Dabar populiaru
Publikuota: 2015 sausio 9d. 23:10

Baltarusija mėgina įrodyti, kad poetas Adomas Mickevičius priklauso jai

Adomas Mickevičius
wikipedia.org nuotr. / Adomas Mickevičius

„Adomas Mickevičius yra baltarusiškos kultūros dalis, kadangi jis gimė dabartinės Baltarusijos teritorijoje ir savo kūriniuose aprašo Naugarduko žemę“, – rašo Baltarusijos valstybinis laikraštis „Žvaigždė“, kurį cituoja portalas wpolityce.pl.

Į ginčus, kuriai tautai priklauso A.Mickevičius (o jų metu jau lūžo ne viena ietis)  įsitraukė ir Baltarusija. „Lietuviai, totoriai ir žydai šį kūrėją įtraukė į savo būrį. O pas lenkus knyga „Ponas Tadas“ yra kiekvienuose namuose kaip Biblija“, – rašoma tekste, kurio autorė Nina Ščarbačevič ieško argumentų, kodėl šis garsus XIX amžiaus poetas priklauso ir jos šalies kultūrai.

Laikraštis primena, kad A.Mickevičius gimė Zaosėje, dabartinėje Baltarusijos Bresto srityje, o vaikystę praleido šeimos namuose Naugarduke, čia bažnyčioje buvo ir krikštytas. 

„Poeto aplinkoje kalbėta lenkiškai, todėl šitą kalbą vartojo ir poetas. Bet savo gimtine jis laikė Naugarduko kraštą. Savo kūriniuose jis aprašė žymias šio krašto vietas (Naugarduko pilį, Svitjazio ežerą), jo istoriją (kovas su kryžiuočiais) ir tradicijas (Vėlinės, totorių papruočiai)“, – pažymi leidinys.

Straipsnyje remiamasi Lenkijos literatūrologų teiginiais, kad „Vėlinėse“ panaudoti Naugarduko papročiai, kuriuose maišosi krikščionybė su pagonybe. „A.Mickevičius nė karto nebuvo Krokuvoje ar Varšuvoje, todėl negalėjo aprašyti tų vietovių“, – įgelti lenkams mėgina baltarusių dienraštis.

Poeto aplinkoje kalbėta lenkiškai, todėl šitą kalbą vartojo ir poetas. Bet savo gimtine jis laikė Naugarduko kraštą. Savo kūriniuose jis aprašė žymias šio krašto vietas, jo istoriją ir tradicijas, – pažymi leidinys.

Autorė pateikia ir savo samprotavimus apie tai, kaip poetas suvokė Lietuvą, savo tėvynę. Naugarduko A.Mickevičiaus muziejaus direktorius Mikalajus Haiba teigia, kad A.Mickevičius laikė save lietuviu, bet XIX amžiaus pradžioje ši sąvoka dar neturėjo dabartinės prasmės – tai buvo ne tautybė, o Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės  pilietybė. Tad esą Lietuva A.Mickevičiui rašant „Poną Tadą“ buvo vakarinė Baltarusijos dalis ir Vilniaus kraštas.

Tekstas baigiamas kvietimu baltarusiams, kad jie nuo šiol laikytų A.Mickevičių savu.

Lenkijos portalas priduria nuomonę ir iš savo pusės. Tai priminimas Lenkijos švietimo ir mokslo ministerijai, kurioje kartais svarstoma „Poną Tadą“ išbraukti iš mokyklinių programų: „Šį kūrinį į savąsias mielai įtrauks Baltarusija.“

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min