TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

A.Duda: Vokietijos Antrojo pasaulinio karo reparacijų klausimas neišspręstas

Vokiečių kariai Liublino gete (1941 m. gegužė)
Vokietijos Bundesarchyvo/Wikimedia.org nuotr. / Vokiečių kariai Liublino gete (1941 m. gegužė)
Šaltinis: BNS
0
A A

Lenkijos dešiniojo sparno vyriausybei imantis žingsnių dėl Vokietijos Antrojo pasaulinio karo metais šaliai padarytos žalos įvertinimo, prezidentas Andrzejus Duda antradienį tvirtino, kad Berlynas oficialiai neišsprendė karo reparacijų klausimo.

Vokietija atmeta Lenkijos pretenzijas ir nurodo 1953 metais priimtą tuometinio komunistų režimo sprendimą atsisakyti reikalavimų dėl kompensacijos.

„Ir po 70 metų tai vis dar politinė problema“, – ultrakatalikiškoms ir nacionalistinėms televizijos „Trwam“ ir radijo „Maryja“ stotims sakė A.Duda.

Nors A.Duda pripažino buvusios Vakarų Vokietijos „dovanas“ ir „gerą elgesį“ su lenkais „sunkiu komunizmo periodu“, jis tvirtino, kad reparacijų klausimas lieka neišspręstas.

„Mes tikrai negavome kompensacijos“, – pridūrė jis.

1953 metais Lenkijos komunistinė valdžia pasirašė susitarimą, kuriuo atsisakė pretenzijų Vokietijai. Tačiau dabartinė Lenkijos dešiniųjų „Įstatymo ir teisingumo“ vyriausybė tvirtina, kad tas susitarimas buvo sudarytas diktuojant Sovietų Sąjungai, ir abejoja jo teisėtumu.

A.Duda ir Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris rugsėjo mėnesį sutarė, kad reikia „ramios diskusijos“ opiu reparacijų klausimu.

Anksčiau rugsėjį, Lenkijos premjerei pareiškus, kad Varšuva yra „pasirengusi“ pareikalauti reparacijų, įtakinga Lenkijos Katalikų Bažnyčia perspėjo, kad dešiniojo sparno lyderių „prasti sprendimai“ galėtų „pakirsti“ ryšius su Vokietija.

1953 metais Lenkijos komunistinė valdžia pasirašė susitarimą, kuriuo atsisakė pretenzijų Vokietijai. Tačiau dabartinė Lenkijos dešiniųjų „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) vyriausybė tvirtina, kad tas susitarimas buvo sudarytas diktuojant Sovietų Sąjungai, ir abejoja jo teisėtumu.

PiS deputatai rugsėjo mėnesį įsteigė parlamentinį komitetą, kuriam buvo pavesta įvertinti reparacijų, kurias, pasak jų, skolinga Vokietija, mastą, bet nenustatė termino, iki kurio turi paskelbti savo išvadas.

Lenkijos užsienio ir vidaus reikalų ministrai yra nurodę, kad potencialių reparacijų suma gali siekti 1 trln. JAV dolerių (apie 850 mlrd. eurų).

Per Antrąjį pasaulinį karą Lenkija buvo užpulta nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos.

Per nacių okupaciją 1939–1945 metais žuvo apie 6 mln. Lenkijos piliečių, tarp jų – 3 mln. žydų, o Varšuva buvo iš esmės nušluota nuo žemės paviršiaus.

Reparacijų klausimas daug metų buvo laikomas išspręstu, bet liepą jį vėl iškėlė PiS pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis, faktinis šalies lyderis.

Kontroversija kilo tokiu metu, kai Berlyno ir Varšuvos santykiai yra įtempti dėl virtinės teisingumo reformų, kurias įvykdė 2015 metais į valdžią atėjusi PiS.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel rugpjūčio mėnesį sakė, kad Berlynas „negali tylėti“ apie ES nuogąstavimus dėl teisinės valstybės Lenkijoje, ir pavadino tai „rimtu klausimu“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min