Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lazdijiečiai finansiškai parems dokumentinio filmo apie Kalniškės mūšį kūrimą

Partizanai
Partizanai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lazdijiečiai prisidės prie kuriamo dokumentinio filmo apie vieno didžiausių sovietinės okupacijos pasipriešinimo mūšių – Kalniškės mūšį finansavimo.

Vietos politikai pritarė Lazdijų rajono savivaldybės mero Artūro Margelio siūlymui – iš šių metų Lazdijų rajono savivaldybės biudžeto filmo kūrėjams skirti 20 tūkst. litų. 

„Kalniškės mūšio palikimas ir kovotojų už laisvę atminimo įamžinimas yra svarbus mūsų rajono gyventojams bei jaunimo pilietiniam ugdymui“, – teigė Lazdijų rajono savivaldybės meras A. Margelis.

Lazdijų rajono savivaldybės administracija įpareigota pinigus pervesti viešajai įstaigai „Film Jam“.

Filmą ketinama baigti 2015-aisiais metais, kai bus minimos 70-osios Kalniškės mūšio metinės

Vieną didžiausių ir svarbiausių mūšių lietuvių tautos rezistencijos istorijoje – Kalniškės mūšį – įamžinti ėmėsi žinomas režisierius tėvas Juozas bei gynybos ekspertas ir žurnalistas sūnus Aleksandras Matoniai. Iniciatyvos pakviesti žinomus dokumentinių filmų kūrėjus ėmėsi iš Lazdijų rajono kilęs vilnietis teisininkas Vaidas Šalaševičius.

„Tai didelis įpareigojimas mums, jog lazdijiečiai mumis pasitiki, ir mes vertiname šį svarbų Lazdijų rajono žmonių indėlį. Bendras filmo biudžetas sieks daugiau nei trečdalį milijono litų. Šiuo metu vyksta finansavimo paieškos, todėl vertiname ir džiaugiamės kiekviena iniciatyva, papildysiančia filmo kūrimo fondą“, – sakė kalbintas Aleksandras Matonis.

Filmą ketinama baigti 2015-aisiais metais, kai bus minimos 70-osios Kalniškės mūšio metinės.

Vienas didžiausių rezistencinių mūšių 

1945 m. gegužės 16 d. Lazdijų rajono Kalniškės miške (tuometinės Alytaus apskrities Simno valsčiuje) po fronto besitraukianti Sovietų Sąjungos NKVD kariuomenė (per 400 kareivių), talkinant Simno stribams, apsupo apie 100 partizanų, vadovaujamų Lietuvos ulonų puskarininkio Jono Neifalto-Lakūno. Partizanai iš apsupimo prasiveržė tik sutemus. Ši nelygi kova pareikalavo partizanų aukų: žuvo 42 vyrai ir 2 moterys, viena iš jų – snaiperė vado Jono Neifalto-Lakūno žmona Albina Griškonytė-Neifaltienė, slapyvardžiu Pušelė.

Nelygi kova pareikalavo partizanų aukų: žuvo 42 vyrai ir 2 moterys

Iš priešo apsupties ištrūkti pavyko apie 20 partizanų. Būrio vadui J. Neifaltui-Lakūnui taip pat pasisekė išsigelbėti, bet jis žuvo po kelių mėnesių prie Atesnykėlių kaimo. 

Partizanų palaikai buvo atvežti į Simną ir išniekinti aikštėje, po trijų dienų užkasti Simno ežero pakrantėje, netoli Simno kapinių. 

1988 m. partizanų palaidojimo vietoje pastatytas kryžius.  Vietą pažymėjo ir kryžių pagamino bei pastatė Kalniškės mūšio dalyvis Edmundas Austrevičius. Po metų partizanų palaikai perlaidoti Simno (Alytaus rajonas) kapinėse. 

1991 metais Lazdijų rajone, Kalniškės mūšio vietoje, pastatytas paminklas žuvusiesiems. Kryžiais ir koplytstulpiais kasmet pasipildanti partizanų mūšio vieta praminta Didvyrių kalneliu. 

Kiekvienais metais gegužės viduryje į mūšio vietą Kalniškės miške pagerbti per mūšį žuvusių partizanų atvyksta rezistencinių kovų dalyviai, jų vaikai, tremtiniai, skautai, kariai, politikai, visi, kurie neabejingi Lietuvos praeičiai ir ateičiai.

Čia vyksta partizanų atminimo pagerbimui skirti minėjimai, jaunimui rengiamos patriotinės stovyklos, vyksta patriotinės dainos konkursai. 

Siekiant įamžinti šį svarbų mūšį, Krašto apsaugos ministerijos pasitarimų salei buvo suteiktas Kalniškės vardas. Čia eksponuojamas žemėlapis su pažymėta mūšio vieta, mūšio aprašymas, paminklo žuvusiems Kalniškės mūšyje nuotraukos.

Aktorė ir režisierė Ieva Stundžytė, kurios seneliai buvo politiniai kaliniai ir Sibiro tremtiniai, yra įdainavusi Kalniškės mūšiui skirtą laisvės dainą “Kalniškės mūšis”:

VIDEO: „Kalniškės mūšis“
Komentarai
Parašykite atsiliepimą apie 15min