Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rusija propagandai skiria daugiau pinigų, nei Lietuva – savo gynybai

Tomas Čeponis ir Aurimas Navys
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Tomas Čeponis ir Aurimas Navys
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvoje iš tikrųjų vyksta karas. Tikras karas. Dar visai neseniai mūšiai vykdavo tik sausumoje, jūrose ir danguje, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje ketvirtasis karinių susidūrimų laukas – informacinė erdvė. Apie tai antradienio vakarą Lietuvos kariuomenės karininkai pasakojo Vilniaus universiteto studentams.

„Iš tikrųjų Lietuvoje vyksta karas. Aišku, mes kalbame apie informacinį karą, kuriame stengiamasi užkariauti ne aukštumas ar jūras, bet jūsų protus ir širdis“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Informacinių operacijų karininkas Aurimas Navys, kuris skaitė pranešimą Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete.

Karys aiškino, kad informacija dabar įgavo tokią reikšmę mūsų gyvenime, kad mažas pranešimas gali tapti strateginės reikšmės ginklu. 

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Aurimas Navys
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Karininkas Aurimas Navys

„Prieš kelerius metus Irake amerikiečių kareivis sušaudė ir sudegino Koraną. Tas kareivis turbūt neįsivaizdavo, kad po savaitės Amerikos ambasados turės skirti papildomą milijardą dolerių, kad apsaugotų savo darbuotojus. Vieno žmogaus žingsnis sukėlė strateginės reikšmės pasekmes. Jeigu maža bitė įskristų į automobilį ir dėl to kiltų avarija, tai jau būtų strateginės pasekmės. Taip veikia ir strateginė komunikacija“, – aiškino A.Navys.

Karininkas pabrėžė, kad žodis „propaganda“ ne visada turėjo tik neigiamą reikšmę. Propaganda reiškė žinių sklaidą, o taip buvo galima pavadinti ir auklėjimą, dėstymą universitete, žinių skleidimą. Tačiau po nacių Vokietijos tuo žodžiu apibūdinama agresyvių valstybių melas ir manipuliavimas informacija. Tokių valstybių kaip Rusija, kuri skiria milijonus, kuria valstybės institucijas, kad skleistų agresyvią propagandą savo ir kaimyninių šalių piliečiams.

Šiemet Kremlius pradėjo kurti milžinišką minkštosios galios įrankį, kuris iš dalies pakeis propagandos organizaciją „Rossotrudničestvo“. Naujojo darinio tikslai – rusiškos kultūros, kalbos sklaida, finansinė parama menininkams ir žiniasklaidai. Tam tikslui Kremlius išleis apie 15 milijardų rublių. Tai yra – apie milijardą litų. Daugiau nei Lietuvos gynybos biudžetas.

Pavyzdžiui, rusų profesorius Aleksandras Salivanovas dar prieš šešerius metus išleido knygą, kurioje išdėstė mintį, kad valstybę galima okupuoti neįkėlus kojos – informacinėmis priemonėmis ir minkštąja galia.

Šiemet Kremlius pradėjo kurti milžinišką minkštosios galios įrankį, kurio biudžetas – 15 milijardų rublių.

Tai – vienas iš Rusijos hibridinio karo principų. 

„Jeigu įbauginsi priešą, palauši jo valią priešintis, tai nebereikės eiti kariauti. To ir yra siekiama“, – aiškino karininkas A.Navys.

Tikslas – parodyti priešą

Lietuvos karininkai pasakojo, kaip veikia Kremliaus propagandistai. 

„Visų pirma, yra sukuriamas mistinis „jie“. Tai tokia visuomenės grupė, kuri yra dėl visko kalta. Tai gali būti Ukrainos „fašistai“, tai gali būti lietuviai, labasai. Nesvarbu kas, svarbu, kad būtų galima kaltinti dėl visko“, – sakė karininkas.

O tada pilamas populizmas, siekiant kaktomuša sudaužti skirtingas visuomenės grupes ir sukelti konfliktą. Nesvarbu – etninį ar socialinį. 

Visų pirma, yra sukuriamas mistinis „jie“. Tai tokia visuomenės grupė, kuri yra dėl visko kalta. Tai gali būti Ukrainos „fašistai“, tai gali būti lietuviai, labasai. Nesvarbu kas, svarbu, kad būtų galima kaltinti dėl visko, – sakė karininkas.

Pavyzdžiui, kalbėdamas apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas ne kartą sakė, kad visi ukrainiečiai yra broliai, kuriuos reikia apginti. Visi, išskyrus ukrainiečius „fašistus“. Taip sukeliamas socialinis konfliktas.

Karininkas A.Navys paklausė auditorijos, ar žino terminą „tėvynainis“. Dauguma studentų galvojo, kad tėvynainiais Kremlius vadina rusus ir rusakalbius.

„Jūs visi esate tėvynainiai“, – sakė A.Navys, sukeldamas auditorijos juoką. Tačiau karininkas nejuokavo – pagal Rusijos įstatymus, tėvynainiais yra visi, kurių tėvai buvo Sovietų Sąjungos piliečiai. Nereikia net mokėti rusų kalbos ar žinoti, kur yra ta šalis.

Lietuva turi savo strelkovų

Viršila Tomas Čeponis pasakojo apie tai, kaip Rusija ir Baltarusija bando perrašyti Lietuvos istoriją ir taip pakeisti mūsų tapatybę – sukurti tokią atmosferą, kad mes patys tikėtume, jog esame artimi Rusijai. 

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Tomas Čeponis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Viršila Tomas Čeponis

Kremliaus propaganda siekia sukurti iliuziją, kad atsiribojusi nuo agresyviosios Rusijos, Lietuva gyvena labai blogai, bando sukelti abejonių mūsų valstybe, kariuomene, teisėsauga.

„Ukrainoje buvo toks veikėjas Igoris Girkinas, kurį vėliau vadino Strelkovu ir kuris vadovavo prorusiškiems separatistams. Jis neatsirado iš niekur, jis iš anksto atvažiavo į Ukrainą ir užsiėmė kažkokia pilietine veikla. Tokių strelkovų yra ir Lietuvoje“, – sakė viršila T.Čeponis, rodydamas straipsnį viename Lietuvos naujienų portale, kuriame su kariuomene nesusijęs veikėjas aiškino, kad Vilnių ginti yra beprasmiška.

Karininkai pabrėžė – tokių veikėjų, kurie tarnauja Rusijai ir gali tapti lietuviškaisiais strelkovais, mūsų šalyje yra ne vienas.

Kaip atpažinti Rusijos propagandą?

Lietuvos kariuomenės atstovas T.Čeponis aiškino, kad rusišką propagandą nėra labai sudėtinga atpažinti. Tereikia žinoti, kur jos ieškoti.

„Jeigu pažiūrėtume mūsų televizijų reportažus, kur paprasti žmonės kalba apie Rusiją ir Ukrainą, tai pamatytume, kad Lietuvoje yra žmonių, kurie žodis į žodį atkartoja rusiškos propagandos tezes. Taip būna, kai žmonės žiūri tik rusiškas televizijas.

Tie, kurie skaito lietuvišką ar Vakarų žiniasklaidą, turi kitokią nuomonę ir kalba kitokiomis frazėmis“, – kalbėjo karininkas.

Kariuomenė paskaičiavo, kad Rusijos kanalus žiūri apie pusė milijono lietuvių. 2012 metais Seimo rinkimuose pirmavusi partija surinko dvigubai mažiau balsų. Tai rodo, kad rusiškos propagandos auditorija yra tokia didelė, kad net gali bandyti daryti įtaką mūsų politikai.

Kariuomenė paskaičiavo, kad Rusijos kanalus žiūri apie pusė milijono lietuvių. 2012 metais Seimo rinkimuose pirmavusi socialdemokratų partija surinko dvigubai mažiau balsų.

Viršila T.Čeponis sakė, kad informaciniai produktai yra kuriami konkrečiai auditorijai ir nukreipiami į tą konkrečią žmonių grupę. Taip siekiama sukelti kuo didesnę reakciją. Tačiau dėl tos priežasties kartais atpažinti informacinę ataką yra lengva.

„Juos lengviausia pagauti už rankos tada, kai jie nusitaiko į tam tikrą auditoriją, tarkime, Rusijos gyventojus. Jiems siunčia kažkokią žinutę, bet internete tas žinutes mato ne tik Rusijos gyventojai, bet ir mes. Matome, kaip jie manipuliuoja informacija“ , – aiškino T.Čeponis.

Karininkas pabrėžė, kad su Rusijos propaganda gali kovoti visi mūsų šalies gyventojai. Tereikia stebėti informacinę erdvę, vertinti kritiškai, o pastebėjus manipuliavimą tiesa – pasidalinti tuo pavyzdžiu su kitais ir aiškiai nurodyti, kad tai yra propaganda.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min