Žydų visuomeninės organizacijos „B'nai Brith Canada“ atstovai kreipėsi į Kanados valstybės institucijas, ragindami atimti iš V.Katriuko Kanados pilietybę, praneša „The Canadian Press“. O S.Wiesenthalio centro atstovai reikalauja išsiųsti V.Katriuką į Europą, kur jis galėtų būti teisiamas, informuoja „CTVNews“.
S.Wiesenthalio centro duomenimis, V.Katriukas Antrojo pasaulinio karo metu vadovavo 118-ojo ukrainiečių apsaugos policijos bataliono būriui. Šis vokiečiams tarnavęs batalionas Baltarusijoje naikino taikius gyventojus, tarp jų ir žydus.
Kaip tvirtina naujus tyrinėjimus atlikęs Lundo (Švedija) universiteto istorikas Peras Andersas Rudlingas, V.Katriukas suvaidino nemažą vaidmenį išžudant Chatynės kaimo Baltarusijoje gyventojus, kurie neva teikė pagalbą sovietiniams partizanams. 1943 metais naciai ir jų pagalbininkai suvarė visus kaimo gyventojus į kluoną ir jį padegė. Vieno liudininko teigimu, V.Katriukas šios egzekucijos metu kulkosvaidžiu šaudė į tuos, kurie mėgino išsiropšti iš degančio kluono ir išsigelbėti nuo ugnies.
1951 metais V.Katriukas emigravo į Kanadą. Prašydamas šios šalies pilietybės jis pareiškė netarnavęs nacistinės Vokietijos daliniuose. Tačiau 1999 metais tokie ryšiai tapo žinomi ir iš V.Katriuko pilietybė buvo atimta. Vis dėlto 2007 metais V.Katriukui nepalankus sprendimas buvo panaikintas, konstatavus, kad nepakanka kaltės įrodymų. 2010 metų lapkritį pilietybės grąžinimą patvirtino ir Kanados federalinis apeliacinis teismas.
Dabar V.Katriukas su žmona gyvena nedidelėje nuosavoje fermoje Kvebeke. Jis užsidirba pardavinėdamas medų vietos gyventojams. Bitininkyste V.Katriukas užsiima nuo 1959 metų. Anksčiau V.Katriukas neigė bet kokias savo sąsajas su karo nusikaltimais, o dabar jis apskritai atsisako komentuoti naujų istorinių tyrimų rezultatus.
„The Canadian Press“ reportažą apie V.Katriuką galite pasižiūrėti čia.