Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Istorikas Kęstutis Mikšys: rekonstruojant Kauno pilį, daugiau autentikos atkurti nepavyks

Laiptų Kauno pilies prieigose vizija
Kaunas.lt nuotr. / Laiptų Kauno pilies prieigose vizija
Šaltinis: BNS
0
A A

Toliau rekonstruojant Kauno pilį, daugiau autentikos atkurti nepavyks, sako rekonstrukcijos projekto autorius, architektas Kęstutis Mikšys.

„Autentikos mes neturėsime daugiau, negu dabar matome po tais surūdijusiais stogeliais, ir nėra daugiau ko ieškoti ir tikėtis. Vienintelis klausimas – kaip tai, ką turime, pateikti, pademonstruoti ir pasidžiaugti“, – žurnalistams trečiadienį sakė jis.

K.Mikšio teigimu, projektas gali kainuoti ne vieną milijoną litų.

„Mes turėtume kituose etapuose padaryti tokį erdvinį kūrinį – atkurti pilies erdvę, kuri buvo prieš daugiau nei porą metų šioje salėje patvirtinta. Pagal tą buvusią galimybių studiją, įvykdėme apie pusę to, kas buvo numatyta“, – kalbėjo architektas.

Trečiadienį Kauno miesto savivaldybėje vyko politikų, savivaldybės ir už paveldosaugą atsakingų institucijų atstovų diskusija dėl tolesnio Kauno pilies rekonstravimo.

Autentikos mes neturėsime daugiau, negu dabar matome po tais surūdijusiais stogeliais, ir nėra daugiau ko ieškoti ir tikėtis

Kultūros viceministras Romas Jarockis užsiminė, kad nors Kauno pilis – svarbus objektas, pirmenybė finansinėje perspektyvoje bus teikiama jau esamiems pastatams tvarkyti.

„Kauno pilies atkūrimo atveju, noriu pasakyti, (...) kad iš tikrųjų mūsų Lietuvos kultūros paveldas yra gana apverktinos būklės. Diskusija ministerijoje vyksta apie tai, kad prioritetas turėtų būti esamiems pastatams“, – teigė jis.

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė atkreipė dėmesį į nesusikalbėjimą tarp institucijų, sprendžiant su Kauno pilies rekonstrukcija susijusius klausimus ankstesniame restauravimo etape.

„Labiausiai linkėčiau, kad Kauno pilies sutvarkymo ir vizijų ateitis būtų absoliučiai naujas žingsnis mūsų visų dialoge“, – sakė ji.

Apie galimybę tęsti restauravimo darbus kalbėti pradėta artėjant naujam Europos Sąjungos finansinės perspektyvos laikotarpiui.

„2006 metais (...) buvo pritarta pirmajam – minimalistiniam – variantui, numačiusiam tik pietrytinio Kauno pilies bokšto tūrio ir bastėjos apsauginės sienos atkūrimą. (...) Atlikti Kauno pilies restauracijos darbai įgyvendino didžiąją dalį pirmajame galimybių studijos variante numatytų darbų. Dalis pasiūlymų neįgyvendinta, atsižvelgus į gautas atsakingų institucijų projektavimo sąlygas bei skirtas lėšas“, – rašoma dokumente.

Tarybos nariams siūloma balsuoti, kad minėtas tarybos sprendimas būtų pakeistas.

„Tokiu būdu taryba išreikštų pritarimą galimybių studijos antrajam variantui, numatančiam tolesnį Kauno pilies restauravimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms etapą, t.y. ligšiol nerestauruoto pietvakarinio pilies bokšto ir gynybinės sienos su galerijomis atkūrimą bei kitus darbus“, – rašome projekto aiškinamajame rašte.

Savivaldybės pranešime teigiama, kad vykdant pilies rekonstrukciją, išryškėjo itin skirtingi požiūriai į pasirinktą restauravimo kryptį.

2009 metais, rengiantis pradėti rekonstrukciją, merui A.Kupčinskui buvo įteikta 1,4 tūkst. parašų, kuriais išreikštas nepritarimas siūlomam projektui. Taip pat vyko akcija, per kurią pilies liekanos buvo apjuostos gyva žmonių grandine.

Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose ji paminėta 1361 metais.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Kauno pilis
Parašykite atsiliepimą apie 15min