Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aleksandras Matonis apie Rusijos karines operacijas: į teritoriją veržiasi milžiniškos šarvuotos ir mechanizuotos kolonos, kurios yra pridengiamos iš oro

Aleksandras Matonis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Aleksandras Matonis
Šaltinis: Žinių radijas
0
Skaitysiu vėliau
A A

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, karo grėsmė Lietuvoje tapo apčiuopiama kaip niekada per visus 24-erius atkurtos Nepriklausomybės metus. Gynybos ekspertas Aleksandras Matonis sako, kad Lietuvos turima įranga padės užtikrinti logistikos saugumą, tačiau kovinis pajėgumas nėra išvystytas.

„Dar prieš stodama į NATO Lietuva įsigijo tiek trumpojo nuotolio priešlėktuvinių sistemų „Stinger“, kurios bazuojamos ant visureigių, tiek švedų gamybos  raketinių sistemų, pastarosios yra modernizuojamos. Jau praėjo daugiau kaip dvylika metų, yra išeikvota ir resursų, ir šaudmenų, juos reikia atnaujinti. Ko labiausiai trūksta, parodė karas Gruzijoje“, – sakė A. Matonis.

Reikia priedangos iš oro

Rusija, nors ir pasimokė iš karo Gruzijoje klaidų, savo karyboje operacijas vykdys taip pat kaip ir anksčiau: į teritoriją veršis milžiniškos šarvuotos ir mechanizuotos kolonos, kurios yra pridengiamos iš oro, – sakė A.Matonis.

Rusija per karinės operacijos fazę Gruzijoje neteko 9 savo lėktuvų. Iš jų 5 buvo numušti nuo peties paleidžiamų raketų. Tai suteikia kariams mobilumo ir padidina jų nepažeidžiamumą.

„Pastarąsias savaites mes stebime, kad Rusija, nors ir pasimokė iš karo Gruzijoje klaidų, savo karyboje operacijas vykdys taip pat kaip ir anksčiau: į teritoriją veršis milžiniškos šarvuotos ir mechanizuotos kolonos, kurios yra pridengiamos iš oro“, – teigė gynybos ekspertas.

„Jeigu mūsų kariai turi pakankamai prieštankinių ginklų, kuriais būtų galima naikinti šarvuotą jėgą, būtent priedanga iš oro to neleistų padaryti. Vadinasi, kad mūsų kariai galėtų normaliai veikti, kad ir mažais padaliniais, bet priešo kolonų judėjimo trikdymui turi gauti priedangą iš oro“, – pridūrė specialistas.

Trūksta kovinio pajėgumo

Lietuva už 200 mln. Lt nusipirko du išminavimo laivus, o už 70 mln. Lt kariuomenei nupirkta 50 galingų sunkvežimių. Pasak A. Matonio, tai užtikrins logistikos saugumą, bet ne kovinį pajėgumą.

Kovinių pajėgumų, pavyzdžiui, karinėse jūrų pajėgose, mes neturime nuo to laiko, kai buvo nurašytos ir supjaustytos dvi fregatos, – teigė A.Matonis.

„Labai ilgą laiką mūsų gynybos planavimas ir atitinkamai įsigijimai buvo orientuojami į optimalius scenarijus, kad NATO kažkur judės, Lietuva kažkaip kažkuo padės. Aš prisiminsiu projektus, kadangi dirbau gynybos žurnalistu, kad Lietuvos specializacija NATO būtų benzinvežių kolonos. Įsivaizduokit, Lietuvos kariuomenė būtų turėjusi specializuotis kaip NATO benzinvežių pajėgumas. Ačiū Dievui, net ir tokio totalinio apakimo laikotarpiu tų planų buvo atsisakyta ir visiškai koviniai pajėgumai neapleisti“, – prisiminė pašnekovas.

Jo nuomone, joks karybos ekspertas neleis ginčytis: logistika yra labai svarbi, tad įsigyti šarvuoti sunkvežimiai padeda užtikrinti logistikos saugumą. Tačiau logistika yra vystoma arba visiškai lygiagrečiai su koviniais pajėgumais arba jau išvysčius kovinius pajėgumus.

„Šiuo atveju išminavimo laivai nėra koviniai pajėgumai. Tai labiau karinio aprūpinimo kategorija. Buvo pradėta nuo paties žemiausio laiptelio, t.y. logistikos vystymas, o kovinių pajėgumų, pavyzdžiui, karinėse jūrų pajėgose, mes neturime nuo to laiko, kai buvo nurašytos ir supjaustytos dvi fregatos“, – tikino A. Matonis.

Žinių radijas
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min