Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sovietinėje armijoje kovoję veteranai apgailestauja, esą valstybė fašizmo aukomis rūpinasi mažiau nei stalinizmo

Nacistinės Vokietijos laikų vėliava
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Nacistinės Vokietijos laikų vėliava
Šaltinis: BNS
0
A A

Susivienijimas, jungiantis Antrojo pasaulinio karo metais sovietinėje armijoje prieš fašistinį režimą kovojusius lietuvius ir kitus asmenis, teigia, kad valstybė fašizmo aukomis esą rūpinasi mažiau nei stalinizmo. Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas teigia, jog karo veteranais savais politiniais tikslais linkę naudotis marginalių partijų atstovai.

„Valstybė oficialiai remia vienus nukentėjusiuosius ir visai pamiršo kitus. Visai juos pamiršo. Kovojęs prieš fašizmą irgi nukentėjęs, bet koks į jį požiūris – jis okupantas, okupantų talkininkas, pasakyta – jis atvežė tarybų valdžią“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje dėstė Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos atstovas Vaigutis Stančikas.

Ši organizacija trečiadienį, kuomet minima Tarptautinė fašistinių koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena, be kitų renginių, organizuoja konferenciją.

Pasak J.Deksnio, konferencija siekiama atkreipti dėmesį į, organizacijos vertinimu, neįvertinamus kovotojus prieš fašizmą. Paprašytas įvardyti, kokie istorikai dalyvaus trečiadienį rengiamoje konferencijoje „Buchenvaldo varpai – fašistinių koncentracijos stovyklų aukų atminimas“, J.Deksnys, pripažino, kad specialistus prisikviesti – sunku.

„Deja, istorikai ir kiti mokslininkai, nors mes ir kviečiame, ne visada į mūsų prašymus reaguoja“, – pažymėjo jis.

Istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas savo ruožtu pastebi, kad nacizmo aukos prisimenamos daug kur pasaulyje, tačiau minėjimų Lietuvoje rengėjai paprastai pateikia kitokį nei įprastas pasaulyje kontekstą.

„Jie vyksta visur, tik skirtumas toks nuo kitų šalių, kad pas mus ne atminties politikai ir nuostatoms panaudojama, o politinei kovai“, – BNS sakė A.Anušauskas.

Jis taip pat aiškino, kad teiginiai, jog kovotojai prieš fašizmą Lietuvoje pamirštami, „neturi nieko bendra su realybe“.

„Jie nei yra pamiršti, nei kas nors ruošiasi pamiršti. Turiu pasakyti, kad visas pensinis aprūpinimas – kaip buvo valstybės pensijos veteranams mokamos, taip jos ir toliau mokamos. Jokių sumažinimų, sumenkinimų nėra. Kitas dalykas – tokius renginius įvairūs paleckiai mėgina išnaudoti politiniais tikslais. Apgailestauti belieka, kad kai kurie iš tų organizacijų, kurios daugiau turėtų rūpintis visuomeniniais karo veteranų reikalais, leidžiasi į tokias avantiūras kartu su marginaliniais politikais. Ir čia jau tų bėda, ne valstybės“, – dėstė A.Anušauskas.

Jis taip pat sakė, kad viešojoje erdvėje apie nacizmo nusikaltimus ir šio režimo aukas būtų galima kalbėti daugiau.

„Galbūt mūsų žmonės, kurie atsakingi už švietimo sistemą, tam galėtų skirti šiek tiek didesnį dėmesį. Kai mes kalbame apie nacizmo nusikaltimus – taip, vadovėliuose viskas yra parašyta, bet dėmesys tam viešojoje erdvėje galėtų būti didesnis. Gal čia ir mūsų, ir mano asmeniškai, tokia nuostata, kad aš daugiau tyrinėdamas sovietinio režimo nusikaltimus, mažiau skiriu dėmesio tam laikotarpiui, bet tai nereiškia, kad aš, kaip istorikas, jo nežinau“, – pažymėjo parlamentaras.

Balandžio 11-oji – Tarptautinė koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena. 1945 metais balandžio 11-ąją išlaisvinti Buchenvaldo, balandžio 22-ąją – Zaksenhauzeno, po savaitės – Dachau, o balandžio 30 dieną – Ravensbriuko kaliniai.

Viena iš didžiausių fašistinės Vokietijos koncentracijos stovyklų – Buchenvaldo – Klaipėdos krašte, Pagėgiuose, turėjo savo filialą „Oflager – 53“.

BNS primena, kad pažymint Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-metį, Vyriausybė skyrė 87 tūkst. litų buvusios Pagėgių koncentracijos stovyklos memorialiniam kompleksui įamžinti.

Sovietų Sąjungai 1940 metų birželį okupavus Lietuvą, per metus buvo įkalinta, nužudyta ar ištremta apie 23 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Su nacių okupacija Lietuvoje prasidėjo nauja smurto banga, o žiauriausia lemtis teko vietos žydams – per trejų metų vokiečių valdymą naciai, kartais padedami vietos kolaborantų, išžudė daugiau nei 90 proc. iš 200 tūkst. Lietuvos žydų.

1944 metais sovietams sugrįžus į Lietuvą, per dešimtmetį buvo suimta ir įkalinta beveik 200 tūkst., ištremta daugiau nei 100 tūkst. žmonių, nužudyta per 20 tūkst. su sovietų okupacija kovojusių partizanų ar jų rėmėjų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min