-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvos bankas mini 30 metų jubiliejų – primena sudėtingą kūrimo istoriją

2020 m. kovo 1 d. sukako 30 metų, kai įsteigtas Lietuvos bankas – centrinis bankas Lietuvos Respublikoje. Jis stiprina šalies finansų sektoriaus stabilumą, aktyviai veikia kaip kompetencijos centras finansų ir ekonomikos klausimais, skatina konkurenciją mokėjimo paslaugų rinkoje, ieško naujų finansų įstaigų priežiūros formų. Būdamas Eurosistemos dalyvis, Lietuvos bankas rūpinasi visos euro zonos, kuri jungia devyniolika šalių su daugiau kaip 330 milijonų gyventojų, pinigų politika ir ekonomikos augimu.
Lietuvos bankas
Lietuvos bankas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Sudėtinga pradžia

Lietuvos bankas įsteigtas 1990 m. kovo 1 d., kiek anksčiau, tų pačių metų vasario 13-ąją, LTSR Aukščiausiajai Tarybai priėmus du teisės aktus: nutarimą „Dėl Lietuvos banko įsteigimo“ ir Lietuvos banko įstatymą. Centrinis bankas veiklą pradėjo netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11-ąją sudėtingomis sąlygomis.

Sovietų Sąjunga paskelbė ekonominę blokadą Lietuvai ir taikė įvairias spaudimo priemones, viena iš jų buvo ir atsiskaitymų trikdymas, todėl buvo imtasi visų priemonių problemoms spręsti. Reikėjo suformuoti Lietuvos banko struktūrą, gauti finansavimą, sutelkti specialistus, pasirūpinti patalpomis, ryšių įranga, atsidaryti korespondentines sąskaitas užsienio bankuose, kurti veiklai reikalingą teisinę aplinką. Šie uždaviniai buvo sėkmingai įvykdyti.

Luko Balandžio nuotr./Lietuvos banke
Luko Balandžio nuotr./Lietuvos banke

1990 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas patvirtino Lietuvos banko statutą ir pagrindinį kapitalą.

1990 m. pabaigoje Lietuvos bankas periminėjo SSRS bankų Lietuvos respublikinius padalinius ir jų turtą, šalyje pradėjo veikti pirmieji komerciniai bankai.

Nacionalinės pinigų sistemos kūrimas

1990–1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl dėjo visas pastangas, kad būtų pasirengta įvesti savus pinigus. 1992 m. gegužės 1 d. greta rublių į apyvartą išleisti rublių pakaitalai talonai. 1992 m. spalio 1 d. vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje tapo nacionalinis piniginis vienetas talonas ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas.

1993 m. birželio 25 d. į apyvartą išleisti litai ir centai. Litas sugrįžo daugiau kaip po 50 metų pertraukos!

1992 m. Lietuvos bankui perduotos iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvos Respublikos turėtos aukso atsargos, laikytos Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos centriniuose bankuose, Tarptautinių atsiskaitymų banke, o už Švedijos centriniame banke laikytą auksą mūsų išsilaisvinusi šalis gavo kompensaciją. Dabar šias atsargas (beveik 5,8 tonos) Lietuvos bankas saugo Anglijos banke Londone.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Proginės monetos pristatymas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Proginės monetos pristatymas

Tiltai į užsienį

1991 m. vasario 28 d. banke „Svenska Handelsbanken“ Švedijoje buvo atidaryta pirmoji Lietuvos banko užsienio korespondentinė sąskaita. Tai leido Lietuvos ūkio subjektams atsiskaityti su partneriais užsienyje. Tais pačiais metais JAV banke „Manufacturers National Bank of Detroit“ atidaryta Lietuvos banko JAV dolerių sąskaita. Užsienio valstybėms pripažinus Lietuvos Respubliką, Lietuvos bankas pradėjo gauti daugiau pasiūlymų atsidaryti sąskaitas užsienio bankuose. Iš viso per 1991 m. pasaulio valstybėse buvo atidaryta 14 sąskaitų, o 1992 m. jų turėta jau per 4 tūkstančius.

1991 m. antrojoje pusėje Lietuvos bankas suteikė pirmąsias tarptautines atsiskaitymų licencijas 5 komerciniams bankams ir jie pradėjo pavedimus vykdyti savarankiškai.

Šiandien Lietuvos banko mokėjimo sistema „CENTROlink“ suteikia techninę galimybę prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) Europos ekonominėje erdvėje licencijuotiems mokėjimo paslaugų teikėjams – bankams, kredito unijoms, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms. Jiems atvertas kelias į TARGET2 mokėjimo sistemą, per kurią galima pasiekti daugiau kaip 50 tūkst. bankų visame pasaulyje.

Luko Balandžio nuotr./Lietuvos banke
Luko Balandžio nuotr./Lietuvos banke

Įdiegtas valiutų valdybos modelis

Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu 1 doleris už 4 litus, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo būti ne mažiau kaip 100 procentų padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis.

Vis labiau plėtojantis Lietuvos ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos (ES) šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, Lietuvos banko valdyba, suderinusi su Vyriausybe, 2002 m. vasario 2 d. lito bazine valiuta paskelbė eurą, nustatydama oficialų lito kursą – 3,4528 lito už 1 eurą. Litą perorientuojant nuo JAV dolerio prie euro, buvo padaryti atitinkami pakeitimai Lito patikimumo įstatyme. Jame įtvirtintas valiutų valdybos modelis galiojo iki euro įvedimo. Lietuvos bankas du dešimtmečius palaikė stabilų lito kursą bazinių valiutų – JAV dolerio ir euro – atžvilgiu, tvirtai atremdamas spekuliacijas dėl lito devalvavimo.

1997–1999 m. Lietuvos banko pinigų politikos programoje buvo numatyta pamažu atsisakyti valiutų valdybos modelio ir pereiti prie daugumai centrinių bankų būdingų funkcijų atkūrimo. Rusijoje kilusi finansų krizė ir Lietuvos banko siekis palaikyti lito stabilumą lėmė, kad valiutų valdybos modelio taip ir nebuvo atsisakyta. 1999 m. numatant Lietuvos banko pinigų politikos priemonių taikymo kryptis, buvo išsakytas Lietuvos siekis tapti ES nare, o vėliau – atitikti ir narystei ekonominėje ir pinigų sąjungoje keliamus reikalavimus.

Luko Balandžio nuotr./Lietuvos banke
Luko Balandžio nuotr./Lietuvos banke

Bankų krizė

1993 m. Lietuvoje veikė net 28 bankai. 1994 m. prasidėjusi bankų sisteminė krizė sudavė rimtą smūgį šalies ūkio ir finansų sistemai. Iki 1997 m. iš 13 bankų atimtos veiklos licencijos ir jiems iškeltos bankroto bylos. Padėčiai stabilizuoti dar 1995 m. gruodžio 21 d. Seime priimtas Gyventojų indėlių draudimo įstatymas, sukurtas Indėlių draudimo fondas. 1996 m. Lietuvos bankas kartu su Vyriausybe sudarė veiksmų planą padėčiai bankų sistemoje gerinti ir jo vykdymas davė rezultatų.

Bankų sistemos stabilizavimas ir nauji iššūkiai

1997 m. į Lietuvos bankų sektorių atėjo pirmieji užsienio investuotojai. Užsienio kapitalo įsiliejimas, mažesnių komercinių bankų susijungimas, konservatyvesnis bankų požiūris teikiant paskolas ir sugriežtinta komercinių bankų kontrolė sustiprino šalies bankininkystės sistemą. Taip buvo sukurtos prielaidos laiku nustatyti ir suvaldyti rizikas finansiniam stabilumui, kilusias dėl kai kurių bankų finansinės veiklos nesėkmių ar net galimai nusikalstamų jų savininkų veiksmų. 2011 m. pabaigoje sustabdžius AB banko SNORAS veiklą ir iškėlus bankroto bylą, o 2013 m. vasario mėn. atšaukus UAB Ūkio banko veiklos licenciją, šalies bankų sistema tapo skaidresnė ir patikimesnė.

2019 m. pasikeitė Lietuvos bankininkystės paveikslas – pradėjo veikti pirmasis specializuotas bankas. 2019 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje banko ar specializuoto banko licencijas turėjo 8 bankai ir veikė 9 užsienio bankų filialai. Specializuoti bankai, siejami ir su tolesne naujų finansinių technologijų (FinTech) plėtra, bankų paslaugų rinkoje padės mažinti koncentraciją, kuri yra viena didžiausių Europoje, didins vartotojams naudingą konkurenciją, paslaugų patrauklumą ir prieinamumą.

Seimo sprendimu nuo 2012 m. pradžios Lietuvos banke yra sutelkta finansų įstaigų priežiūra. Siekiant šią valstybei itin svarbią funkciją padaryti veiksmingesnę ir mažiau kainuosiančią biudžetui, buvo likviduotos Vertybinių popierių ir Draudimo priežiūros komisijos ir jų funkcijos perduotos centriniam bankui. Jis prižiūri komercinius bankus ir kitas kredito, elektroninių pinigų bei mokėjimų įstaigas, vertybinių popierių ir draudimo rinkas, daugiau dėmesio skiria problemų prevencijai, jų identifikavimui ankstyvojoje fazėje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos bankas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos bankas

Nuo 2012 m. Lietuvos bankas nagrinėja vartotojų ir finansų įstaigų ginčus.

Finansinio stabilumo apsauga

Siekdamas finansų sistemos tvarumo, riboti sisteminę riziką, apsaugoti rinką nuo pernelyg spartaus paskolų portfelio augimo, 2011 m. Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų, kad įtvirtintų atsakingojo skolinimo praktiką. Imtasi iniciatyvos įtvirtinti atsakingojo skolinimo ir skolinimosi praktiką vadinamųjų greitųjų kreditų rinkoje.

Kad šioje srityje galėtų efektyviau veikti, Lietuvos bankas aktyviai siekė makroprudencinės politikos mandato ir Seimas jį suteikė 2014 m. Tai leido Lietuvos bankui įvesti papildomas makroprudencines priemones, tarp jų visiems bankams pradėti taikyti kapitalo apsaugos rezervą, o sistemiškai svarbiems bankams nustatyti papildomus kapitalo rezervo reikalavimus. Reaguodamas į augantį skolinimą ir aktyvią nekilnojamojo turto rinką, per porą metų Lietuvos bankas du kartus padidino trims didžiausiems bankams taikomą anticiklinio kapitalo rezervo normą. Tai sumažino gyventojų perteklinio įsiskolinimo galimybę ir sustiprino finansų sektoriaus atsparumą.

Kredito unijų sektoriaus reforma

2014 m. Lietuvos bankas Seimui pristatė konkrečias priemones, kad būtų sustiprintos kredito unijos. 2016 m. viduryje parlamentarai priėmė tam reikalingus teisės aktus. Reformą iš esmės paskatino tai, kad ilgiau nei 20 metų veikęs šis sektorius nesugebėjo dirbti pelningai, jų veiklos modelis neatitiko kooperatinio, trūko tvaraus kapitalo.

Veikdamos panašiai kaip bankai ar investiciniai fondai, kredito unijos galėjo prisiimti nepasvertai daug rizikos ir neretai bankrutuodavo (nuo 2013 m. iki 2017 m. pabaigos veiklą priverstinai baigė 11, o dar 2 kredito unijų veikla sustabdyta ir paskirtas laikinasis administratorius). Po reformos kredito unijų sektorius tapo saugesnis ir pajėgesnis konkuruoti su bankais. Kelios kredito unijos 2018 m. pradėjo persitvarkymo į specializuotus bankus procedūras.

Lietuvos banko būstinės pasiūlymas
Lietuvos banko būstinės pasiūlymas

Euras buvo naudingas

Įstodama į ES, Lietuva įsipareigojo įsivesti Europos Sąjungos bendrąją valiutą. Prireikė dešimties metų, kad šalis įvykdytų euro įvedimo reikalavimus. Euras Lietuvoje buvo įvestas 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su kitomis valstybės institucijomis, ECB, laiku ir sėkmingai atliko visus pasirengimo sutikti eurą darbus, todėl naujos valiutos įvedimas buvo sklandus.

2019 m. pabaigoje minint euro įvedimo 5-metį, Lietuvos banko ekspertai paskelbė savo skaičiavimus, kad nors euro įvedimas buvo susijęs ir su tam tikromis išlaidomis, nauda gerokai viršijo sąnaudas. Dėl euro įvedimo šalies ekonomika augo sparčiau, o tai – papildomos pajamos gyventojams ir verslui. Dėl atpigusio skolinimo bendras sutaupymo efektas per penkerius metus viršijo pusę milijardo eurų.

Darbai Eurosistemoje ir ES bankų sąjungoje

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į ES, Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos, kurią sudaro ECB ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu. Tai lėmė glaudesnį bendradarbiavimą priimant sprendimus ir juos įgyvendinant dėl nacionalinio centrinio banko operacijų tvarkos, statistikos, apskaitos ir kitose srityse.

Lietuvai įstojus į euro zoną, Lietuvos bankas tapo Eurosistemos dalimi ir dalyvauja priimant visos Europos ekonomikai ir jos gyventojams svarbius pinigų politikos sprendimus. Būtent tam buvo skirtas 2019 m. birželio mėn. Vilniuje pirmą kartą vykęs ECB valdančiosios tarybos išvažiuojamasis posėdis. Jame dalyvavo ECB ir visų euro zonos centrinių bankų vadovai. Posėdžio rezultatai pristatyti ECB ir Lietuvos banko vadovų spaudos konferencijoje, dėl kurios į Lietuvos sostinę atvyko didelis būrys pasaulio didžiausių naujienų agentūrų, laikraščių, televizijos kanalų žurnalistų. Tada Vilnius laikinai tapo Europos finansų sostine.

Įsitraukdama į euro zoną, Lietuva kartu prisijungė ir prie ES bankų sąjungos Bendro priežiūros mechanizmo. Nuo tada už trijų didžiausių Lietuvoje registruotų bankų tiesioginę priežiūrą atsakingas tapo ECB. Jis juos prižiūri kartu su Lietuvos banku.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Kaune Lietuvos banko atvirų durų diena
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Kaune Lietuvos banko atvirų durų diena

Siekia naudos visuomenei

Lietuvos banko skelbiama misija – kurti naudą visuomenei siekiant patikimos finansų sistemos ir tvarios ekonomikos plėtros. Jai vykdyti suburti aukščiausios kompetencijos tarnautojai, pasitelkiami reikiami finansiniai ir technologiniai ištekliai, bendradarbiaujama su kitomis valstybės ir ES institucijomis.

Keletą pastarųjų metų aktyviai veikdamas kaip kompetencijos centras finansų ir ekonomikos klausimais, Lietuvos bankas pasiūlė konkrečių sprendimų dėl mokesčių pakeitimų, pensijų sistemos pertvarkos, minimaliosios mėnesinės algos. Juos ekspertai teikė išsamiai išnagrinėję minėtas sritis, suprasdami, kad klausimai svarbūs ne tik šalies ekonomikos raidai, bet ir kiekvienam šalies gyventojui.

Lietuvos banko Tyrimų centro iniciatyva Vilniaus universitete pradėta įgyvendinti moderni bakalauro studijų programa „Kiekybinė ekonomika“ pirmą kartą Lietuvoje sujungė matematikos, statistikos, duomenų ir ekonomikos mokslus, sudarydama sąlygas jaunimui ekonomiką šiuolaikiškai studijuoti ir Lietuvoje. Tyrimų centro organizuoti bendri doktorantūros kursai, seminarai ir mokslinės dirbtuvės padeda kelti mokslininkų lygį. Tyrimų centro ekspertų darbai ekonomikos klausimais publikuojami žinomuose pasaulio akademinės minties leidiniuose ir garsina Lietuvą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos banko pastatas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos banko pastatas

2018 m. tarptautinio žurnalo „Central Banking“ pirmą kartą paskelbtą Inovacijų skatintojo titulą (angl. Catalyst Award) pelnė Lietuvos bankas. Pasak žurnalo, vertintojų komisija liko sužavėta Lietuvos centrinio banko plačiu požiūriu į finansines technologijas (FinTech). Lietuvos bankas aktyviai siekia ne tik sukurti palankią reguliacinę aplinką, bet ir kartu su kitomis valstybės institucijomis aktyviai pristato pasaulio verslui Lietuvą kaip FinTech investicijoms itin patrauklią šalį. Ir tai duoda rezultatų. Šiuo metu Lietuva yra pirmasis pagal licencijuotų bendrovių skaičių finansinių technologijų centras Europos Sąjungoje, o pasauliniame FinTech reitinge užima 4-tą vietą pagal šalies patrauklumą FinTech įmonėms ir patenka tarp stipriausių valstybių – JAV, Jungtinės Karalystės ir Singapūro.

Nauji Lietuvos numizmatikos istorijos puslapiai

Lietuvos bankas jau yra išleidęs beveik pusantro šimto kolekcinių ir proginių litų ir eurų monetų, 26 monetos pelnė prizus konkursuose užsienyje. Naujausi apdovanojimai gauti 2020 m. pradžioje pasaulio pinigų parodoje Berlyne. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta keturių euro monetų serija nugalėjo Inovatyviausios monetos kategorijoje. Unikalią seriją sudaro trys žiedų formos sidabro monetos, o pačiame viduryje – aukso moneta. 5 eurų sidabro moneta, skirta Joninėms (Rasos šventei), Berlyne laimėjo Metų sidabro monetos kategorijoje.

Pirmąsias dvi progines (kolekcines) monetas iš vario ir nikelio lydinio Lietuvos bankas išleido 1993 m., praėjus trejiems metams nuo veiklos pradžios. Tai buvo 10 litų moneta, skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 60-osioms metinėms, ir 10 litų moneta, skirta popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje proga.

Įvedus Lietuvoje eurą, pirmoji kolekcinė moneta buvo 50 eurų aukso moneta, skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Monetos reverse atkurti prieš pusę tūkstantmečio dirbusių graverių ir kalėjų naudoti senieji ženklai, greta jų – nūdienos simboliai – euro ir lietuviškas monetas kaldinančios Lietuvos monetų kalyklos ženklai. O monetos averse iškaldintas originalus vaizdas su raiteliu. Lietuvos monetų kalybos tradicija monetose vaizduoti Lietuvos valstybės herbą Vytį arba jo figūrą – šarvuotą raitelį su kalaviju, tęsiama jau daugiau kaip šešis šimtus metų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos banko pastatas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos banko pastatas

Pinigų muziejuje – nauja paroda

Svarbų darbą puoselėdamas Lietuvos istorinį ir kultūrinį paveldą atlieka Lietuvos banko Pinigų muziejus, atvertas Vilniuje lankytojams 1999 m. ir atnaujintas 2010 m. Muziejaus fonduose jau sukaupta beveik 70 tūkst. eksponatų, atspindinčių bankininkystės ir piniginių santykių raidą Lietuvoje, Lietuvos banko istoriją. Pinigų muziejus yra tapęs vienu iš Vilniaus traukos centrų – kasmet jį aplanko apie 40 tūkst. Lietuvos gyventojų ir svečių iš užsienio. Lietuvos banko 30-mečio proga Pinigų muziejuje atidaryta paroda „Lietuvos bankas 1990–2020 m. Įvykiai ir žmonės“.

Bus ir 100 metų jubiliejus

Dabartinis Lietuvos bankas tęsia 1922–1940 m. veikusio Lietuvos Respublikos centrinio banko tradicijas. Prieškariu centrinio banko pagrindinė būstinė dėl istorinių aplinkybių buvo Kaune. 2015 m., simboliškai dėkojant Lietuvos pinigų sistemos pirmtakams, Vilniuje, Gedimino prospekte, šalia Lietuvos banko pastato, atidengtas paminklas pirmajam tarpukariu veikusio Lietuvos banko valdytojui Vladui Jurgučiui.

2022 m. minėsime pirmosios Lietuvos Respublikos centrinio banko 100-metį.

Lietuvos banko (1990–2020) valdybos pirmininkai:

  • Bronius Povilaitis (1990 m. kovo 13 d.–1990 m. liepos 28 d.)
  • Vilius Baldišis (1990 m. liepos 31 d.–1993 m. kovo 10 d.)
  • Romualdas Visokavičius (1993 m. kovo 23 d.–1993 m. spalio 21 d.)
  • Kazys Ratkevičius (1993 m. lapkričio 17 d.–1996 m. sausio 23 d.)
  • Reinoldijus Šarkinas (1996 m. vasario 15 d.–2011 m. balandžio 15 d.)
  • Vitas Vasiliauskas (nuo 2011 m. balandžio 16 d.)

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius