Ir tuometis sovietų diktatorius Josifas Stalinas, ir vėlesni SSRS lyderiai slėpė nuo visuomenės Sąjungininkų pagalbos su naciais kovojusios šaliai mastą – suprask, Didįjį Tėvynės karą laimėjome vieni.
Tačiau iš tiesų sovietams amerikiečiai ir britai padėjo milžiniškai – kažin ar Raudonajai armijai be tokios pagalbos būtų pavykę atsilaikyti.
Pagal JAV inicijuotą Lendlizo (lend-lease) įstatymą Sovietų Sąjungą pasiekė šimtai lėktuvų, tūkstančiai tonų amunicijos, maistas, milijonai batų porų. Amerikiečiai ir britai taip pat permetė į SSRS tūkstančius tankų.
Tokia pagalba padėjo sovietams apginti Maskvą, kurios priemiesčius jau buvo pasiekę 1941 metais puolimą pradėję naciai.
Sovietmečiu apie šiuos faktus – kad purvini kapitalistai padėjo Raudonajai armijai atremti nacių šturmą – buvo nutylima. Apie tai daug nekalbama ir dabar, mat didingos sovietų pergalės mitas yra centrinė Vladimiro Putino režimo puoselėjamos nacionalinės idėjos ašis.
Rezultatai akivaizdūs. Levados centro apklausa rodo, kad net 63 proc. rusų mano, jog Sovietų Sąjunga Vokietiją būtų įveikusi ir be karo metų sąjungininkų indėlio.
28 proc. teigė, kad Sąjungininkų pagalba buvo reikalinga, o dar 9 proc. nesugebėjo atsakyti į klausimą.
Apie 36 proc. apklausos dalyvių teigė, kad dėl didžiulių Sovietų Sąjungos nuostolių per karą kaltas netikėtas Vokietijos antpuolis – operacija „Barbarosa“. 24 proc. atsakė, kad naciai tiesiog buvo „pranašesni karine prasme“.
Dar 12 proc. kaltino SSRS pajėgų vadovus, kurie esą laikė karius patrankų mėsa. 10 proc. teigė, kad generolams trūko kompetencijos, tiek pat sakė, kad nuostolius nulėmė Vokietijos pajėgų „brutalumas“.
Nuo 1941 iki 1945 metų per kovas su naciais žuvo maždaug 27 mln. Raudonosios armijos karių.
