Tiesiogiai
Publikuota 2021 03 11, 16:52 Atnaujinta 2022 08 31, 00:22

Michailas Gorbačiovas: nekenčiamas namuose, mėgstamas anapus sienų

Prieštaringas visuomenės vertinimas – štai kas dažnai lydi reikšmingiausias istorijos asmenybes. Ar toks buvo ir paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas? Docentas dr. Vladas Sirutavičius tuo neabejojo ir paaiškino, kad nepaisant visų kontroversijų, tragiškų įvykių ir emocijų – M.Gorbačiovas buvo politikas, pakreipęs pasaulio istorijos eigą nauja linkme.
George'as Bushas vyresnysis ir Michailas Gorbačiovas (1991 m. liepos 31 d.)
George'as Bushas vyresnysis ir Michailas Gorbačiovas (1991 m. liepos 31 d.) / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Tekstas pirmą kartą publikuotas 2021 03 10

Tarp socializmo ir demokratijos

Kalbėdamas apie M.Gorbačiovą pašnekovas išskiria du svarbiausius šiam laikotarpiui būdingus bruožus. Visų pirma, tai Sovietų Sąjungos režimo liberalizacija, kuri, anot jo, atvėrė kelius gilesniems visuomenės pokyčiams – jos demokratizacijai. Dėl M.Gorbačiovo vykdytos politikos ėmė formuotis ir viešai reikštis įvairūs socialiniai judėjimai, taip pat ir nacionaliniai. Tai sukūrė sąlygas ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradžiai. Pokyčiai tarptautinėje politikoje — dar vienas M.Gorbačiovo išskirtinumas.

„Jo įtampos mažinimo su Vakarais politika, ginklavimosi varžybų atsisakymas ir siekimas konstruoti naują saugumo erdvę, atrodė, teikė vilčių, kad konfrontacijos laikotarpis tarp Rytų ir Vakarų baigėsi, kad pasaulis žengia į naują – taikos ir bendradarbiavimo – epochą. Todėl neatsitiktinai Vakaruose kilo vadinamoji gorbiomanija“, — pasakojo V.Sirutavičius.

Ar M.Gorbačiovui nuoširdžiai atrodė, kad socializmo ir demokratijos idėjas pavyks suderinti, o gal tai tebuvo „išskaičiuota“ reakcija į besikeičiančias visuomenės nuotaikas? Pasak 15min pašnekovo, aišku viena — ko jis tikrai nenorėjo ir nesiekė, tai sugriauti Sovietų Sąjungos. V.Sirutavičiaus teigimu, socializmą jis matė savaip, humaniškesnį, labiau atitinkantį gyventojų lūkesčius. „Socializmas žmogišku veidu“ — apibūdinimas, puikiai tinkantis M.Gorbačiovo įsivaizdavimui.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas

„Studijuodamas Maskvos universitete M.Gorbačiovas susipažino su Zdeneku Mlynaržu, kuris vėliau tapo Čekoslovakijos KP sekretoriumi ir vienu iš svarbiausių Prahos pavasario ideologų. Tai taip pat formavo požiūrį į socializmą“, — pasakojo istorikas ir pridūrė, kad jam teko atsižvelgti ir į visuomenės nuotaikas bei lūkesčius, o stojęs prie Sovietų Sąjungos vairo lyderis susidūrė su visa eile iššūkių — ekonominių, socialinių, nacionalinių, o kur dar įvairūs konfliktai viduje ir išorėje.

15min primena, kad pats M.Gorbačiovas, duodamas interviu BBC žurnalistei, yra sakęs: „Zdenekas buvo mano brangiausias draugas. Jis man buvo artimesnis už bet kurį kitą žmogų. Jis buvo toks protingas, man pasisekė, kad buvau jo draugas. Mūsų pažiūros daugeliu požiūrių sutapo.“

„M.Gorbačiovas dažnai kritikuojamas esą neturėjo strategijos, bet, žinot, sunku būtų buvę turėti išbaigtą, punkteliais išrašytą planą. Tai neįmanoma. Jo politika buvo labai dinamiška. Tačiau jeigu klausiate, ar reformų jis ėmėsi iš ciniškų paskatų, tai manau, kad tikrai ne. Jis tikėjo tuo, ką daro, buvo priverstas kai ką keisti, kai kur bandyti išlaviruoti“, — kalbėjo V.Sirutavičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vladas Sirutavičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vladas Sirutavičius

Klausimas, kurį dažnai kelia ir žiniasklaida, ir istorikai — kaip nutiko, kad stagnuojančioje sovietinėje sistemoje iškilo originalus, už reformas pasisakantis politikas, iki šiol kelia diskusijas. 15min pašnekovas primena, kad vienas iš žmonių, svariai prisidėjusių prie M.Gorbačiovo iškilimo, buvo Jurijus Andropovas.

„Taip pat buvo žmonių, — pridūrė jis, — kurie suprato, kad ta sistema yra nekonkurencinga, todėl pokyčiai būtini. Tai irgi turėjo įtakos M.Gorbačiovo iškilimui.“

Beje, anot pašnekovo, kai kurie mokslininkai teigia, kad būtent M.Gorbačiovas užbaigė destalinizacijos procesą Sovietų Sąjungoje.

Gorbiomanija ir gorbioneapykanta

Vis dėlto šiuolaikinėje Rusijoje paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas iki šiol keikiamas už tai, kad sugriovė „nenugalimą“ šalį. Kaip teigė V.Sirutavičius, jiedu su Borisu Jelcinu veikiausiai laimėtų nemėgstamiausių politikų rinkimus.

„M.Gorbačiovas kaltinamas už tai, kad neišsaugojo Sovietų Sąjungos, kai kas kaltina tuo, kad jis nuolaidžiavo Vakarams ir buvo nepakankamai tvirtas. Galų gale, paprastiems žmonėms jis įsiminė kaip tas, kuris nepatenkino daugybės lūkesčių“, — kalbėjo istorikas bei pridūrė, kad visuomenė anuomet tikėjosi ne tik skaidresnės sistemos, bet ir socialinės gerovės, kurios nesulaukė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailas Gorbačiovas ir Vladimiras Putinas (2004 m.)
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailas Gorbačiovas ir Vladimiras Putinas (2004 m.)

Vakarų šalyse, o ypač Vokietijoje, už kurios suvienijimą pasisakė, M.Gorbačiovas laikomas herojumi. 15min kalbintas V.Sirutavičius pabrėžė, kad būtent jis sumažino įtampą tarp Rytų ir Vakarų. Žinoma, anot istoriko, tą SSRS vadovas darė turėdamas savų sumetimų: „Sovietų Sąjunga buvo atsidūrusi sudėtingoje socialinėje, ekonominėje ir geopolitinėje situacijoje, todėl teko ieškoti būdų, kaip pagerinti santykius su Vakarais.“

„Manau, kad viena iš jo turėtų klaidingų iliuzijų buvo ta, kad Šaltąjį karą galima užbaigti susitarimais. M.Gorbačiovas nesuprato, kad Šaltasis karas yra nulinės sumos žaidimas. Jeigu jis turėjo iliuzijų sukurti bendrą erdvę, kad bus saugu ir pasaulis priims tą kitokį sovietų socializmą, tai Vakaruose niekas to nenorėjo“, — svarstė pašnekovas.

15min paklaustas, kaip anuomet reaguota į M.Gorbačiovo norą ieškoti dialogo su Vakarais pačioje Sovietų Sąjungoje, istorikas paaiškino, kad būta daug kritikos. Įdomu tai, kad už SSRS ribų M.Gorbačiovo populiarumas buvo milžiniškas, tačiau namuose jis anaiptol nebuvo mėgstamas.

„O politikas ir turėtų rūpintis tuo, — paaiškino, — kad jį palaikytų viduje, o ne iš išorės, kur palaikymas dažniausiai pasireiškia tik žodžiais.“

Gorbačiovas, Nobelio premija ir Sausio 13-oji

Pašnekovas pastebėjo, kad dar sunkiau vertinti M.Gorbačiovo asmenybę žvelgiant iš Lietuvos istorijos perspektyvos. Viena vertus, laisvėjimo politika atvedė prie Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio susikūrimo, tačiau tas pats žmogus vadovavo šaliai, kurios kariai Sausio 13-ąją žudė taikius, laisvės siekiančius protestuotojus. Beje, pats M.Gorbačiovas neigia įsakęs pulti susirinkusiuosius prie Televizijos bokšto.

Pijaus Brazausko nuotr./Sausio 13-oji skaitytojų nuotraukose
Pijaus Brazausko nuotr./Sausio 13-oji skaitytojų nuotraukose

„Man nėra žinomi tiesioginiai įrodymai, liudijantys, jog SSRS prezidentas būtų davęs įsakymą naudoti karinę jėgą prieš taikius gyventojus Lietuvoje. O netiesioginiai įrodymai – įvairūs liudijimai – prieštaringi. Štai buvęs KGB pirmininkas Kriučkovas teigia, jog Gorbačiovas apie karinę operaciją buvo informuotas, tačiau Gorbačiovo aplinkos žmonės tai neigia“, – kalbėjo 15min pašnekovas.

Visgi šiemet keturių per Sausio įvykius žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimųjų vardu Vilniaus teismui buvo pateiktas civilinis ieškinys dėl M.Gorbačiovo atsakomybės už 1991 metų sausio įvykius.

Nepaisant visų nuomonių, skaudžių faktų ir emocijų — M.Gorbačiovas yra žmogus, giliai įsirėžęs pasaulio istorijos puslapiuose. Pasak 15min kalbinto V.Sirutavičiaus, veikiausiai šis žmogus istorijoje ir liks vertinamas kontroversiškai — vienų mėgstamas, kitų nekenčiamas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min