Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Į Tiškevičių dvarą Kretingoje kviečia privatų verslą

Kretingos muziejus planuoja verslininkams 99 metams išnuomoti šiuos Kretingos dvaro sodybos pastatus: (iš kairės nuo viršaus) buvusius kumetyną, stalių dirbtuves, grūdų sandėlį ir dalį išlikusių tvarto arklidžių.
„Pajūrio naujienų“ nuotr. / Kretingos muziejus planuoja verslininkams 99 metams išnuomoti šiuos Kretingos dvaro sodybos pastatus: (iš kairės nuo viršaus) buvusius kumetyną, stalių dirbtuves, grūdų sandėlį ir dalį išlikusių tvarto arklidžių.
Šaltinis: „Pajūrio naujienos“
0
A A

Atkurti praeityje grafams Tiškevičiams priklausiusią Kretingos dvaro sodybą atkakliai siekiantys muziejininkai atveria šio kultūros paveldo objekto vartus ir čia įsikurti pageidaujančiam verslui.

Buvusiame grafų Tiškevičių dvare Kretingoje 1992 metais įsikūrę muziejininkai žingsnis po žingsnio gaivina dvaro sodybą: gavę apie 8 mln. Lt ES paramos atnaujino centrinius rūmus, ratinę, vandens malūną, ūkvedžio namą, įsteigė tradicinių amatų centrą, iš Automobilių kelių direkcijos gautų pinigų sutvarkė parko takus. „Atsikraustę į dvarą turėjome rinktis: leisti dvaro pastatams baigti griūti arba ieškoti galimybių juos atkurti. Ryžomės dvarą atgaivinti ir to aš, kaip vadovė, ir visas kolektyvas siekiame nuo pat 1992-ųjų“, – teigė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. Dvaro sodybos-muziejaus teritorija yra 43 ha, joje 24 pastatai. „Viskam sutvarkyti ES paramos, Savivaldybės biudžeto pinigų tikrai negausime“, – įsitikinusi V. Kanapkienė.

ES 2014-2020 metų laikotarpio paramos Kretingos muziejus tikisi buvusiems bravoro, šiltnamio pastatams ir ūkinio pastato – daliai išlikusių arklidžių atkurti. Likusiems pastatams renovuoti muziejininkai ryžosi pasitelkti privatų kapitalą. „Visų sodybos paminklinių pastatų muziejui nepritaikysime, ypač tų, kurie yra ganėtinai nutolę nuo sodybos reprezentacinės dalies – rūmų“, – pripažino muziejaus direktorė. Verslininkams nuomotis 99 metus planuojama siūlyti prie Akmenos upės (Vilniaus g. 31 a) esantį buvusį kumetyno pastatą, Padvariuose – stalių dirbtuves (Žemaičių g. 1), tvartą (Žemaičių g. 8), grūdų sandėlį (Žemaičių g. 7). Visus šiuos pastatus, išskyrus kumetyno, muziejus valdo patikėjimo teise.

Visi pastatai yra avarinės būklės. „Jiems reikalingas kuo skubesnis remontas, kitaip jie galutinai sugrius. Savivaldybė, kuri yra muziejaus steigėja, tam lėšų neturi“, – kalbėjo V. Kanapkienė. Ji patvirtino, jog tokiai 99 metų ilgalaikei pastatų nuomai juos atkuriant ir eksploatuojant pagal nuomos sutartyje nustatytas sąlygas pritarė Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) direktorė Diana Varnaitė, tačiau dar yra reikalingas KVAD Klaipėdos padalinio leidimas išnuomoti pastatus. Muziejus turės parengti skirtingas, pritaikytas kiekvienam pastatui nuomos sąlygas.

„Grūdų sandėlio pastate galėtų atsirasti koks sporto kompleksas, juo jau domėjosi vienos sunkiosios atletikos šakos atstovai. Kuriame nors iš pastatų galėtų ir koks SPA įsikurti. Kumetyno teritoriją įmanoma sutvarkyti ir iškasant tvenkinius, juos įžuvinant“, – nuomotinų pastatų panaudojimo vizijomis dalijosi V. Kanapkienė. Ilgalaikės nuomos idėja patikusi ir šią savaitę Kretingos muziejų apžiūrėjusiam bei su jo planais susipažinusiam kultūros ministrui Šarūnui Biručiui.

Rūpestis, kaip sutvarkyti parką, Akmenos pakrantę

„Dvaro sodybos pastatai ir juos supantis parkas bei kita aplinka yra viena ir neskaidoma, todėl būtina viską tvarkyti kompleksiškai. Geriausias pavyzdys, kas nutinka, kai to nėra – Lietuvos televizijos šalies dvarų reklama, Kretingos dvaro joje nėra, o nėra todėl, kad už ES paramos ir valstybės lėšas renovuotų rūmų vaizdą gadina lig šiol nenugriautas sovietmečio baltų plytų priestatas“, – tvirtino V. Kanapkienė.

Muziejus užsibrėžė sutvarkyti dvaro sodybos parką, papuošiant jį skulptūromis, kitais elementais, išvalyti tvenkinius, atstatyti krioklio uolą. „Dabar atliekame „namų darbus“ – paprašėme Savivaldybės skirti lėšų parko toponuotraukai ir galimybių studijai parengti. Be šitų dokumentų negalėsime rengti parko sutvarkymo projekto“, – sakė V. Kanapkienė.

Puoselėjant parką muziejininkai yra numatę sutvarkyti ir Akmenos upės pakrantę nuo pat muziejaus (pėsčiųjų tilto) iki „Trevenos“ degalinės (tilto per Akmeną Šiaulių-Palangos plente). „Ne kiekvienas miestas turi jį kertančią upę. Per Kretingą tekanti Akmena yra mūsų neišnaudota Venecija. Čia turi atsirasti takai, poilsio zonos“, – aplinkotvarkos planais dalijosi V. Kanapkienė.

Keičia statusą

Kretingos muziejus šiandieną priklauso Kretingos rajono savivaldybei, tačiau muziejaus ateitį jo kolektyvas sieja su respublikiniu pavaldumu – Kultūros ministerijai. „Pastatus renovuosime, tačiau Savivaldybė ateityje kažin ar pajėgs iš savo biudžeto išlaikyti visą muziejaus kompleksą“, – svarstė V. Kanapkienė. Pernai muziejui iš Savivaldybės biudžeto buvo skirta 737 tūkst. Lt, 215 tūkst. Lt muziejus uždirbo pats.

„Pajūrio naujienos“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min