15min be reklamos
2022 10 13, 16:30

Permąstant traumą: ko nežinome apie romų ir žydų istoriją Baltijos šalyse?

Rugsėjo 13 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko tarptautinė konferencija „Permąstant traumą: tyrimai apie romų ir žydų istoriją Baltijos šalyse ir JAV“. Pranešimus skaitę Baltijos šalių ir JAV mokslininkai atkreipė dėmesį į dažnai pamirštamą romų ir žydų istoriją bei tai, kaip ji paveikė šiandieną.
Genocido aukų pagerbimas
Genocido aukų pagerbimas / Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr.

Konferencijos tikslas – įsigilinti į socialinius, kultūrinius ir politinius mechanizmus, kaip romų ir žydų bendruomenės permąsto traumas, patirtas Antrojo pasaulinio karo metu, ir kokią reikšmę jos turi šiandien Baltijos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Konferenciją organizavo Multikultūrinis vaikų ir jaunimo centras „Padėk pritapti“, Romų visuomenės centras, Lietuvos žydų bendruomenė kartu su Tautinių mažumų departamentu prie LR Vyriausybės, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centru, VDU Socialinės antropologijos centru, Lietuvos romų bendruomene. Renginius iš dalies finansavo Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje, Baltijos-Amerikos Laisvės fondas, Vilniaus miesto savivaldybė, EVZ fondas, Aktyvių piliečių fondas.

Konferencijos metu savo pranešimus taip pat skaitė Baltijos šalių ir JAV mokslininkai: dr. Volha Bartash (Regensburgo universitetas, Vokietija), dr. Dovilė Budrytė (Georgia Gwinnett College, JAV), dr. Neringa Latvytė (Vilniaus universitetas), dr. Ruth Reches (Mykolio Romerio universitetas), Agnieška Avin (Vytauto Didžiojo universitetas), Anna Pilarczyk-Palaitis (Vytauto Didžiojo universitetas), Eva-Liisa Roht-Yilmaz (Tartu universitetas, Estija).

Pagrindine renginio viešnia ir pranešėja turėjusi tapti JAV Holokausto atminimo muziejaus tyrėja, antropologė dr. Krista Hegburg dėl susiklosčiusių aplinkybių pasirodyti negalėjo, tačiau mielai pasidalijo žiniomis apie naujausias romų Holokausto tyrimų tendencijas.

Dr. Krista Hegburg: tyrimų apie romus atliekama vis daugiau

„Per pastarąjį dešimtmetį pastebėjome, kad tyrimų apie romus ir Sinti romus yra atliekama vis daugiau, ypač tarp antropologų, kitų tyrėjų, kurių tyrimai grindžiami giliu dalyvavimu romų bendruomenėse, aprėpia įvairų romų požiūrį – individualius, šeimos ir bendruomenės prisiminimus apie Holokaustą ir jo padarinius“, – apie pastarojo meto tyrimų tendencijas pasakojo dr. Krista Hegburg.

Anot jos, šių tyrėjų metodologija nėra būdinga Holokausto studijose, kuriose dominuoja istorikai, daugiausia dėmesio skiriantys archyvų tyrimams, ir kiek mažiau – literatūros tyrinėtojai.

„Dėl šių priežasčių gali būti sudėtinga integruoti jų tyrimus į kanoniškesnius šios srities darbus, – mano mokslininkė. – Antroji pastebima tendencija: kad daug projektų ir institucijų, susijusių su Holokausto istorija, yra inicijuoti ir vadovaujami romų bendruomenės narių, pavyzdžiui, Europos romų meno ir kultūros institutas (ERIAC), „RomArchive“ arba Romų kultūros muziejus Brno.“

Dr. Krista Hegburg tikino esanti dėkinga už galimybę daugiau sužinoti ir apie naujausius Lietuvos romų bendruomenės darbus, susijusius su jų bendruomene, jos veikla ir ir istorija: „Ypač džiaugiuosi sužinojusi apie naujausią Romų bendruomenės centro iniciatyvą rinkti romų žodinius pasakojimus apie karą ir Holokaustą bei apskritai apie romų istoriją.“

A.Avin: istoriniame naratyve vietos pritrūksta „mažosioms istorijoms“

Konferencijoje pranešėja tapusi multikultūrinio vaikų dienos centro „Padėk pritapti“ edukatorė, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto doktorantė Agnieška Avin mano, jog šiandien kalbėti apie romų ir žydų istoriją bei jos padarinius yra ypač svarbu.

„Nacionaliniame istoriniame naratyve dažnai pritrūksta vietos „mažosioms istorijoms“ – tautinių mažumų, dažnai marginalizuojamų ir bebalsių, prisiminimams ir pasakojimams, nors jos daugiau nei kelis šimtmečius kūrė (ir kuria) bendrą daugiakultūrį mūsų šalies kraštovaizdį.

Romai – viena iš tokių etninių Lietuvos bendruomenių, kurios egzistavimas mūsų teritorijoje yra apipintas arba egzotiniais pasakojimas ir legendomis, arba dehumanizuojančiais, neigiamais stereotipais, arba tos istorijos iš viso nėra“, – sakė centro edukatorė.

Ji priminė, jog vis dar mažai kam yra žinoma, kad romai, kaip ir žydai, smarkiai nukentėjo nuo tragiškų XX amžiaus, visų pirma, II pasaulinio karo, įvykių:

„Karo metais nacių vykdomos politikos pastangomis buvo sunaikinta apie trečdalis Lietuvos romų bendruomenės, o jų stigmatizavimas ir nepriėmimas, deja, tęsiasi iki šiol. Vienas iš konferencijos tikslų buvo būtent noras didinti visuomenės informuotumą apie romų, taip pat ir žydų bendruomenių istoriją mūsų regione, palaikyti mokslinius tyrimus šioje srityje bei ieškoti naujų būdų, kaip skatinti visuomenės domėjimąsi mažumų, atminties ir Holokausto studijomis.“

Centro edukatorė įsitikinusi, kad istoriniai faktai ir žmonių istorijos turėtų tapti papildoma prizme, per kurią galėtume iš naujo interpretuoti ir praplėsti savo supratimą apie nuolatinę romų marginalizaciją ir diskriminaciją.

„Visuomeninės nuomonės tyrimų rezultatai liūdina – romai daug metų išlieka mažiausiai mėgstama bendruomene mūsų šalyje, o tai turi rimtų pasekmių darbo rinkoje, švietimo sistemoje ir t.t. Dabartinė romų situacija turėtų būti matoma ne kaip problemų priežastis, o kaip ilgos sisteminės romų socialinės atskirties ir nepriėmimo pasekmė. Galiausiai, svarbu, kad atminties apie romų, kaip mūsų bendrapiliečių, genocidą puoselėjimas taptų nacionalinės atminimo politikos elementu“, – sako A.Avin.

Mokytis ne tik per karo istoriją

Centro edukatorė priduria, kad galvojant apie romų ir žydų istoriją Baltijos šalyse, dažniausiai į galvą šauna Holokaustas ir Antras pasaulinis karas. Visa tai dėl aiškių priežasčių – mokyklose mokomės apie šias bendruomenes tik karo istorijos kontekste arba iš viso nesimokome, kaip dažnai būna romų istorijos atveju.

„Žydų ir romų aukos – mums tik statistika, bevardžiai skaičiai. Dažnai nesusimąstome, ką praradome, kaip atrodė šių bendruomenių likimai iki karo, kaip atrodė tarpusavio santykiai, kasdienis gyvenimas, taip pat – kaip tokios patirtys kaip genocidas pakeitė žmonių tapatybes ir elgesį po karo. Geriausiai yra mokytis istorijos iš žmonių prisiminimų ir pasakojimų, stengtis skaityti daugiau memuarų ir dienoraščių, domėtis sakytinės istorijos archyvais, kurie dabar tampa vis labiau matomi ir populiarūs.

Vienu tokių istorijų šaltiniu gali tapti neseniai sukurtas „Lietuvos romų sakytinės istorijos archyvas“, kuriame surinktos istorijos apie Lietuvos romų bendruomenės gyvenimą tarpukariu, karo baisumus, sovietmečio istoriją, tradicijas ir papročius, tautosaką“, – sakė A.Avin.

Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.

Specialusis projektas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min