Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 24d. 23:00

Nepaprasta giesmės „Tyli naktis“ istorija

Kalėdinis žaisliukas
Fotolia nuotr. / Kalėdinis žaisliukas

Kūčių vakarą sukanka lygiai 200 metų, kai pirmą kartą suskambo šiandien neatsiejamu Kalėdų švenčių simboliu tapusi giesmė „Tyli naktis“. Per du šimtmečius populiarumu pranokusi kur kas senesnes kalėdines giesmes, „Tyli naktis“ tapo tikra legenda, apipinta ir autentiškomis, ir ne visai tikromis istorijomis.

Išbandymų laikais suskambusi vilties giesmė

Kalėdų nakties ramybę ir jos nešamą taikos žinią apdainuojanti giesmė buvo sukurta Europai išgyvenant nelengvus esminių pokyčių laikus. Didžioji Prancūzijos revoliucija, nuvedusi prie Napoleono Bonaparto vienvaldystės, iš pradžių nepaprastai sėkmingi imperatoriaus karo žygiai ir jų sukelti konfliktai apėmė visą Europą – nuo sostinę ir visą karališkąjį dvarą perkelti į tuometę koloniją Braziliją priverstos Portugalijos iki speiguotos Rusijos, kurioje didžiojo karvedžio laukė visiškas pralaimėjimas.

1814–1815 metai, kuriais Vienoje vyko kongresas, turėjęs nuspręsti politinę ir ekonominę žemyno ateitį, buvo ne tik politinio netikrumo, bet ir vis gilėjančio ekonominio nuosmukio laikotarpis. Krizė dar gilesnė tapo 1816-aisiais, vėliau pavadintais metais, kuriais nebuvo vasaros, dėl Austrijos ir Bavarijos gyventojus ištikusios iki tol neregėto masto stichinės nelaimės.

1815 metais tolimoje Indonezijos saloje įvykęs ugnikalnio išsiveržimas lėmė vidutinės oro temperatūros kritimą keliais laipsniais, derlių negailestingai naikino nesiliaujančios stiprios liūtys ir vidurvasarį laukus užklojęs sniegas. Be to, 1818 metais išplitęs gaisras sunaikino didelę dalį Zalcburgo, be pastogės palikdamas daugiau nei tūkstantį šio Austrijos miesto gyventojų.

Kaimo gyventojų padėtis dar sunkesnė tapo dėl 1786-aisiais išrastų mechaninių audimo staklių, iš aukštutinės Austrijos gyventojų atėmusių galimybę kuklų namų biudžetą papildyti nedidelių šeimyninių audimo manufaktūrų duodamomis pajamomis. Nemažai geresnio gyvenimo vilties netekusių Austrijos, ypač kalnuoto, nederlingo ir jau XVI amžiuje dideliu populiacijos tankumu išsiskyrusio Tirolio, gyventojų buvo priversti emigruoti, visam laikui palikdami gimtąsias vietas. Daugelis šiuose įvykiuose buvo linkę įžvelgti baudžiančią Dievo rykštę.

Tokių istorinių, politinių, ekonominių ir demografinių realijų kontekste jaunas austrų dvasininkas Josephas Mohras 1816 metais sukūrė šešių posmų eilėraštį, žadinantį viltį ir tikėjimą. Praėjus dar dvejiems metams, šios eilės virto šiandien garsiausia ir visame pasaulyje giedama Kalėdų giesme.

Wikipedia nuotr./Vienas iš giesmės rankraščių, kaip manoma, surašytas Josepho Mohro ranka
Wikipedia nuotr./Vienas iš giesmės rankraščių, kaip manoma, surašytas Josepho Mohro ranka

Nelengvi giesmės kūrėjų gyvenimo keliai

Eilėraščio, vėliau virtusio giesme „Tyli naktis“, autoriaus gyvenimo kelias irgi nebuvo lengvas. Josephas Franzas Mohras pasaulį išvydo 1792 metų gruodžio 11 dieną Zalcburge kaip nesantuokinis Ann Schoiber sūnus. Tėvas – Franzas Mohras – buvo kareivis, kilęs iš Mariapfarro – vietovės, kurios vikaru būdamas J.Mohras vėliau sukūrė giesmės „Tyli naktis“ žodžius.

Gimus sūnui, F.Mohras dezertyravo iš kariuomenės, ir bet kokie jo pėdsakai dingo. J.Mohro krikštatėviu tapo paskutinis Zalcburgo budelis – Josephas Wohlmutas, stengęsis pataisyti reputaciją pasisiūlydamas tapti nesantuokinių vaikų krikštatėviu. Su motina ir močiute J.Mohras gyveno Zalcburgo Steingasse, besiglaudžiančioje prie drėgnos Kapucinų kalvos.

Anuomet gatvėje buvo nuomojami pigūs, šalti, drėgni ir tamsūs butai. Kelią į išsilavinimą berniukui atvėrė išskirtiniai muzikiniai gabumai ir įgimta inteligencija. Giedantį Zalcburgo katedros chore jį pastebėjo chorui vadovavęs katedros vikaras Johannas Nepomukas Hiernle, ne tik tapęs berniuko mokytoju, bet ir ilgainiui atstojęs jam tėvą. Būdamas 19 metų, nors kaip nesantuokinis vaikas turėjo gauti specialų leidimą, J. Mohras įstojo į Zalcburgo dvasinę akademiją ir vos sulaukęs 23 metų priėmė kunigo šventimus.

Melodijos autorius Franzas Xaveras Gruberis gimė 1787 metų lapkričio 25 dieną vargingoje šešių vaikų šeimoje Aukštutinėje Austrijoje. Nuo mažens pasižymėjo muzikiniais gebėjimais ir muzikos pomėgiu. 1806 metais baigė mokytojų seminariją ir išlaikęs egzaminus buvo paskirtas mokytoju, vargonininku bei zakristijonu į Arnsdorfą. 1816-aisiais tapo ir apie 4 kilometrus nuo Arnsdorfo nutolusio Oberndorfo šv. vyskupo Mikalojaus bažnyčios vargonininku bei kantoriumi. F.X.Gruberis pergyveno dvi savo žmonas, o iš dviejose santuokose gimusių dvylikos vaikų išgyveno tik keturi.

1817 metais J.Mohrui atvykus kunigauti į Oberndorfą, užsimezgusi kunigo ir bažnyčios vargonininko draugystė nenutrūko visą gyvenimą.

Kalėdų nakties ramybę ir jos nešamą taikos žinią apdainuojanti giesmė buvo sukurta Europai išgyvenant nelengvus esminių pokyčių laikus.

Vaikelis garbiniuotais plaukais

Originalaus kūrinio teksto vokiečių kalba eilutė Knab' im lockigen Haar, kurioje minimas garbiniuotas Šventasis Vaikelis, veikiausiai irgi nėra atsitiktinumas. 1815 metais J.Mohras paskiriamas vikaru į vietovę, iš kurios buvo kilusi jo tėvo šeima – Mariapfarrą.

XII amžiuje iškilusi Mariapfarro šventovė Zalcburgo žemėje garsėjo kaip viena iš piligrimystės vietų. Būtent Mariapfarre 1816-aisiais J.Mohras ir sukūrė „Stille Nacht“ tekstą, o eilutes apie garbiniuotą kūdikėlį, kaip manoma, įkvėpė Mariapfarro bažnyčioje pavaizduota Trijų Rytų Išminčių pagarbinimo scena, kurioje Kūdikėlis Jėzus išties vaizduojamas kaip šviesių garbiniuotų plaukų vaikelis.

Eilių virsmas muzika

1817 metų vasarą J.Mohras paskiriamas Oberndorfo Šv. vyskupo Mikalojaus bažnyčios vikaru. Atvykęs į parapiją, J.Mohras susibičiuliauja su kaimyninio Arnsdorfo mokytoju F.X.Gruberiu, kuris taip pat eina ir Oberndorfo bažnyčios kantoriaus bei vargonininko pareigas.

Artinantis 1818 metų Kalėdoms, J.Mohras paprašo bičiulio parašyti muziką prieš dvejus metus, dar būnant Mariapfarre, parašytoms eilėms. Kūčių vakarą, pasibaigus Piemenėlių Mišioms, žodžių ir muzikos autoriai dviem balsais, akomponuojant gitarai, giesmę atliko prie Oberndorfo bažnyčioje įrengtos Kalėdų prakartėlės.

Ilgainiui giesmės sukūrimo istorija apaugo nebūtais įvykiais. Neretai galima susidurti su tvirtinimu, kad garsiosios giesmės atsiradimą nulėmė būtinybė. Neva Kalėdų išvakarėse tapo aišku, kad dėl pelių pragraužtų bažnyčios vargonų dumplių groti jais per Piemenėlių Mišias nebus galimybės, o instrumentui sutaisyti nebebuvo nei laiko, nei netoliese gyvenančio meistro, kuris galėtų tai padaryti.

Dėl šių priežasčių F.X.Gruberis ir ėmęsis rašyti nesudėtingą melodiją, kurią parapijos bendruomenė galėtų atlikti be vargonų pritarimo. Iš tiesų Oberndorfo vargonai nebuvo pačios geriausios būklės, tačiau tai su giesmės atsiradimu nesusiję. J.Mohras ir F.X.Gruberis giesmę sukomponavo turėdami tikslą pritariant gitarai atlikti ją prie prakartėlės jau pasibaigus Piemenėlių Mišioms, o ne pamaldų metu.

Grįžtant prie Oberndorfo bažnyčios vargonų, dera pasakyti, kad išties instrumentas pasitarnavo ne giesmės atsiradimui, o jos paplitimui. Praėjus metams nuo to laiko, kai „Tyli naktis“ pirmąsyk suskambėjo Oberndorfe, į bažnyčią remontuoti prastos būklės vargonų atvyko vargonų meistras Carlas Mauracheris iš Fügeno vietovės Zillertalio slėnyje. Žinoma, kad C.Mauracheris Oberndorfe dar kartą lankėsi ir 1823 metais. Vienos iš kelionių į „Tylios nakties“ gimtinę metu jis ir sužinojo apie giesmę. Manoma, kad būtent šis vargonų meistras giesmės žodžius ir melodiją perdavė Blasiusui Wimmeriui – Waidringo vietovės mokytojui bei vargonininkui, ir jis įtraukė giesmę į šiandien prarastu laikomą vaikams skirtą giesmyną.

1817 metais J.Mohrui atvykus kunigauti į Oberndorfą, užsimezgusi kunigo ir bažnyčios vargonininko draugystė nenutrūko visą gyvenimą.

Netikros istorijos

Bėgant laikui radosi ir daugiau su giesme susijusių istorijų, kurios neatitiko tikrovės. Kurį laiką sklandė prielaidos, kad įstabios Kalėdų giesmės autorius yra jaunesnysis įžymiojo Vienos klasiko Franzo Josepho Haydno brolis Johannas Michaelis Haydnas. Siekdama išsiaiškinti kūrinio autorystę, Berlyno karališkųjų rūmų kapela 1854 metais pateikė užklausimą Zalcburgo Šv. Petro arkiabatijai, su kuria buvo susijęs pirmiau minėtas kompozitorius. Arkiabatijos chorui tuo metu priklausė F.X.Gruberio sūnus – Felixas Gruberis. Jis iš Berlyno gautą paklausimą perdavė Halleine gyvenusiam savo tėvui. Atsakydamas į paklausimą F.X.Gruberis raštu išdėstė autentiškas giesmės atsiradimo aplinkybes (Authentische Veranlassung) ir išsklaidė visas abejones dėl muzikos autoriaus.

Kitas ne mažiau plačiai paplitęs ir tikrovės neatitinkantis dalykas buvo ilgą laiką vyravęs manymas, kad „Tyli naktis“ yra tiroliečių kalėdinė giesmė. Taip nutiko dėl to, kad, vargonų meistrui C.Mauracheriui giesmės žodžius ir melodiją parsivežus į Zillertalio slėnį, šią giesmę ėmė giedoti dviejų tiroliečių šeimų – Strasserių ir Rainerių – ansambliai, kurie kaip klajojantys prekybininkai ir muzikantai keliaudavo po Europą. Taip ir gimė mitas, kad „Tyli naktis“ esanti tiroliečių liaudies giesmė. Prie jo paplitimo prisidėjo ir 1830 metais Drezdene Augusto Roberto Friese išleistas keturių kalėdinių giesmių rinkinys, pavadintas „Keturios tikros tirolietiškos giesmės“, į kurį įtraukta ir „Tyli naktis“.

Visame pasaulyje giedama giesmė

Itin sparčiai giesmės populiarumas ėmė augti tuomet, kai 1822 metų gruodį grafas Dönhoffas, Fugeno pilyje priimdamas Austrijos ir Vengrijos imperatorių Pranciškų I ir jo svečią Rusijos carą Aleksandrą I, į rengiamą pokylį pakvietė Rainerių šeimos ansamblį, kad šis svečiams padainuotų liaudies dainų. Ansamblio repertuare buvo ir „Tyli naktis“, nepaprastai sužavėjusi Rusijos imperatorių. Jis nedelsdamas pakvietė Tirolio muzikantus atvykti į jo rūmus Peterburge.

Nors 1825 metų gruodį caras mirė, Rainerių šeimos ansamblis 1858-aisiais atvyko į Rusiją ir joje išbuvo ištisus dešimt metų. Rainerių ir dar vienos tiroliečių šeimos – Strasserių – ansambliai „Tylią naktį“ išpopuliarino koncertuodami Vokietijoje, Šveicarijoje, Anglijoje ir kitose Europos šalyse.

1827 metais Ludwigo Rainerio vadovaujamas ansamblis aplankė Angliją ir vėliau buvo ne kartą kviečiamas pasirodyti karaliaus Jurgio IV rūmuose, o 1838-aisiais dalyvavo karalienės Viktorijos karūnavimo ceremonijoje. 1835 metais Strasseriams surengus pasirodymą Berlyne, giesme susižavėjo Prūsijos karalius Fridrichas Vilhelmas IV, o Berlyno katedros choras įtraukė ją į savo repertuarą.

Verta paminėti ir tai, kad su savo repertuaru, į kurį buvo įtraukta ir „Tyli naktis“, keliaudami po Vokietiją Strasseriai lankėsi ir Karaliaučiuje. 1839 metais „Tyli naktis“ pirmąsyk suskamba Naujajame Žemyne – Niujorke. 1844 metais protestantų teologas Johannas Hinrichas Wichernas giesmę įtraukia į Hamburge išleistą giesmyną „Mūsų dainos“ (Unsere Lieder). Per Hamburgą – vieną stambiausių žemyno uostų – į Ameriką išvykdavo nemažas srautas emigrantų ir misionierių, o jų bagaže dažną sykį atsidurdavo ir minėtas giesmynas, dėl kurio giesmė pasklido po visą Ameriką.

1859 metais Niujorke vyskupo Johno Freemano Youngo išleistame leidinyje „Kalėdų laikotarpio giesmės“ (Carols for Christmas Tide) pasirodo giesmės tekstas anglų kalba.

2011-aisiais „Tyli naktis“ įtraukiama į UNESCO nematerialaus pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Bėgant laikui radosi ir daugiau su giesme susijusių istorijų, kurios neatitiko tikrovės.

Taikos giesmė

Su giesme „Tyli naktis“ susijęs ir vienas jaudinantis įvykis, nutikęs Pirmojo pasaulinio karo metu. Per 1914-ųjų Kūčias, praėjus penkiems mėnesiams nuo karo pradžios, Flandrijos fronte liovėsi karo veiksmai. Kai kurie kareiviai apkasuose iškėlė nedideles, apšviestas eglutes – tarytum taikos ir ramybės simbolį.

Maždaug 50 kilometrų ilgio fronto ruože buvo girdėti giedamos kalėdinės giesmės, tarp jų ir įvairiomis kalbomis skambėjusi „Tyli naktis“. Šis simbolinis taikos ir ramybės, kurią neša šv. Kalėdų žinia, gestas reikalavo didelės drąsos, nes už savavališką karo veiksmų nutraukimą grėsė mirties bausmė.

***

Oberndorfo Šv. vyskupo Mikalojaus bažnyčios, kurioje prieš du šimtus metų pirmąsyk suskambo „Tyli naktis“, nebėra. Keleto stiprių Zalcacho upės potvynių paskutiniame XIX amžiaus dešimtmetyje apgadinta šventovė nugriauta 1913 metais.

Jau 1918 metais, minint pirmąjį „Tylios nakties“ šimtmetį, kilo idėja įamžinti giesmės atsiradimą. 1937-aisiais ankstesnės Oberndorfo bažnyčios vietoje iškilo „Tylios nakties“ koplytėlė.

„Tyli naktis“ pasirodė kur kas tvaresnė nei bažnyčios, kurioje buvo atlikta pirmąsyk, sienos ir net praėjus dviems šimtmečiams nuo parašymo nepaliauja nešusi žinią apie vilties kupino pažado, kad Dievo Žodis tapo Kūnu, išsipildymą, skelbusi taiką ir ramybę, tiesusi tiltus tarp skirtingų tautybių, kalbų ir tikėjimų žmonių. Šiandien visame pasaulyje ji giedama daugiau nei 300 kalbų.

P. S. Tai, kad per šias šv. Kalėdas giesmei „Tyli naktis“ sukanka 200 metų, man priminė Kauno Trečiojo amžiaus universiteto Kauno apskrities filialo Teisės fakulteto dekanė, šio fakulteto steigimo iniciatorė – Lietuvos teisininkų draugijos Kauno skyriaus narė, Lietuvos teisininkų draugijos garbės narė, 2016 metais pelniusi Lietuvos Šviesuolio vardą teisininkė Birutė Štuikienė. Šių eilučių autorių pakvietusi paskaityti paskutinę prieššventinę paskaitą, p. Birutė susirinkusiai auditorijai taip pat priminė šią svarbią sukaktį ir paragino sugiedoti giesmę. Ši, atrodo, pripildė auditoriją to, ką „Tyli naktis“ neša jau trečią šimtmetį – ramybės, šilumos, tikėjimo, vilties, Kūdikėlio Kristaus Užgimimo džiaugsmo.

Bernardinai.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis
Parašykite atsiliepimą apie 15min