Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gediminas – gerbiamas, bet primirštas valdovas

Gedimino šventės pristatymas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Gedimino šventės pristatymas
Šaltinis: 15min
0
A A

Didysis kunigaikštis Gediminas – vienas iš svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų ir dinastijos, valdžiusios teritoriją, kurioje dabar įsikūrusios 8 valstybės, pradininkas. Tačiau šiandieninėje Lietuvoje šis karžygys ir diplomatas prisimenamas nebent oficialiomis progomis.

Didysis kunigaikštis Gediminas – viena iš svarbiausių Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) valdovų, dinastijos, valdžiusios teritoriją, kurioje dabar įsikūrusios 8 valstybės, pradininkas. Šiais laikais šis karžygys ir diplomatas kartais prisimenamas, tačiau beveik vien oficialiomis progomis. 
 
Galbūt situaciją pakeis šiandien Vilniuje prasidedanti visą savaitgalį truksianti Gedimino šventė. Anot organizatorių, šventė užtvindys sostinės gatves kultūros, pramogų, sporto renginiais ir netikėtais pasirodymais. Iniciatyva rengti tokią šventę kilo 1991-ųjų rugsėjį, minint 650-ąsias didžiojo kunigaikščio mirties metines, tačiau vėliau ši idėja transformavosi į „Sostinės dienas“. Dabar nuspręsta atgaivinti Gedimino šventę, tiesa, sutarta nelaukti Gedimino dienos, kuria paskelbta rugsėjo 28-oji.

„Kuriant kuo patrauklesnę Gedimino šventės programą buvo siekiama įtraukti kuo daugiau vilniečiams įdomių renginių. Tam, kad visi renginiai galėtų vykti tą patį savaitgalį, buvo pasirinkta visiems jų kuratoriams tinkama data – rugsėjo 17–19 dienos“, – aiškino šventę organizuojančio Vilniaus regiono kultūros centro direktorius Paulius Jurgutis.

Anot pašnekovo, Gedimino asmenybės reikšmė mūsų valstybės istorijai neabejotina, tačiau visų svarbiausias faktas yra tas, kad plačiosios visuomenės nuomone jis – Vilniaus įkūrėjas, pastatęs miestą, kai išvydo sapną su Geležiniu vilku. „Šiandien yra telkiamasi ne tiek į patį Gedimino asmenį, kiek į jo idėjas: universalią gimtos kultūros vertę, tautinį, religinį pakantumą“, – dėstė P.Jurgutis.

Galingos dinastijos pradininkas

„Gediminas visada vertintas kaip žymus valdovas. Jis, ko gero, yra vienas iš trijų dažniausiai minimų LDK valdovų, šalia Mindaugo ir Vytauto“, – mano istorikas Tomas Baranauskas.

Apie 1275 metais gimęs, 1316-aisiais Lietuvos valdovu tapęs ir iki pat mirties 1341-ųjų šalį valdęs Gediminas svarbus vien jau tuo, kad pradėjo dinastiją, kuri ketvirtį tūkstantmečio valdė Lietuvos didžiąją kunigaikštystę (LDK). Jo palikuonių valdžioje atsidūrė milžiniška Vidurio ir Rytų Europos teritorija tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų, kurioje šiuo metu gyvuoja 8 valstybės. Visų pirma, pačios LDK žemėse dabar įsikūrusios Lietuva, Baltarusija ir Ukraina. Gedimino anūkas Jogaila tapo Lenkijos karaliumi, o šio sūnus Vladislovas Varnietis karūnuotas ir Vengrijos karaliumi, kuriai tuomet priklausė dabartinės Slovakija ir Kroatija. Jogailos anūkas, taip pat Vladislovas, valdė Čekiją ir Vengriją.

Vadinamuosius Gedimino stulpus, ko gero, reikėtų vadinti Gediminaičių stulpais, mat pirmąkart jie paminėti kaip asmeninis Vytauto ženklas.Ypač ryškus Gedimino vaidmuo diplomatinėje srityje. Išleidęs savo dukterį už būsimo Lenkijos karaliaus Kazimiero, jis tapo pirmuoju LDK valdovu, sudariusiu sąjunga su Lenkija bendrai kovai prieš Vokiečių ordiną. Tos pačios politikos dalis yra garsieji jo laiškai, neretai priskiriami ir lietuvių literatūros gimimui. „Laiškuose jis bandė pralaužti Lietuvą kaip pagoniška valstybę supusią diplomatinę blokadą, siekė krikštytis ir kartu pasikviesti visokių reikalingų specialybių žmonių, užmegzti ryšius tiesiogiai su popiežiumi, kad jis neremtų Vokiečių ordino. Jis iš tikrųjų ir nerėmė ordino, bent jau Gedimino laikais, todėl atsirado galimybių sudaryti paliaubas, kuriomis buvo pasinaudota. Iš tikrųjų Gediminas pademonstravo diplomato talentą“, – kalbėjo T.Baranauskas.

Be to, Gediminas į Lietuvą iš Vakarų pasikvietė amatininkus, kurie, kaip manoma, pastatė pirmąsias mūrines pilis šalyje: Vilniuje, Senuosiuose Trakuose ir Krėvoje.

Anot istoriko, yra pakankamai patikimų duomenų, kad Gediminas iš tiesų pirmasis įkūrė LDK sostinę Vilniuje. Naujausi archeologiniai duomenys rodo, jog gyvenvietė šiuo vietoje buvo jau XIII a. viduryje, bet nėra pagrindo neigti, kad būtent Gediminas čia perkėlė savo sostinę, galbūt net pirmąkart įkūrė nuolatinę Lietuvos sostinę. „Yra įvairių hipotezių. Nėra aišku, ar ta sostinė iki Gedimino iš viso egzistavo kaip pastovus darinys, nors galbūt toks įspūdis gali susidaryti dėl šaltinių trūkumo“, – pasakojo mokslininkas.

Tiesa, Gediminas greičiausiai nebuvo tas valdovas, kuris pradėjo naudoti vieną iš Lietuvos valstybės simbolių – vadinamuosius Gedimino stulpus. Ko gero, juos reikėtų vadinti Gediminaičių stulpais, mat pirmąkart istoriniuose šaltiniuose jie minimi kaip asmeninis Vytauto ženklas. Tik vėliau stulpai įsitvirtino ir buvo perimti kitų valdovų.

Vardas – ne itin populiarus

Pasak T.Baranausko, iki pat XVI a. Lietuvoje dar buvo nemažai gyventojų, vadinamų senaisiais tautiniais, pagoniškais vardais. Vėliau juos ėmė stumti krikščioniški vardai. Tačiau Gedimino vardas atkeliavo iki šių laikų. Kai kurie Gediminai netgi valdė Lietuvą ir per du atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius: šalies premjerais dirbo Gediminas Vagnorius ir Gediminas Kirkilas. Tačiau dabar šis vardas nėra itin populiarus. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį šalyje užregistruoti 17 naujagimių, kuriems suteiktas Gedimino vardas. Tai tebuvo 105 vieta pagal populiarumą. Pernai per visus metus užregistruoti 45 ką tik gimę Gediminai ir šis vardas buvo 87-as pagal populiarumą. Dar prieš dešimtmetį Gediminų per metus buvo užregistruojama dvigubai daugiau. Tiesa, pasak naujagimių registravimo specialistų, panašus likimas ištiko visus senosios LDK valdovų vardus: tėvai vis dar teikia juos vaikams, tačiau jie toli gražu nėra tarp populiariausių.

Didelio pelno neneša

Panašu, kad Gedimino vardas nėra ir labai komerciškas. Šiuo vardu pavadintų produktų didžiuosiuose prekybos centruose praktiškai nėra. „Maximos“ prekybos tinkle tinkle tėra vienintelė prekė Gedimino vardu – degtinė „Gediminas“. „Rimi“, be degtinės, dar siūlo ir Vytauto V.Landsbergio knygą – pasaką „Gediminas ir keturi seneliai.“ Tačiau tai pasakojimas apie mažą berniuką, o ne LDK valdovą.

Pasak „Maxima LT“ atstovės ryšiams su visuomene Renatos Saulytės, degtinė „Gediminas“ sudaro vos 0,059 proc. visų „Maximos“ parduodamų degtinių asortimento. Palyginimui, populiariausia prekybos centro degtinė „Lithuanian vodka auksinė“ sudaro 8 proc. visų degtinės pardavimų. „Konkrečių skaičių nepateiksiu, bet šių produktų mūsų asortimente yra labai mažai. Galima matyti tendenciją, kad šis pavadinimas nėra ypač populiarus, nes „Gedimino“ degtinės pardavimai nusileidžia kitiems lietuviškiems prekiniams ženklams: „Bajorų, „Lithuanian“ ir pan.. Šiuo metu „Gedimino“ degtinės galima surasti tik keliose mūsų parduotuvėse“, – informavo ir „Rimi Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Jovita Bagdonaitė. 

degtinė „Gediminas“ sudaro vos 0,059 proc. visų „Maximos“ parduodamų degtinių asortimento. Palyginimui, populiariausia prekybos centro degtinė „Lithuanian vodka auksinė“ sudaro 8 proc. visų degtinės pardavimų. R.Saulytė pasakojo, jog prekių pavadinimų „lietuviškumas“ pirkėjų pernelyg nevilioja. Tokios prekes klientai dažnai renkasi kaip suvenyrus, neretai tai būna užsieniečiai. Kaip pavyzdį jį pateikė prieš Žalgirio mūšio jubiliejų į prekybą paleistus šiam mūšiui skirtus saldainius: „susidomėjimas buvo, bet ne toks didelis, kaip buvo galima tikėtis“.

Ne verslo reikalas

Tiesa, rinkodaros ekspertas Linas Šimonis tvirtino, jog valdovų vardais prekės ar paslaugos ir neturėtų būti vadinamos. „Dažniausiai, kai prekės ir paslaugos pradedamos vadinti visokiais kunigaikščių vardais, tai reiškia ne ką kita, kaip tu įmonių vadovų ir marketingistų fantazijos trūkumą“, – kalbėjo jis. Esą pirkėjui svarbiausia, kad išskirtinis būtų pats produktas, o ne jo pavadinimas.  „Be abejo, jeigu aplinkui visi pavadinimai yra beviltiški, tai galbūt pavadinimas su kokiu nors kunigaikščiu gal kokį pranašumą ir turėtų. Bet galvojant pavadinimą, idealu, kai jis perteikia tam tikras asociacijas su produkto išskirtinumu. Kokias asociacijas perteikia produktas pavadinimu, pavyzdžiui, kunigaikštis Kęstutis, aš nežinau“, – kalbėjo L.Šimonis. Pasak specialisto, istorinius pavadinimus prekėms verta duoti tada, jei jos iš tiesų yra autentiškos, pavyzdžiui, jei būtų pardavinėjamas gėrimas, kurį kunigaikštis Gedimina iš tiesų gėrė. 

L.Šimonio nuomone, senųjų valdovų vardai turėtų būti naudojami vadinant valstybės įstaigas, universitetus, gatves, aikštes ir pan. „Bet tai yra kita kalba, tai yra ne produktas. Jie vadinami labiau dėl pagarbos žmogui, vardo išsaugojimo“, – įsitikinęs rinkodarininkas. Šiuo požiūriu Gediminas nėra nuskriaustas: tik jo ir Vytauto vardais Lietuvoje puikuojasi universitetai, kariuomenėje yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas, kadaise jo įkurtos sostinės Vilniaus širdyje driekiasi Gedimino prospektas.
 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min