Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dviejų pasaulinių karų istorijos metraščiai Kauno fortai vis dar nepelnytai užmiršti ir apleisti

Kauno II fortas – apleista įnirtingą karo mūšį menanti tvirtovė
Sauliaus Tvirbuto/15min.lt nuotr. / Kauno II fortas – apleista įnirtingą karo mūšį menanti tvirtovė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kauno valdžia neseniai paskelbė, kad VI fortas bus atgaivintas ir jame bus įkurta karo technikos ekspozicija. Tačiau istorikų nuomone, šis unikalus Kauną juosiantis karinių statinių kompleksas dar labai apleistas. Apaugęs brūzgynais II fortas išvis nepelnytai užmirštas, nors jame išlikę ypač daug Pirmojo pasaulinio karo mūšio ir vokiečių artilerijos rusams užkurto pragaro pėdsakų.

Iš viso aplink Kauną esančiuose 9 fortuose stūkso apie pora šimtų karo įtvirtinimų. IX fortas fortas nuo seno yra sutvarkytas, nes ten įkurtas muziejus, prieš kelerius metus entuziastai, susivieniję į viešąją įstaigą Karo paveldo centras, už privačias lėšas prikėlė VII fortą. Savo valandos laukia VI tvirtovė, kur ketinama įkurti karo technikos muziejų.

Tačiau dauguma įspūdingų statinių su karo laikų pėdsakais dar tebėra apleisti.

Forto sienos mena karo košmarą

Aleksote esantis II fortas karo istoriko, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojo Arvydo Pociūno nuomone, yra labai įdomus ir vertingas istorinis objektas. Jis visiškai užmirštas bei apleistas.

„Būtent šioje vietoje per Pirmąjį pasaulinį karą Kauną šturmavo vokiečiai. Čia buvo užviręs tikras pragaras, žuvo daug caro kariuomenėje tarnavusių lietuvių“, – pasakojo A.Pociūnas.

Sauliaus Tvirbuto/15min.lt nuotr./Kauno II fortas – apleista įnirtingą karo mūšį menanti tvirtovė
Sauliaus Tvirbuto/15min.lt nuotr./Kauno II forte – vokiečių artilerijos atakų ženklai

Vokiečiai tada iš haubicų iššovė apie 800 tūkst. sviedinių. Daug jų buvo stebėtinai taiklūs.

„Tai liudija išmuštos duobės II forte, o centrinėje tvirtovės poternoje matyti išmušta didžiulė skylė. Tai rodo, kokia tuo metu buvo pažangi vokiečių artilerija. Sviediniai buvo iššaunami į 1 km aukštį, skrisdavo apie 14 km ir krisdavo ten, kur reikia, tvirtovės teritorijoje“, – kalbėjo A.Pociūnas.

Caro kareiviams teko išgyventi tikrą pragarą. „Rusijos kariuomenės generolai laikėsi nuomonės, kad jei yra geri įtvirtinimai, žmonėmis rūpintis nereikia, nors, pavyzdžiui, prancūzai fronte kas dvi paras keisdavo žmones. Kaune caro kariams net 11 parų teko gyventi nuolatinio bombardavimo sąlygomis. Nenuostabu, kad jie palūžo ir vokiečiai užėmė tvirtovę, o po to ir miestą“, – sakė istorikas.

Išliko daug istorinių pėdsakų

Forte liko daug mūšį menančių pėdsakų: suskeldėjusi nuo sviedinių betono priedanga kariams. Išlikę takai, kuriais buvo vežami artilerijos pabūklai, matyti sprogmenų paliktos duobės, kareivių įrašai ant plytų. Seniausiais jų įrėžtas 1888 metais. Yra ir tarpukario laikų Lietuvos kariuomenės karių užrašų.

„Tai unikalus istorijos metraštis ant sienų, kuris galėtų dominti turistus, moksleivius, tačiau sienos trupa ir daug užrašų jau išnykę”, – apgailestavo A.Pociūnas.

„Tai unikalus istorijos metraštis, kuris galėtų dominti turistus, moksleivius, tačiau sienos trupa ir daug užrašų jau išnykę”, – apgailestavo A.Pociūnas.

Daug forto statinių, bombų išmuštų kraterių dengia krūmynai. Maža to, gyventojai lupinėja plytas, nes teritorija nesaugoma ir neaptverta.

Apleisti yra ir kiti Kauno fortai.

Įkurs muziejų

Kauno miesto savivaldybės atstovai praėjusią savaitę Vilniuje pristatė Kauno tvirtovės VI forto restauravimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms projektą. Tikimasi, jog šio projekto įgyvendinimui bus skirta Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

„Šiuo metu jau priduotos pirminės paraiškos siekiant gauti ES finansavimą forto atnaujinimui. Taip pat ruošiamas ir techninis projektas, kuris turėtų būti užbaigtas 2015 m.", – teigė Kauno miesto tarybos narė Gintarė Skaistė, vadovaujanti VI forto atgaivinimu besirūpinančiai darbo grupei.

Projekto metu planuojama restauruoti kultūros paveldo objektą, sutvarkyti apleistą miesto teritorijos dalį, įkurti Vytauto Didžiojo karo muziejaus karo technikos skyrių.

Per pastaruosius dvejus metus buvo suformuotas žemės sklypas, patvirtintas specialusis planas, parengti tvarkybos projektiniai pasiūlymai, parengtas forto įgyvendinimo planas.
Per pastaruosius dvejus metus buvo suformuotas žemės sklypas, patvirtintas specialusis planas, parengti tvarkybos projektiniai pasiūlymai, parengtas VI forto įgyvendinimo planas (Kauno savivaldybės vizualizacija).

Pasak A.Pociūno, čia iš Vilniaus būtų atgabenta tankų, šarvuočių, artilerijos. „Iš pradžių galėtume eksponuoti apie 70 įvairių eksponatų. Planuojame, kad Vilniuje esančiame karo muziejaus filiale liktų ratinė technika, o į Kauną būtų perkelta vikšrinė“, – teigė A.Pociūnas.

Apskaičiuota, kad projekto įgyvendinimui reikėtų apie 17 mln. litų. 

Slepia daug paslapčių

Kauno fortai seniai vilioja įvarius nuotykių ieškotojus ir mokslininkus. Jie iki šiol pakankamai neištirti. Fortų šuliniuose prieš kelis dešimtmečius yra žuvę keli speleologai. Prieš penkiasdešimt metų sovietų kariškiai irgi atsisakė planų tyrinėti fortus, kai šachtose mirė du jų kariai.

1985–1989 metais Rusijos mokslininkas Andrejus Kostiukovas fortuose rengdavo ekspedicijas. Tyrinėtojai lindo į gilius šulinius bandydami išsiaiškinti, ar per juo neįmanoma patekti į kitus miesto fortus.

Šachtų gylis siekia daugiau kaip 30 metrų. Vienoje Kaune vykusių mokslinių konferencijų A.Kostiukovas pasakojo, kad visi šuliniai buvo skirtingo gylio. „Vadinasi, gali būti, kad fortų statytojai, atsižvelgdami į nevienodame aukštyje išdėstytus įtvirtinimus, skirtingose miesto vietose stengėsi išlaikyti vienodą šulinių lygį po žeme”, – svarstė A.Kostiukovas.

Kauno fortuose rasta daugybė abiejų pasaulinių karų šovinių, granatų, šautuvų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min