TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šaulių patarimai: kaip elgtis civiliams, jei bręsta karinis konfliktas?

Donecke vietos gyventojai slepiasi rūsiuose.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Donecke vietos gyventojai slepiasi rūsiuose.
Šaltinis: 15min
0
A A

15min.lt portalas, bendradarbiaudamas su Šaulių sąjunga, pradeda skelbti publikacijų ciklą, kuriame Šaulių sąjungos nariai pasakos, kaip pasirengti galimiems kariniams konfliktams ir kaip elgtis, jei prasidėjo karas.

Pirmajame rašinyje Lietuvos šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras Albertas Daugirdas dalijasi patarimais, kaip elgtis civiliams, jei bręsta karinis konfliktas. Su juo kalbasi Lietuvos šaulių sąjungos taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys, karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius.

Š.J. Šiandien yra pirmoji tema, nuo kurios norėčiau pradėti – savo gyvenamo būsto apsauga. Mano nuomone, tai yra vienas svarbiausių dalykų, ypač pirmomis ginkluoto konflikto dienomis, kuomet dar nepradėta evakuacija.

Nuotr. iš asmeninio archyvo/Šarūnas Jasiukevičius
Nuotr. iš asmeninio archyvo/Šarūnas Jasiukevičius

Dauguma karinių intervencijų pradedamos netikėtai, dažniausiai naktį. Gyventojai savo namuose giliai įmigę. Kaip rodo patirtis Ukrainoje ir kiti, ankstesni kariniai konfliktai, būtent pirmomis mūšio valandomis būna daugiausiai aukų tarp civilių gyventojų. Dauguma jų nukenčia ne nuo šaudymo, bet savo namuose. Nuo skeveldrų, stiklų, gaisrų. Pakalbėkime kokių priemonių reiktų imtis, kaip reiktų parengti savo gyvenamąją vietą, kad nukentėtume mažiausiai būtent pirmomis atakos valandomis. Pradėkime nuo buto.

A.D. Buto ir namo apsaugoje dauguma veiksmų yra panašūs, nes tiek individualių namų, tiek butų konstrukcijos panašios – sienos, perdangos, langai.

Vienas pagrindinių ir svarbiausių dalykų – popierinė izoliacinė juosta. Prasidėjus aviaciniam ar artileriniam apšaudymui reiktų langų stiklus apklijuoti kuo tankesniu lipnios juostos tinklu. Sprogimo bangos sudaužyto lango stiklai neįskries į patalpų vidų ir nesužalos ten esančių žmonių.

Be to, lipni juosta mažina stiklo vibracijas, ir esant tolimam sprogimui gali apsaugoti langą nuo išdužimo. Tai buvo daroma ir per Sausio įvykius 1991 m. Visų aplink Aukščiausiąją Tarybą esančių namų stiklai buvo užklijuoti popierine lipnia juosta arba šlapiu laikraščiu.

Prasidėjus aviaciniam ar artileriniam apšaudymui reiktų langų stiklus apklijuoti kuo tankesniu lipnios juostos tinklu. Sprogimo bangos sudaužyto lango stiklai neįskries į patalpų vidų ir nesužalos ten esančių žmonių.

Š.J. Manau, svarbu pažymėti, kad geriau yra naudoti ne popierinę, dažytojų lipnią juostą, o tvirtą, plastikinę.

A.D. Taip. Kuo tvirtesnė juosta, tuo saugiau. Be to plastikinė juosta universalesnė ir ją galima panaudot kitiems atvejams, kuriuos aptarsime kituose straipsniuose.

Š.J. Lipni juosta yra tik labai lengva ir pirminė apsauga. Kaip galima apsaugoti geriau?

A.D. Medžio drožlių plokštė. Pravartu turėti pasiruošus langų dydžio medžio drožlių plokštės ruošinius. Juos galima laikyti sandėliuke daugiabučio pastato rūsyje. Tam atvejui, jei langai būtų išdaužyti arba būtų nuolatinės apšaudymo grėsmės. Taip pat tai reikalinga tamsiu paros metu. Pro langus sklindanti šviesa ir bute esantys žmonės yra puikūs taikiniai. Šviesos maskavimui ir apsaugai nuo stiklo šukių taip pat tinka ir antklodės ar kiti sunkaus audinio gaminiai. Juos reiktu pritvirtinti kuo arčiau stiklo.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Albertas Daugirdas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Albertas Daugirdas

Š.J. Galbūt praktiškiau būtų laikyti pačiame bute. Plokštes galima sandėliuoti už didesnių baldų. Spintų ar sekcijų.

A.D. Taip. Dar reiktų apsaugoti duris. Jei jūsų bute nėra šarvuotų metalinių durų, labai pagelbėtų tvirtas skląstis arba du.

Š.J. Kaip senuose tvartuose?

A.D. Taip. Kaip senuose tvartuose ar pilyse (beje, panašiai durys sutvirtinamos ir kai kuriose įstaigose net šiais laikais). Galbūt bandant tai įsivaizduoti bute atrodo barbariškai, bet tokais duris nepalyginamai sunkiau išversti iš išorės. Tai aktualu ne tik dėl sprogimų, bet ir dėl plėšikavimo.

Š.J. Durys, langai... kokios dar grėsmės? Dažnai būna, kad įvykus sprogimui viršutiniuose aukštuose, lūžta perdangos plokštės ir žemesniuose.

A.D. Taip. Neprošal būtų turėti tinkamo ilgio medinius balkelius perdangai sutvirtinti.

Š.J. Tam idealiausiai tiktų laikiniem statybiniam pastoliam skirti pušies rąsteliai. Juos statybininkai naudoja įrengti sąramom, kuomet lieja namų perdangas. Šie rąsteliai jau parduodami supjauti tinkamo ilgio ir atlaiko perdangos svorį. Galima gauti pirkti netgi dėvėtų.

A.D. Taip. Šis būdas labai geras. Tik įsigijus taikos metu, reiktų pasimatuoti ilgius ir, jei reikia, pasirūpinti papildomom kaladėlėm. Labai svarbu, kad šios atramos būtų įspraustos su įtampa.

Ukrainos gyventojų nuotr./Apšaudytas Mariupolis
Ukrainos gyventojų nuotr./Apšaudytas Mariupolis

Esant aviaciniam arba artilerinaim apšaudymui daugiabučiai namai dažniausiai griūva ne tik nuo tiesioginių smūgių, bet ir nuo gretimais esančių vibracijų. Toks namo sutvirtinimas suteikia saugumo ne tik tam butui, bet visai pastato konstrukcijai.

Pavojaus atveju stalai puikiai apsaugo nuo krentančių lubų betono nuolaužų, stiklų ir skeveldrų. Reikia turėti omeny, kur stalai yra ir numatyti galimus veiksmus.

Dar labai svarbu turėti omenyje ir visiem šeimos nariams įsidėmėti, kur namuose stovi stalai. Ypač jei jie pagaminti iš

tvirtesnės medienos. Vaikų, rašomieji stalai. Pavojaus atveju stalai puikiai apsaugo nuo krentančių lubų betono nuolaužų, stiklų ir skeveldrų. Reikia turėti omeny, kur stalai yra, ir numatyti galimus veiksmus. Ypač netikėtos atakos atveju. Netgi jei ne karinis konfliktas, bet ir žemės drebėjimas. Šeima turi žinoti, kad stalas yra patikima priedanga.

Š.J. Taip pat būtina pasirūpinti bent minimaliomis gaisro gesinimo priemonėmis. Karinių konfliktų metu daug žmonių ir turto nukenčia dėl sprogimų sukeltų gaisrų. Reiktų turėti gesintuvą pagal patalpų plotą, tačiau, kritiniu atveju, pagelbėtų ir automobilyje turimas gesintuvas.

Manau, kad dar labiau apsaugoti butą nenaudojant specialiųjų priemonių nelabai įmanoma, todėl pakalbėkime apie namo parengimą.

Daugelis individualių namų Lietuvoje yra daugiau nei 100 kvadratinių metrų ploto. Visą namą apsaugoti būtų brangu, o ir neracionalu. Karinio konflikto atveju reiktų pasirinkti vieną namo dalį, kurią galima sutvirtinti ir parengti puolimui. Kaip teisingai pasirinkti?

A.D. Bet kokiu atveju, langus apklijuoti lipnia juosta vis tiek reiktų visus.

Š.J. Kad dūžtantys stiklai nesužalotų šalia namo esančių žmonių.

A.D. Reiktų stengtis sutvirtinti žemutinius pastato aukštus. Galbūt net ne visą plotą, o tik tą, kur yra mažiausiai langų ir kuris apsuptas didžiausiu kiekiu kapitalinių, laikančių sienų.

Ukrainos gyventojų nuotr./Apšaudytas Mariupolis
Ukrainos gyventojų nuotr./Apšaudytas Mariupolis

Reikėtų numatyt tas pačias perdangos ir langų sutvirtinimo priemones, kaip ir butui. Taip pat labai svarbu numatyti atsarginį išėjimo variantą, pro kur evakuotis, jei būtų užgriauti išėjimai. Būna atvejų, kad išsilaisvinti jokių galimybių nėra, todėl saugioje patalpoje protinga būtų laikyti kirtiklį, laužtuvą ar bet kokį daužiamąjį įnagį, su kuriuo būtų galima griauti mūrines sienas. Tokais atvejais elektros dažniausiai nebūna, todėl elektriniai perforatoriai ar grąžtai yra beverčiai.

Taip pat reikėtų pagalvoti toje patalpoje laikyti masyvesnius baldus, galbūt kietmedžio stalą, kuris galėtų būti priedanga.

Labai svarbu numatyti atsarginį išėjimo variantą, pro kur evakuotis, jei būtų užgriauti išėjimai.

Š.J. Pakalbėkime dabar apie rūsį. Ko gero, tinkamiausia vieta slėptis yra rūsys. Jį galima pavadinti nedideliu bunkeriu. Ypač jei visas rūsys yra po žeme.

Nereikia rūpintis sienų apsauga, be to daugelio rūsių perdanga būna tvirtesnė nei viršutinių aukštų. Bet slėptis rūsyje kyla didesnis pavojus, kuomet virš jo esantis pastatas sunaikinamas. Kaip evakuotis iš užgriauto rūsio?

A.D. Jei yra galimybė tam pasirengti taikos metu – reikėtų tą padaryti. Šaltojo karo metu, pvz., buvo siekiama, kad visi daugiaaukščiai namai turėtų atsarginį išėjimą iš rūsio. Šia patirtimi galima būtų pasinaudoti, nors dabar tokio reikalavimo nėra.

Jau pastatytame name tai padaryti ganėtinai sunku. Reiktų kastis po pamatais.

Š.J. Tai nėra labai sudėtinga padaryti. Žmogui prašliaužti užtenka 80 cm skersmens vamzdžio.

Taigi reikia šalia namo iškasti griovį, pakloti tokį vamzdį, prakišti jį po pamatu, ir abiejuose galuose įrengti po šulinį.

Ukrainos gyventojų nuotr./Apšaudytas Mariupolis
Ukrainos gyventojų nuotr./Apšaudytas Mariupolis

A.D. Taip. Tik reiktų išėjimo vietą daryti kiek toliau nuo pastato, kad krentančios nuolaužos neužspaustų išėjimo liuko.

Neturint išėjimo, bet turint pasiruošus įrankius, visuomet galima iš rūsio evakuotis išsikasant tunelį po pamatu.

Neturint tokio išėjimo, bet turint pasiruošus įrankius, visuomet galima iš rūsio evakuotis išsikasant tunelį po pamatu. Aišku, tai šiek tiek užtrunka, bet kai nėra kitų būdų, šis pakankamai efektyvus. Tik reikia iš anksto tai numatyti ir labai aiškiai įsidėmėti galimą kasimo kryptį.

Š.J. Ko gero, taip evakuotis yra lengviausias būdas. Kasti žemę yra lengviau nei daužyti sieną.

A.D. Be to, pamatai būna stori ir tvirti. Neturint pneumatinių ar elektrinių įrankių tokiame betone iškapoti skylę yra be galo sunku. Be to, yra metalinė armatūra.

Š.J. Na, ir rūsyje galima lengviau rasti vandens.

A.D. Taip, rūsyje net ir neturint paruošto iš anksto vandens, jo galima gauti kasant gilyn. Paprastai gruntiniai vandenys nebūna labai giliai ir iškasus metrą ar pusantro, tikėtina, kad jau turėsite geriamo vandens šulinį.

Būtina iš anksto paruošti ventiliacijos angą. Vamzdį galima išvesti per rūsio langelį, jei toks yra. Svarbu, kad oro paėmimo anga būtų kiek toliau nuo pastato, kad namui griūnant nuolaužos neužverstų angos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donecke vietos gyventojai slepiasi rūsiuose.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Donecke vietos gyventojai slepiasi rūsiuose.

Š.J. Ventiliacija reikalinga ne tik oro patekimui, bet per tą angą taip pat galima bandyt prisišaukt pagalbą.

A.D. Jei rūsys yra su langeliais, pravartu turėti paruoštus smėlio maišelius jų blokavimui. Tiek nuo dužimo, skeveldrų, tiek ir nuo apšaudymo.

Š.J. Tiek butui, tiek namui aktualu vieta ir priemonės gamtiniams reikalams. Be maisto galima keletą dienų ištverti, tačiau gamtinių reikalų nesulaikysi. Kas turi galimybes, patarčiau įsigyti buitinį biotualetą. Patį papraščiausia, kurį daugelis vežasi atostogaudami prie ežerų. Jei nėra tokios galimybės – geriausia tinka naudoti tuščius plastikinius butelius ir plastikinius maišelius.

A.D. Taip, patogiausia naudoti plastikinius butelius su plačiu kakleliu. Labai svarbu, kad būtų galimybės ekskrementus užsandarinti. Tam galima naudoti bet kokias sandariai užsidarančias talpas. Tai suteiks komforto, kol situacija pasikeis.

Kitoje temoje kalbėsime apie atsargas. Kokių ir kiek reikia turėt pasiruošus.

Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos Šaulių sąjunga (www.sauliusajunga.lt)

 Šaulių sąjungos ženklas

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min