Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šiauliečiai mini Didžiosios Šiaulių gegužinės 120-ąsias metines

Didžiosiios Šiaulių gegužinės
Alvydo Januševičiaus nuotr. / Didžiosios Šiaulių gegužinės
Šaltinis: 15min
0
A A

Šiemet sukanka 120 metų, kai 1894 m. įvyko pirmoji Didžioji Šiaulių gegužinė. „Diskotekos“ su gyva muzika vyko ir iki tol, tačiau šios gegužinės turi ypatingą istoriją. Carinės Rusijos priespaudos metais čia susiburdavo visos Lietuvos tautos šviesuoliai. Galima sakyti, kad jose atgimė pati Lietuva.

Prieš 120 metų visai šalia Šiaulių, Aleksandrijoje, o vėliau ir Bubiuose, pradėtos rengti gegužinės, kuriose dalyvaudavo Jonas Jablonskis, Žemaitė, Povilas Višinskis bei kiti to meto šviesuoliai.

Didžiausia gegužinė įvyko 1903 m. Šiauliuose. Į ją aptarti visuomenės ir kultūros reikalų susirinko inteligentų ir moksleivių iš visos Lietuvos.

1899 metais gegužinės virto lietuvių inteligentijos susibūrimais. Gegužinės vykdavo grafo Zubovo valdose. Grafas į savo parką nutiesdavo elektros laidus – apšviesdavo erdvę.

Didžiausia gegužinė lietuviškos spaudos draudimo laiku įvyko 1903 metais. Į ją aptarti visuomenės ir kultūros reikalų susirinko inteligentų ir moksleivių iš visos Lietuvos. Renginiuose aktyviai dalyvavo įvairių ideologijų, politinių organizacijų atstovai.

Šiaulių mieste ir rajone šių gegužinių sukaktis jau pradėta minėti. Savaitgalį pėsčiųjų bulvare grojo liaudiška muzika, o pora šimtų šiauliečių trypė – mokėsi paprastų, bet smagių lietuviškų šokių. Iniciatoriai teigia, kad tai dar ne pabaiga.

Gegužinės, kurios vertos diskusijų

Gegužės 22 dieną Šiaulių universitete numatoma diskusija „Politikai amžius ne riba. Kokią norime matyti Lietuvą?“.

Tą pačią dieną 18 valandą numatoma šiuolaikiška gegužinė Kaštonų alėjoje. Jei nelis, čia planuoja susiburti linijinių šokių mėgėjai. Tuo pat metu senojoje Bubių gegužinių vietoje vyks talka. Po jos – čia pat – istoriko Arūno Gumuliausko paskaita. Mokslines kalbas palydės V.Putvinskio tekstų skaitymas, liaudiška muzika, gegužinių vaišės.

Gegužės 29 dieną 16 valandą Šiaulių universiteto bibliotekoje istoriko A.Gumuliausko paskaita „Šiaulių gegužinės: reikšmė, eiga, istorinis kontekstas“. Po jos – diskusija „Šiandieninė Lietuva: viltys ir realybė“.

18 valandą prie P.Višinskio paminklo po visų diskusijų - gegužinė „Tu ateik į pasimatymą“. Groja Šiaulių pučiamųjų orkestras. Organizatoriai tikisi, kad renginiams po atviru dangumi lietus nesutrukdys.

Istoriją bandyta suklastoti

1899 metų birželio 12 dieną įvyko Didžiosios gegužinės, kurias organizavo Maskvos universiteto studentas šiauliškis Augustinas Janulaitis. Gegužinės buvo tarsi priešprieša tada veikusiam lietuviškos spaudos draudimui. Vėliau gegužinė tradiciškai vykdavo Bubių miškuose esančiame grafo Zubovo parke.

To meto spauda rašė, kad Bubiuose linksminosi net 10 tūkstančių žmonių.

Netrukus gegužines ėmė organizuoti Povilas Višinskis. Jam padėjo iš tremties sugrįžęs Jonas Jablonskis.

Vienoje šių gegužinių, kurioje susirinko Jonas Biliūnas, Žemaitė, Vladas Putvinskis, Petras Avižonis ir kiti Lietuvos šviesuoliai, buvo aptarta tragiška lietuvių kalbos padėtis. Taip pat pirmą kartą viešai prabilta apie nepriklausomą Lietuvą.

Didžiosiose Šiaulių gegužinėse taip pat lankėsi Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Jonas Vileišis, Antanas Vienuolis, Vaižgantas, Mykolas Biržiška, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Antanas Žmuidzinavičius.

Gegužinių tradicija truko beveik iki Pirmojo pasaulinio karo, tačiau pamažu blėso, menkėjo. Sovietų okupacijos metais leidžiamos knygos iškraipė faktus, nurodydamos, kad didžiosios Šiaulių gegužinės būdavo darbininkų pasilinksminimo šventė.

Paskutinį kartą Didžioji Šiaulių gegužinė plačiai nuskambėjo 1934 metais, minint tradicijos 40-metį. To meto spauda rašė, kad Bubiuose linksminosi net 10 tūkstančių žmonių.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min