Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Skaičiukų“ istorija mena galingą Tauragės pramonę

Rugsėjo 1 dieną sukanka 50 metų, kai Tauragėje buvo įkurta skaičiavimo mašinų elementų gamykla (SMEG). Tuomet subūrusi perspektyviausius šio krašto inžinierius ir vadovus, bendrovė tapo didžiausia gamykla, vienijusi per 2000 darbuotojų iš Jurbarko, Šilalės, Pagėgių, Raseinių. Aukštos kokybės produktus gaminę „skaičiukai“ šiandien – jau didžiulės Tauragės pramonės istorija. Ją mena tik merdintis pastatas ir garbinga praeitis, kuria pasidalijo gamykloje dirbę žmonės.
Taip atrodė Tauragės skaičiavimo mašinių gamykla
Taip atrodė Tauragės skaičiavimo mašinių gamykla / "Tauragės žinių" nuotr.

Pirmoji produkcija – relė

Tauragės skaičiavimo mašinų elementų gamykla buvo įkurta 1963 m. rugsėjo 1 dieną. Gamyklai kurti buvo perduotas Tauragės keramikos gamyklos eksperimentinis cechas, kuriame nebuvo jokio įrenginio, tik tuščios sienos ir smėlis vietoje grindų. Pirmuoju SMEG vadovu paskirtas 25-erių metų Antanas Liutackas tuomet tapo jauniausiu gamyklos direktoriumi Lietuvoje.

Pasak ilgamečio gamyklos inžinieriaus Jono Puidos, gamyklos iškilimas Tauragėje siejamas su iki tol buvusiu dideliu moterų nedarbu. Mieste gyveno daug sovietų karininkų, kurių žmonoms trūko darbo vietų.

Pasak ilgamečio gamyklos inžinieriaus Jono Puidos, gamyklos iškilimas Tauragėje

„Tauragės žinių“ nuotr./Tauragės skaičiavimo mašinų gamyklos cechas

siejamas su iki tol buvusiu dideliu moterų nedarbu. Mieste gyveno daug sovietų karininkų, kurių žmonoms trūko darbo vietų. Pagrindinės darbovietės tuomet vedė į Statybos valdybą ir melioracijos tinklus.

Tauragiškių meiliai „skaičiukais“ vadinta gamykla buvo kuriama ypač energingai. Rengiant gamybos bazę, kartu buvo įsisavinamos žinios ir pradėta gaminti pirmoji produkcija – mažagabaritės relės. 1964-ųjų birželį SMEG gavo 1000 relių pagaminimo planą. Tą patį mėnesį dar nedidelis kolektyvas jau džiaugėsi pirmuoju savo gaminiu.

J.Puidos teigimu, pradžia buvo nelengva, trūko pinigų atlyginimams, kurie tuomet siekė nuo 105 iki 125 rublių. Tauragės gamyklai trūko investicijų.

Modernėjimo link

1965 metais gamyklos direktoriumi paskirtas Vaclovas Jucevičius vadovavo jai 22 metus. Po trejų metų buvo įsisavinta ferito-tranzistorinio modulio, skirto stalo skaičiavimo mašinai „Rasa“, gamyba. Tais pačiais metais pradėti gaminti plataus vartojimo gaminiai, pavyzdžiui, blizgės, turėjusios didžiulę paklausą ne tik Lietuvoje. Šios idėjos autorius buvo aistringas žvejys, direktoriaus pavaduotojas Vincas Sirevičius.

965 metais gamyklos direktoriumi paskirtas Vaclovas Jucevičius vadovavo jai 22 metus. Po trejų metų buvo įsisavinta ferito-tranzistorinio modulio, skirto stalo skaičiavimo mašinai „Rasa“, gamyba.

1972 metais „skaičiukuose“ pradėta gaminti sudėtinga, naujų procesų įdiegimo ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų pareikalavusi produkcija. Kasmet gamykla įsisavindavo vis sudėtingesnės komplektacijos skaičiavimo mašinų technologiją. Gaminant tipinius pakeitimo elementus, atsirado būtinybė patiems pasigaminti ir plokštes, ant kurių šie elementai buvo surenkami. Buvo įsigytas sudėtingas spausdinto montažo plokščių gamybos procesas.

SMEG išaugo ir plataus vartojimo prekių asortimentas: pradėti gaminti purvasaugiai, automobilių apsaugos sistemos.

„Skaičiukų“ aukso amžius

Gamykla suklestėjo. 1988 metais jau dirbo apie 2300 darbuotojų. Ramūno Šniepio vadovaujamoje bendrovėje buvo plečiamos gamybos patalpos, įrengta socialinėms reikmėms skirtų patalpų. Kartu gerėjo ir sąlygos darbuotojams. 1980 metais buvo įkurta 150 vietų valgykla, kavinė, aktų salė, kultūros klubas. Veikė aštuoni meno kolektyvai, jungiantys daugiau kaip 150 gamyklos darbuotojų. Apie šią – kultūrinę veiklą iki šiol byloja senos nuotraukos.

Prie dabartinės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos esanti sporto salė buvo pastatyta SMEG lėšomis. Darbuotojams apgyvendinti kasmet iš valstybės lėšų buvo pastatoma 10–15 butų, įsigytos poilsiavietės Palangoje ir Šventojoje.

Jono Puidos teigimu, inžinieriai-techniniai darbuotojai sudarė apie 30 procentų viso „skaičiukų“ kolektyvo. Todėl gamykla garsėjo ypač kokybiška ir aukšto lygio produkcija, kuri buvo tiekiama karo pramonei, eksportuojama į užsienį. „Skaičiukų“ darbuotojų amžiaus vidurkis siekė 30 metų ribą, o pagal išsilavinimo lygį tai buvo neabejotini Tauragės lyderiai.

Kviečia į susitikimą

1990 metais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, nebeliko ir SSRS rinkos, kuriai SMEG tiekė produkciją. Gamykla nespėjo keistis ir prisitaikyti prie nuolat kintančių technologijų. 1995 metais jai buvo iškelta bankroto byla, spausdinto montažo plokščių cechas atskirtas ir tapo savarankiška VĮ „Telga“, vėliau – AB „Telga“, kuriai pernai taip pat buvo iškelta bankroto byla.

1995 m. jai buvo iškelta bankroto byla, spausdinto montažo plokščių cechas atskirtas ir tapoVĮ „Telga“.

Gamykla per 50 metų Tauragėje išaugino daug aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie atkūrus nepriklausomybę integravosi naujoje darbo rinkoje, kūrė nuosavus verslus.

Rugpjūčio 24 dieną iniciatyvinė grupė kviečia visus, dirbusius skaičiavimo mašinų elementų gamykloje, atvykti į susitikimą.

Vieno jo organizatorių – Povilo Gargaso teigimu, į renginį jau pakviestas pirmasis „skaičiukų“ vadovas Antanas Liutackas, šiuo metu gyvenantis Panevėžyje.

Pilies kiemelyje vyksiančiame renginyje bus eksponuojama mini paroda, pasidalyta prisiminimais ir tikriausiai nubraukta ne viena ašara.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Reklama
Kam ir kada reikalingi saulės akiniai ir dirbtinis akių drėkinimas
Reklama
Šiaulių banko grupės valdomi pensijų fondai į daugiabučių renovaciją investuoja dar 7,5 mln. eurų
Užsisakykite 15min naujienlaiškius