„Reikia griežčiau išdėstyti mūsų požiūrį šiuo klausimu ir kalbėti tiesiai su mūsų partnerėmis klausimu, susijusiu su, iš esmės, nusikaltėlių reabilitavimu ir išaukštinimu“, – sakė D.Medvedevas ir pridūrė: – „Dažnai tai vyksta gretimose su mumis valstybėse“.
„Nėra ko varžytis, čia nėra vietos tikslioms diplomatinėms formuluotėms. Noriu, kad Užsienio ministerijos laikysena būtų agresyvesnė“, – pažymėjo jis per Rusijos organizacinio komiteto „Pobeda“ („Pergalė“) posėdį, skirtą parengti 65-ųjų Didžiojo Tėvynės karo metinių šventę 2010 metais.
Šiame posėdyje D.Medvedevas nurodė Rusijos UR viceministrui Aleksandrui Jakovenkai tuo pasirūpinti ir atitinkamai pakreipti ministerijos darbą.
D.Medvedevas atvyko į Sankt Peterburgą dalyvauti 900 parų trukusios Leningrado blokados nutraukimo 65-ųjų metinių renginiuose.
Pasak istorikų, per šią blokadą žuvo iki milijono žmonių, daugiausia iš bado, nes apsupusi miestą nacių kariuomenė ne tik neleido įvežti maisto bet ir iš artilerijos pabūklų bei lėktuvų bombardavo maisto sandėlius.
Rusijos prezidentas pagerbė kritusius kovoje karius ir per blokadą žuvusius gyventojus, apsilankė Piskariovo memoriale, padėjo gėlių prie paminklo „Tėvynė Motina“.
1991-aisiais žlugus Sovietų Sąjungai Rusijos visuomenėje stebimas skilimas, tačiau Raudonosios Armijos vaidmuo kare ir pergalė prieš nacių Vokietiją yra vienas pagrindinių tautą vienijančių dalykų.
Šalį ištikus ekonominei krizei ir prireikus stabilizuoti šalies ūkį, karo atminimas gali būti vienijantis šalį veiksnys.
„Pergalės paveldas – nėra vien tik istorija, o galingas resursas valstybei toliau vystytis“, – pabrėžė D.Medvedevas.
Rusijos prezidentas nurodė gynybos ministrui asmeniškai kontroliuoti, kad būtų parengtas oficialus Didžiojo Tėvynės karo aukų sąrašas, nes dabartinis vertinimas, jog žuvo 27 mln. tuometinių Sovietų Sąjungos piliečių, yra netikslus.
Be to, Dmitrijus Medvedevas sakė esąs nepatenkintas tuo, kaip prižiūrimi užsienyje esantys sovietinių karių kapai. Rusijos prezidentas, komentuodamas A.Jakovenkos žodžius, kad kasmet kapų priežiūrai skiriama 5 mln. JAV dolerių, pastebėjo: „Tai menka suma. Ją net gėda minėti“.
„Mūsų pareiga prižiūrėti šiuos kapus, tačiau atvykęs į užsienį dažnai matai, kad šias kapines iš esmės prižiūri užsienio tarnybų atstovai“, – pastebėjo D.Medvedevas. Ta proga jis pažadėjo, kad duos tiesioginį nurodymą finansų ministerijai skirti didesnį finansavimą.
Prezidentas pabrėžė, kad šiame sprendime turi būti „numatyta būtinybė finansuoti visus užsienyje atliekamus darbus“.
Jis taip pat pastebėjo, kad negalima užmirši ir Rusijoje esančių memorialinių kompleksų.
Taip pat D. Medvedevas išsakė savo pastebėjimus dėl diplomato siūlymo, kad federalinis įstatymas dėl veteranų būtų taikomas ir užsienio šalių piliečiams.
„Šią idėją reikia išanalizuoti, reikia sukurti darbo grupę iš gynybos ministerijos ir sveikatos apsaugos ministerijos specialistų, kad ji nustatytų veteranų skaičių, galimas išlaidas, taip pat ir teisines pasekmes“, – pastebėjo Rusijos prezidentas. Tačiau, pasak D.Medvedevo, ši "idėja verta dėmesio".
Medvedevas: iškraipoma tiesa
Antrojo pasaulinio karo laikotarpis ypač aktyviai iš naujo pervertinamas Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje – ir Ukrainoje.
Rusija tai laiko savo kaimynių mėginimu atsitolinti nuo Maskvos, nutraukti tradicinius ryšius, buvusius Rusijos imperijoje ir Sovietų Sąjungoje.
„Dar viena tema, kurios negalima apeiti, tai tiesos apie karą iškraipymas, tiesos apie neginčijamą ir esminį indėlį, kurį įnešė Raudonoji Armija ir Sovietų Sąjunga sunaikinant fašizmą ir išvaduojant Europą, – sakė D.Medvededevas – Mūsų uždavinys – aktyviai priešintis tokio pobūdžio melagingoms istorijos traktuotėms“.
Baltijos valstybės, kurias aneksavo Sovietų Sąjunga prieš pat Antrąjį pasaulinį karą, pastarąjį vertina kaip dviejų totalitarinių režimų susirėmimą, kurio sąlygomis mažos tautos turėjo išlikti.
Karo veteranai, tarnavę nacių SS divizijose, Baltijos šalyse gerbiami kaip tautos didvyriai.
Rodydama kitokį požiūrį į istoriją, Estija 2007-aisais perkėlė paminklą Raudonosios Armijos kariui iš Talino centro į karių kapines, ir tuo sužadino Maskvos pyktį.
Vakarietiški Ukrainos lyderiai reikalauja pripažinti Ukrainos sukilėlių armiją teisėta; apie 40 tūkst. jos karių kovėsi ir su sovietų ir su nacių pajėgomis, o atskiros partizanų grupuotės tęsė kovą prieš Kremliaus valdžią iki šeštojo XX amžiaus dešimtmečio.
Sovietų karo veteranų organizacijos griežtai nesutinka tai pripažinti.
