Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Partizano A.Kraujelio sovietų saugumiečiai ieškojo kaip kriminalinio nusikaltėlio, teisme teigė eksministras M.Misiukonis

Marijonas Misiukonis
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Marijonas Misiukonis
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Dėl genocido teisiamas pirmasis nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis Panevėžio apygardos teisme tvirtino, kad vienu paskutiniųjų partizanų laikomas Antanas Kraujelis-Siaubūnas buvo ne rezistentas, o kriminalinis nusikaltėlis.

Trečiadienį teisme parodymus davęs 79 metų M.Misiukonis tvirtino, kad saugumiečiai A.Kraujelio ieškojo tik kaip ginkluoto ir labai pavojingo nelegalo. Tokie teiginiai sukėlė pasipiktinimą kai kuriems proceso stebėtojams, rašo „Panevėžio rytas“.

Operatyviniu saugumo darbuotoju pokariu dirbęs M.Misiukonis sakė girdėjęs, kad Utenos ir Molėtų rajonuose slapstosi ginkluotas nelegalas, kuris, pasibaigus partizaniniam judėjimui, su kitais bendrais plėšikavo, žudė žmones. Taigi A.Kraujelis buvęs kaltinamas ne politiniais, o kriminaliniais nusikaltimais su 8 gyventojų aukomis.

„1944–1953 metais, kai vyko partizaninis judėjimas Lietuvoje, A.Kraujelis buvo jo dalyvis, tačiau vėliau pradėjo daryti kriminalinius nusikaltimus, kurių negalima pateisinti“, – teisme sakė M.Misiukonis.

Kai išnešė lavoną, mačiau, kad šūvis buvo paleistas į smakrą. Niekas nesiekė A.Kraujelio sunaikinti, o norėjo tik suimti, kad būtų teisiamas, – teigė M.Misiukonis.Baudžiamąją bylą A.Kraujelio atžvilgiu valstybės saugumo komitetas iškėlė 1964 metais. M.Misiukonis tikino baudžiamojoje byloje neradęs duomenų, kad A.Kraujelis pokario metais būtų susikovęs su karinėmis struktūromis – sovietiniais kariais, stribais, liaudies gynėjais.

„Buvo šaudoma naktimis, iš pasalų ir, pasak liudytojų, pribaigiama pagaliu ar geležte“, – tikino jis, tačiau nepatikslino, kokios buvo tos aukos.

Pasak eksministro, gavę duomenų, kad partizanas gali slapstytis vienoje Utenos rajono sodyboje, 1965 metų kovo 17 dieną ten išvyko būrys saugumiečių. M.Misiukonis ne kartą pabrėžė, jog tai nebuvo jokia ginkluota karinė operacija, o paprasčiausia krata.

Tam jie turėjo prokuroro sankciją. Iš viso į sodybą paprastos kratos daryti nuvyko net 16–18 saugumiečių ir milicininkų. Jiems buvo pavesta surasti ir sulaikyti A.Kraujelį.

Pats M.Misiukonis tvirtino susišaudyme nedalyvavęs, stovėjęs nuošaliau. Anot jo, nors saugumiečiai siūlė A.Kraujeliui pasiduoti, partizanas pasirinko savižudybę.

„Kai išnešė lavoną, mačiau, kad šūvis buvo paleistas į smakrą. Niekas nesiekė A.Kraujelio sunaikinti, o norėjo tik suimti, kad būtų teisiamas“, – teigė M.Misiukonis.

Nusišovusio A.Kraujelio kūno sovietų valdžia artimiesiems neatidavė ir kažkur paslėpė. Iki šiol nežinoma jo palaidojimo vieta. Su paprastais nusikaltėliais taip nesielgė net sovietai.

Toje pačioje genocido baudžiamojoje byloje siekimu fiziškai sunaikinti vieną paskutiniųjų Lietuvos partizanų A.Kraujelį dar kaltinami Sergejus Tichomirovas, Rimantas Kublickas ir Petras Laguckas.

Panevėžio apygardos prokurorai pernai perduotoje nagrinėti apygardos teismui didelės apimties baudžiamojoje byloje nustatė 10 asmenų, kurie, būdami sovietinių struktūrų, siekusių fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyvius, atstovai, vykdė genocidą ir aktyviu ginkluotu puolimu lėmė Lietuvos partizano A.Kraujelio žūtį.

Teismui perduoti keturi kaltinamieji, kadangi kiti šeši jau yra mirę.

Įstatymas už genocido vykdymą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min