Dabar populiaru
Publikuota: 2012 spalio 3d. 17:12

Tarpukario mąstytojų antologija primena: prieš karą Lietuvos intelektualai mąstė ir drąsiau, ir originaliau

virselis
"Lietuvos politinės minties antologijos" I tomas

Tarpukario politinių mąstytojų samprotavimai apie demokratiją yra originalesni nei dabartinių lietuvių autorių. Tarpukario politinė mintis yra drąsesnė, gilesnė ir įvairesnė, palyginti ją su nūdienos autorių politiniais samprotavimais. Net ir autoritarinio režimo sąlygomis, tarpukario politinė politinė mintis išliko gyvybinga ir nesustabarėjusi. Tokios mintys buvo išsakytos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusiame Lietuvos politinės minties antologijos pirmojo tomo pristatyme.

Antologijos sudarytojai mano, kad tarpukariu egzistavo ne tik esamo politinio režimo kritika, bet ir siūlymai kaip tą režimą pakeisti.

Autoritarinis režimas ne tik nesulaikė originalios kultūrinės ir politinės minties. Priešingai, autoritarizmo egzistavimas tik skatino ieškoti politinių alternatyvų.

Pasak filosofo Alvydo Jokubaičio, nė vienas lietuvių kolektyvinės atminties kūrinys negali prilygti 1936 metų generacijos deklaracijai „Į organiškosios valstybės kūrybą“. Todėl Vytautas Kavolis visiškai neteisus, sakydamas, kad tarpukariu „vyko ne žmogaus laisvėjimo, o visuomenės kalkėjimo, stabarėjimo procesas“. To nerodo tarpukario politinė mintis, alsuojanti pagarba žmogaus laisvei ir demokratijai.

Docento Algimanto Jankausko teigimu, antologijos sudarytojai siekė apminti kuo platesnį politinių pažiūrų spektrą nuo Augustino Voldemaro iki Vinco Mickevičiaus – Kapsuko.

Antologijoje pateikiamos svarbiausios tarpukario politinės programos ir deklaracijos. Knyga pradedama Leono Bistro dar studijų metais parašytu straipsniu „Valdymasis ir krikščioniškoji dora“ ir užbaigiama tęsinio nesulaukusiu Pauliaus Slavėno straipsniu „Demokratijos likimas“, publikuotu paskutiniame žuranalo „Židinys“ numeryje.

Antologijos sudarytojai mano, kad tarpukario Lietuvos politinėje mintyje dominavo Europos politinės minties tendencijos.  Pasak filosofo Vytauto Radžvilo, daugelis tarpukario mąstytojų buvo įgiję Vakarų Europos universitetų teikiamą klasikinį išsilavinimą. Kalbėdamas apie dabartinio politinio mąstymo tendencijas, profesorius pastebėjo, kad politiką vis dažniau keičia technokratinis valdymas. Tarpukario politinė mintis buvo savarankiškesnė, negu pokomunistinio laikotarpio mintis.

Filosofas Bronislovas Genzelis pažymėjo, kad nepaisant skirtingų politinių pažiūrių, praktiškai visi tarpukario mąstytojai puikiai suprato kultūros svarbą – žuvus kultūrai žus ir valstybė. Anot profesoriaus, šiandien Lietuvoje vengiama kalbėti apie kultūrą. Tarpukario politinei minčiai būdingas ryškesnis ideologinis pasidalijimas. Šiuo metu tiek

Lietuvoje, tiek Europoje vyrauja dogmatiškas požiūris į demokratiją. 
Knygos pristatymo renginyje dalyvavo garsių tarpukario mąstytojų vaikai – Donata Dielininkaitytė-Linčiuvienė, dr. Julius Šalkauskas, Saulius Maceina.

Antologijos sudarytojai –  Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai Justinas Dementavičius, doc. Kęstutis Girnius, doc. Algimantas Jankauskas, prof. Alvydas Jokubaitis, prof. Vytautas Radžvilas.
Iki 2013 m. spalio planuojama išleisti dar du “Lietuvos politinės minties antologijos” tomus – “Politinė mintis išeivijoje 1945-1990”  ir “Lietuvos politinė mintis 1940-1990“.

 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Mados infekcija

Eurovizija 2018

Sveikata

„Susitikime lauke“

Parašykite atsiliepimą apie 15min