– Kai nuspręsite visa jėga eiti į politinę areną, ar nebus jūsų politikai su antpečiais ir automatais?
– Mūsų organizacijoje susirinko toli gražu ne angeliukai. Kai kurie labai nuodėmingi, tačiau jie moka muštis ir kautis. Turime kovotojų gretose dvasiškai stiprių išmintingų žmonių, kurie puikiai tiks ir politikai. Svarbiausia – užsiauginti padorų jaunimą.
Esame pasirengę bet kurią minutę prisiimti atsakomybę už visą šalį, nes nepasitenkinimas dabartine valdžia yra didžiulis. Galėtume ją poryt nuversti, tačiau šaliai reikia stabilumo. Prarasti šalį labai lengva. Putinas tokios suirutės Ukrainoje laukia.
– Kodėl jaunas ukrainietis turėtų kariauti šiame kare?
– Dabartiniai kovotojai jau moka kariauti, bet realias Ukrainos karines pajėgas suformuoti prireiks penkių ar dešimties metų. Visa sistema persunkta rusų agentų. Kai kurie aukščiausi vadai duoda mums pražūtingus įsakymus, įvaro mus į „katilus“. Kolesnikas, Nazarkinas, Boryskinas – manau, kad jie specialiai savo įsakymais įvarė vyrus į priešo apsuptį.
Kol kas visa karinė dvasia laikosi ant mūsų judėjimo lyderių ir netektis patyrusių bei savo akimis priešą mačiusių žmonių.
Porošenkos (Ukrainos prezidentas, – red. past.) įsakymu kukurūzų lauke sugautas vaikinas nežino, dėl ko jis kovoja. Dėl verslininkų Porošenkos ir Jaceniuko (Ukrainos premjeras, – red. past.)?
Prezidentas turėtų būti arčiausiai mūsų, nes yra karo vadas, o jo sūnus turėtų tupėti su mumis apkasuose. Kartais pamatau tokių atvarytų jaunuolių. Sakau – ką tu čia darai? Eik, vaike, namo.
– Gal prezidentas gali ką nors naudingo padaryti ir Kijeve?
– Mes iškentėsime viską fronte, tačiau prezidentas Porošenka tuo metu turi negailestingai iš pašaknų kovoti su korupcija šalyje. Tai yra didžiulė šio karo dalis.
Kartą Lenkijos politikai atvirai pasišlykštėjo mūsų politikais, kurie ima kyšius. Tuomet aš paklausiau – jei jums duoda du milijonus dolerių už perėjimą į kitą pusę, ar eitumėte? Nutilo. Tuomet pridūriau – jei neimsite pinigų, pavogs jūsų vaiką. Tokia tiesa. Taip pas mus yra įprasta. Tokią sistemą kuriančius veikėjus reikia sušaudyti, pakarti.
Jei jums duoda du milijonus dolerių už perėjimą į kitą pusę, ar eitumėte? Jei neimsite, pagrobs jūsų vaiką.
– Iš ko išsilaiko „Pravyj sektor“?
– Tik iš žmonių aukų. Mes esame nepriklausomi nuo bet kokių finansinių struktūrų. Dėl to mūsų kovos motyvacija yra labai aiški – sutriuškinti šalį užpuolusį priešą. Būtent dėl to esame patys baisiausi Rusijai. Patys nepatogiausi korumpuotai Ukrainos valdžiai.
Būtent dėl to mūsų pulkui oficialiai draudžiama kovoti priešakinėse linijose, tačiau mes ten patenkame su kitų pulkų skiriamaisiais ženklais.
Vienu metu šiek tiek mus rėmė oligarchas ir Dnepropetrovsko gubernatorius Ihoris Kolomoiskis. Jis davė šiek tiek pinigų, degalų. Mes padėjome atlaikyti priešą, tačiau tolesni santykiai su juo nesusiklostė.
– Ką norėtumėte pasakyti Donecko ir viso Donbaso gyventojams?
– Noriu, kad jie suprastų – mes su jais. Iš jų kažko prašyti negalima. Jie vaikšto tarp idiotų su automatais – žinau, ką jie gali padaryti.
Jie nė vieno „Pravyj sektor“ į nelaisvę patekusio kario neiškeitė į kitus belaisvius – iškart nušovė. Tik vieną mūsų vaikiną išpirkome, kai per valandą davėme mašiną.
Žinome, kad ten dar daug „vatnikų“ ir separatistų, tačiau stengiamės jų nekaltinti. Kartą radome fronto linijoje automobilį. Suradome savininką separatistų užimtoje teritorijoje ir grąžinome. Jis buvo didžiai nustebęs. Galvoje tikriausiai viskas susijaukė.
Žmogus paprašė, ar negalėtume toje pačioje vietoje surasti ir namo dokumentus. Suradome. Be originalių dokumentų okupuotoje teritorijoje atgauti nuosavybę – neįmanoma. Per šią operaciją vieną mūsiškį sužeidė.
