V.Adamkaus pranešimas
Profesoriaus Bronislawo Geremeko fondo ir Viešųjų reikalų instituto surengtoje konferencijoje dalyvavo ir įžanginį pranešimą padarė buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
„Reikia eiti į priekį“, – baigdamas savo kalbą sakė V.Adamkus. Jo pranešimą labai šiltai sutiko susirinkusieji, tarp kurių buvo daug iškilių Lenkijos ir Lietuvos visuomenės bei verslo veikėjų, taip pat Varšuvoje studijuojančių studentų iš Lietuvos.
Konferencijos diskusijose, kurios užtruko net pusketvirtos valandos, dalyvavo Lietuvos istorijos instituto istorikas dr.
 |
| Konferencijoje Varšuvoje pranešimą skaito prezidentas Valdas Adamkus |
Vladas Sirutavičius, Varšuvos universiteto istorijos profesorius, Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio patarėjas Tomaszas Naleszas ir buvęs Lenkijos ambasadorius Lietuvoje, Lietuvos bičiulis, profesorius Janas Widackis. Diskusiją vedė puikiai lietuviškai kalbanti varšuvietė politikos mokslų daktarė Renata Mienkowska-Norkienė.
Salėje kartais bandė reikštis vienas kitas lenkų radikalas, į kurių puolimą atsakydamas V.Sirutavičius pajuokavo, jog Lietuvoje, priešingai, tokie pat jo teiginiai sukelia lietuvių tautininkų lygiai tokį pat puolimą.
Pagarbi diskusijų atmosfera
Tačiau iš esmės diskusijoje vyravo tolerantiška ir pagarbi atmosfera. Lenkai kritikavo savo valdžią ir Bažnyčios veikėjus, kurie sutrukdė garbingesnėje Seinų vietoje pastatyti paminklą lietuvių vyskupui ir poetui Antanui Baranauskui. Lietuviai kritikavo savo politikus, kurių žemažiūriškumas Lietuvos lenkus po dviejų dešimtmečių laisvės pastūmėjo susimesti su rusais į vieną rinkimų sąrašą.
Apskritai buvo prieita prie išvados, jog ne tik būtina daugiau kalbėtis tarpusavyje, bet ir su tautinėmis mažumomis, o geriausiai būtų, kad, kalbėdami apie tarpusavio santykių problemas, lenkai pirmiausia kritikuotų lenkus, o lietuviai – lietuvius, bet ne priešingai.
Viešųjų reikalų instituto atlikto tyrimo rezultatus pristatė šio instituto valdybos direktorius dr. Jacekas Kucharczykas ir dr. Agnieszka Lada.
Ką atskleidė tyrimas?
Tyrimo rezultatai, kurie gauti apklausus 1000 lenkų ir 513 lietuvių, taip pat nemažą būrį akademikų, politologų ir žurnalistų abiejose šalyse, rodo, kad patys lietuviai ir lenkai santykius tarp tautų ir valstybių vertina kur kas geriau nei galima būtų susidaryti įspūdį, skaitant abiejų šalių spaudą ir interneto portalus.
Tai pasakytina net ir apie tautines mažumas. Antai net 56 proc. Lietuvos lenkų mano, jog jų teisės yra užtikrintos, ir tik kas penktas mano, kad jie yra diskriminuojami.
Su viešojoje erdvėje dažnai nuskambančia nuomone, kad Lenkija Lietuvoje yra laikoma grėsme, sutiko tik 14 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių. Tai tik šiek tiek viršija lygiai taip pat apie Lietuvą manančių lenkų skaičių.
Dauguma tiek Lietuvos, tiek Lenkijos ekspertų tyrimo metu išreiškė įsitikinimą, kad Lenkijoje nėra jokio išskirtinio nusistatymo prieš Lietuvą. Vis dėlto Lietuvos ekspertai mano, jog Lenkijoje yra politikų, kurie nenori gerų santykių tarp abiejų valstybių. Kaip pagrindinis veikėjas čia nurodomas Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Savo ruožtu Lenkijos ekspertai bloguoju santykių „herojumi“ įvardijo prezidentę Dalią Grybauskaitę, taip pat paminėtas buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
Apskritai susipažinus su tyrimo rezultatais galima teigti, jog dauguma problemų ir nesusipratimų kyla „viršuje“ – politikų ir apskritai elito sluoksnyje. Antai net 50 proc. apklaustų Lenkijos lenkų prisipažino net nežinantys, kur žemėlapyje ieškoti Lietuvos.
Žmonės – santūresni už politikus
Su viešojoje erdvėje dažnai nuskambančia nuomone, kad Lenkija Lietuvoje yra laikoma grėsme, sutiko tik 14 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių. Tai tik šiek tiek viršija lygiai taip pat apie Lietuvą manančių lenkų skaičių.
Nepasitvirtino ir nuomonė, kad abiejų šalių rinkėjai tikisi politikų atkaklumo, pvz., bekompromisės Lenkijos vyriausybės paramos Lietuvos lenkų reikalavimams. Daugumos lenkų ir lietuvių nuomone, santykiuose su kita šalimi reikia „stengtis bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų“. Tik kas penktas respondentas norėtų, kad jo šalies vyriausybė ryžtingai skaldytų malkas.
Vadinasi, griežta politinė retorika, skambanti abiejose sienos pusėse, nėra veiksminga. Tiek apklausti Lietuvos, tiek Lenkijos ekspertai taip pat, kaip ir eiliniai lenkai bei lietuviai, yra įsitikinę, jog geriausia būtų „kurti pozityvią darbotvarkę, sutelkiant dėmesį į dabartį, o ne į istoriją”.
„Atrodo, kad abiejų šalių tautos išlaiko sveiką požiūrį į politinėje arenoje vykstančius ginčus. Lenkai jaučia simpatiją lietuviams. Lenkų nemėgstantys lietuviai yra dažnesnis reiškinys, tačiau tokių, kurie jaučia simpatiją lenkams, yra daugiau“, – konferencijoje kalbėjo Viešųjų reikalų instituto atstovė dr. A.Lada.
Balandžio 25 dieną 17 val. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įvyks analogiškas šio tyrimo pristatymas Lietuvos visuomenei. Diskusijoje, kurią ves politologas Vladas Laučius, dalyvaus P.Zalewskis (Lenkija), V.Sirutavičius ir L.Kaščiūnas.
