietuvoje kas nors nori investuoti, pavyzdžiui, po to, kai pasitraukė „Chevron“?

– Sunku pasakyti, ar tai daro įtaką. Matyt, tą pajusime ateityje. O kol kas investuotojai ateina, nes tiesioginės užsienio investicijos  kasmet didėja.

Dėl investicinės aplinkos įvardijamos dvi pagrindinės bėdos. Pirmiausia tai mokesčių sistema. Investuotojai nori, kad mokesčiai būtų stabilūs. Antra, verslas mano, kad darbo santykiai yra per daug suvaržyti, per daug reglamentuoti.

Ūkio ministras Evaldas Gustas
Ūkio ministras Evaldas Gustas

– Nuo minimalios algos padidinimo jau praėjo dešimt mėnesių. Kaip į tai reagavo verslas? Ar mažino, pavyzdžiui, etatą nuo vieno iki pusės, galbūt atleido darbuotojų?

– To nepajutome. Priešingai, Lietuvoje pradeda trūkti kvalifikuotos darbo jėgos. Tos baimės, manau, buvo perdėtos.

– Kokie sektoriai labiausiai jaučia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą? Kokių profesijų specialistų trūksta?

– Iš principo trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Statybos sektorius ypač pajus darbo jėgos stygių, kai prasidės masinis gyvenamųjų namų renovavimas. Jau juntame gydytojų, medicinos personalo trūkumą. Paradoksalu, bet paruošiame labai daug informacinių technologijų specialistų.

– Kas turi spręsti šitą problemą – verslas ar valdžia?

– Visi. Visų pirma, taip yra dėl darbo užmokesčio. Darbo sąlygos, nepasakyčiau, kad Lietuvoje yra blogos ar jos yra geresnės kažkur užsienyje. Žmonės išvažiuoja dirbti ne dėl darbo sąlygų. Darbo užmokestis yra pagrindinė problema. O darbo užmokestis susijęs su verslumu, verslo skatinimu, našumo didinimu, naujomis technologijomis, inovacijomis. Tik tokiu keliu eidami galime pradėti mėginti susigrąžinti darbo jėgą iš užsienio.

Statybos sektorius ypač dabar pajus darbo jėgos trūkumą, kai prasidės masinis gyvenamųjų namų renovavimas, – sakė ministras.

– Ką daryti, jei atlyginimai neaugs? Galbūt reikia lengvinti trečiųjų šalių piliečių imigracijos sąlygas?

– Iš verslo pusės yra tokių prašymų, pageidavimų ir netgi konkrečių pasiūlymų – mažinti prašymo nagrinėjimo laikotarpį, leisti greičiau susijungti šeimoms.

Matyt, neišvengiamai turime eiti šita linkme ir įsileisti iš trečiųjų šalių specialistus, ypač kvalifikuotus. Bet imigracijos politika yra pakankamai jautri. Manau, kad valstybės politika turi būti tokia, kad mes galėtume pasirinkti, iš kurių valstybių reikėtų lengviau įsileisti darbo jėgą, iš kurių turėtume neįsileisti.

– Kuo paremtas toks skirstymas?

– Turi būti nagrinėjami kultūriniai, religiniai ir panašūs kriterijai. Aš nenoriu sakyti tam tikrų šalių pavadinimų, bet būna, kad imigruoja ne pavieniai piliečiai ar šeimos, bet giminės. Tokių tendencijų yra pasaulyje.
 
– Bet jeigu atvažiuoja kvalifikuota giminė, pavyzdžiui, visi yra informacinių technologijų specialistai?

– Reikia atidžiai pasverti šiuos dalykus.

– Ar tokia geografija paremta politika neprieštarautų, pavyzdžiui, Europos Sąjungos teisei ir principams?

– Ne. Europos Sąjungoje mes negalime pasirinkti. Bet trečiųjų šalių Europos Sąjungos teisė nereglamentuoja. Yra bendrieji principai, bet geografiniai dalykai yra valstybės narės pasirinkimas. Tai yra vidaus politikos reikalas. Lygiai taip pat kaip ir imigracijos politika. Tai yra mūsų reikalas, ne Europos Sąjungos.

– Kaip dabar vyksta valstybės valdomų įmonių reforma?

– Į Vyriausybę iškeliavo Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių įstatymas, kuriame yra pataisa, kad ne mažiau kaip trečdalis valdymo organo narių turi būti nepriklausomi. Antras aspektas – turime įpareigojimą parengti specialiųjų ir komercinių funkcijų atskyrimo metodiką. Specialiosios funkcijos yra tos, kurios deleguojamos valstybės. Galima būs aiškiai atskirti funkcijas ir pasižiūrėti, kur yra pelno, o kur  užtikrinami socialiniai dalykai, strateginiai valstybės tikslai.

– Kaip šiemet sekasi valstybės valdomoms įmonėms?

– Reforma prasidėjo 2009 metais, ji pažengusi toli. Pernai į biudžetą įmokėta beveik 100 mln. Lt dividendų arba pelno mokesčio. Šiemet planuojama gauti per 200 mln. Lt.

– Bet pelningumą, matyt, lemia ne tik reforma, bet ir ekonomikos tendencijos.

– Žinoma, bet nemenka dalimi lemia ir įmonių valdymas, požiūris į jų valdymą, atskaitomybė.

– Ar jūs gavote užduotį apskaičiuoti, kokios naudos duotų atominės elektrinės statybos?

– Ne, neturime tokios užduoties.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min