Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugsėjo 15d. 17:57

Gvatemaloje rastas senovinis majų altorius atskleidžia dinastijos „sostų karus“

Pusantro tūkstančio metų senumo majų altorius pristatytas Gvatemalos nacionaliniame archeologijos ir etnologijos muziejuje.
„Scanpix“/AP nuotr. / Pusantro tūkstančio metų senumo majų altorius pristatytas Gvatemalos nacionaliniame archeologijos ir etnologijos muziejuje.

Pusantro tūkstančio metų senumo majų altorius, rastas per archeologinius kasinėjimus šiaurės Gvatemaloje, mokslininkų yra lyginamas su populiariu fantastiniu televizijos serialu „Sostų karai“ (Game of Thrones) dėl savo įrašų, pasakojančių apie Kaanulo dinastijos politines strategijas, turėjusias užtikrinti ištisų miestų užvaldymą.

Apie toną sveriantis raižytas kalkakmenio altorius buvo rastas Koronos archeologinėje vietovėje, esančioje tarp atogrąžų miškų netoli sienos su Meksika ir Belizu, žurnalistams sakė vienas iš kasinėjimų ir tyrimų vadovų Tomas Barrientosas.

Pasak T.Barrientoso, ant altoriaus, rasto vienoje šventykloje, vaizduojamas Koronos karalius Čakas Tukas Ičaakas, „sėdintis ir laikantis skeptrą, iš kurio iškyla du dievai, miesto globėjai“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Majų altoriaus fragmentas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Majų altoriaus fragmentas

Tyrėjai ant 1,46 m ilgio ir 1,2 metro pločio altoriaus rado įrašą majų hieroglifais, atitinkantį mūsų eros 544 metų balandžio 12 dieną.

Kiti atradimai mokslininkams leidžia daryti išvadą, kad Čakas Tukas Ičaakas maždaug po 20 metų valdė ir kitą netoliese esantį majų miestą – Peru-Vaką.

T.Barrientosas sakė, kad rasti įrodymai atskleidžia, jog Kaanulo (Gyvatės karalystės) dinastija Koronoje išvystė politinį judėjimą, leidusį 562-aisiais įveikti „pagrindinius priešininkus“ Tikalyje ir vėlesnius du šimtmečius viešpatauti Majų lygumose Mezoamerikos regiono pietryčiuose.

Majų „sostų karai“

Koronos politinis judėjimas rėmėsi sąjungomis su mažesniais miestais aplink Tikalį, sudariusiomis sąlygas galutiniam pergalingam smūgiui.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Majų altoriaus fragmentas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Majų altoriaus fragmentas

Tyrėjai taip pat rado įrodymų, bylojančių apie Gyvatės karalystės princesės ir Koronos karaliaus vestuves, nurodė T.Barrientosas.

„Šis altorius mums parodo dalelę Gvatemalos istorijos – šiuo atveju vykusios maždaug prieš 1 500 metų. Aš tai vadinčiau majų istorine „Sostų karų“ versija“, – pabrėžė mokslininkas, turėdamas omenyje, kad Kaanulo karalystės intrigos panašios į minėtame seriale vaizduojamą kilmingųjų giminių varžymąsi dėl valdžios septyniose karalystėse.

T.Barrientosas sakė, kad šio altoriaus įrašai „užpildo spragas“ ir „leidžia sudėlioti dėlionę“, aiškinantis majų kultūros politinius santykius.

„Tai aukštos kokybės meno kūrinys, rodantis mums, kad šie valdovai žengė į didžiojo viešpatavimo laikotarpį ir susivienydavo su kitais, kad galėtų varžytis – šiuo atveju, su Tikaliu“, – pridūrė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Majų altorius
AFP/„Scanpix“ nuotr./Majų altorius

Korona „buvo vieta, kur pradėjo įgyti pavidalą svarbiausias majų istorinis politinis judėjimas“, aiškino T.Barrientosas. Gyvatės karalystė išsiplėtė iš savo sostinės Cibančės iki dabartinės šiaurės Gvatemalos, Belizo ir Kampečės valstijos Meksikoje, bet galiausiai buvo nugalėta Tikalio.

„Turėdami informacijos, kas nutiko vėliau, kaip jie šioje vietoje plėtojo politinę strategiją, daug sužinome apie anų laikų politiką ir kovas dėl teritorijų“, – pabrėžė T.Barrientosas.

Pavojingi kasinėjimai

Vis dėlto kasinėti ir tyrinėti atokų Majų biosferos rezervatą, kuriam priklauso Korona, gali būti pavojinga.

Regione nuolat siaučia plėšikautojai, nusikaltėlių gaujos, narkotikų kontrabandininkai ir neteisėti ūkininkai, kaltinami aplinkosaugininkų ir valstybės tarnybų sukeliant miškų gaisrų, pažeidžiančių ikikolumbinės kultūros paminklus.

Kultūros viceministrė Gladys Palala sakė naujienų agentūrai AFP, kad tarnybos stengiasi duoti atkirtį nusikalstamų grupių brovimuisi į Peteno departamentą, kur esama daug „archeologinių liekanų“.

„Kur bekasinėtumėt – visur (kažką) rasite. Tai labai svarbi archeologinė teritorija“, – pabrėžė ji.

Majų kultūra labiausiai suklestėjo klasikiniu laikotarpiu 250–900 mūsų eros metais, bet per tolesnius tris šimtmečius sunyko.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Kviečiame anties

Video

16:44
03:16
03:00

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min