Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rublis Lietuvoje – nuo auksu padengto iki tualetinio popieriaus

Sovietmečio pinigai
Alvydo Januševičiaus nuotr. / Sovietmečio pinigai
Šaltinis: 15min
0
A A

15min.lt tęsia pasakojimą, skirtą atsisveikinimui su Lietuvos nacionaline valiuta. Šįkart šiaulietis dizaineris ir kolekcininkas Vilius Puronas pasakoja apie SSRS okupacijos metais Lietuvoje cirkuliavusius okupantų pinigus. O pradeda šiaulietišku anekdotu, kurį prieš tris dešimtmečius pasakodavo prie paminklo rubliui.

Mes jau rašėme apie pirmuosius pinigus su lietuviškais užrašais ir pirmuosius litus. Dabar – apie okupantų pinigus. Beje, paminklas rubliui stovėjo šalia Šiaulių taupomosios kasos, o apie jį buvo pasakojamas toks anekdotas: žydas rodo į paminklą pirštu ir moko savo sūnų: „Joseli, klausyk, devyniasdešimt devynios kapeikos – tai dar nėra vienas rublis.“

Rublis Lietuvą okupavo du kartus

Rusijos valiuta Lietuvoje buvo įvesta iškart po Lietuvos didžiosios kunigaikštystės trečiojo padalijimo 1795 metais. Kloja ant stalo carinius rublius su Aleksandro atvaizdu. Šie pinigai Lietuvoje galiojo iki 1915 metų – antrųjų Pirmojo pasaulinio karo metų, kai Lietuvos teritoriją, išstūmusi caro armijos, okupavo Vokietija, o su ja atėjo ir vokiškos ostmarkės.

Buvo vadovaujamasi tokiu okupacijos modeliu – patrankas turi lydėti ir pinigai.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Lietuvoje būta ir „rusiškų“ markių, kurios galiojo tik Šiauliuose ir Kuršėnuose – ta 1919 m. paleistos Bermonto-Avalovo bermontininkų armijos markės, spausdintos Jelgavoje.

„Kieno pinigai – to ir teritorija. Tuomet buvo vadovaujamasi tokiu okupacijos modeliu – patrankas būtinai turi lydėti ir pinigai. Lietuvai bermontininkai gal ir nebuvo labai aktualūs, tačiau Šiauliuose jie buvo rimta problema. Burmistras turėjo slapstytis rūsiuose, kad galėtų paryčiais pabėgti iš miesto. Situacija išties labai panaši į dabartinę Ukrainą“, – pasakojo kolekcininkas.

Okupacija grįžo su naujais rubliais

Rubliai į Lietuvą sugrįžo jau su bolševiko Vladimiro Lenino atvaizdu 1940-aisiais. Tai buvo ne tik rubliai. Taip vadinosi tik smulkesnieji pinigai. Stambesni buvo vadinami červoncais.

Ant reichsmarkių buvo vaizduojamas paprastos kaimo moters veidas, kurią liaudis vadino „žemaite“.

Prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, o su frontu atslinko ir nauji pinigai. Vokiečiai išlaikė tradiciją savo užkariautose teritorijoje įvesti tik jai skirtus pinigus.

Taip Lietuvoje kuriam laikui atsirado reichsmarkės, o Vokietijoje cirkuliavo tikros markės, tačiau jų kursas su okupacinėmis buvo 1:1.

Įdomus sutapimas – ant reichsmarkių buvo vaizduojamas paprastos kaimo moters veidas, kurią liaudis vadino žemaite.

Vėl Lietuvą okupavus Raudonajai armijai, grįžo jau pažįstami rubliai – nė trupučio nepasikeitę. Jie visiškai pakeitė išvaizdą tik 1947-aisiais. Visi pinigai buvo pavadinti rubliais – neliko červoncų. Vieno, trijų ir penkių rublių kupiūros susigrąžino carinį vertikalų dizainą. „Tais metais aš gimiau. Kartais juokauju, kad šie sovietų pinigai išleisti specialiai man“, – pokštauja V.Puronas.

100 rublių banknotas dydžiu buvo panašus į išilgai perkirptą A4 formato popieriaus lapą. O buvo ir dar didesnė 500 rublių kupiūra.

Ilgiausiai Lietuvoje galioję XX amžiaus pinigai

Sovietų sąjungai vadovaujant Nikitai Chruščiovui 1961 metais buvo įvykdyta pinigų reforma: senasis rublis padalytas iš dešimties, išleisti ir naujo pavyzdžio rubliai, kurie Lietuvoje galiojo kone tris dešimtmečius.

Tai ilgiausiai šalyje veikusi XX amžiaus valiuta. Iš pradžių jie buvo labai stiprūs. Pakako turėti šimtą rublių, kad niekas grąžos neturėtų.

Chruščiovo rubliai Lietuvoje buvo panaikinti tik 1991 metais. 

V.Puronas 1979 metais dirbo vyriausiuoju miesto dailininku. Per Naujuosius metus jis sumanė papokštauti ir atspausdino proginių pinigų:

„Įteikiau miesto valdžios atstovams dovanų Naujųjų 1980-ųjų proga. Jie tik savo raštu buvo panašūs į pinigus. Taip pat nebuvo nukopijuoti nuo rublio, tačiau sulaukiau griežtų svečių iš Maskvos.“

V.Puronas apsigynė puolimu: „Pradėjau klausinėti atvykėlių – ar jie partiniai? Ar jie žino, kad spaustuvininkai yra įsipareigoję didinti ne tik našumą, bet ir kokybę? Sužinoję, kad visai neblogus pinigus atspaudžiau su „Titnago“ spaustuvės technika, išvažiavo nieko nepešę, bet sužavėti.“

Rubliai Lietuvoje buvo panaikinti tik 1991 metais.

Kitoje šio ciklo serijoje skaitykite apie nepriklausomos Lietuvos pinigus. O ne, tai nebuvo vien litai, kuriuos dabar daugelis turite piniginėje. Beje, ar žinote, kad Šiauliuose dar prieš talonus buvo išleisti pinigai, kurie veikė vieną dieną?

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min