Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuva privalo geriau finansuoti gynybą: rusai tam skiria daugiau pinigų, o NATO jau labiau domisi Azija

Pratybos „Kobra 13“
Ievos Budzeikaitės/KAM nuotr. / Pratybos „Kobra 13“
Šaltinis: 15min
0
A A

Mažas Lietuvos krašto apsaugos sistemos finansavimas neatitinka šalies strateginio siekio didinti NATO ir Jungtinių Valstijų saugumo įsipareigojimus, teigia analitikai, penktadienį Seime pristatę tyrimą apie Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo kryptis.

Šiuo metu Lietuva gynybai skiria apie 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto ir tarp NATO šalių užima priešpaskutinę vietą, maždaug dvigubai atsilikdama nuo Europos vidurkio.

Rytų Europos studijų centro ekspertai penktadienį pabrėžė, kad Rusija ir Kinija sparčiai didina išlaidas gynybai, o JAV didesnį dėmesį perkelia nuo Europos prie Azijos, todėl Lietuvos įsipareigojimų nevykdymas yra nepateisinamas.

Rytų Europos studijų centro ekspertai penktadienį pabrėžė, kad Rusija ir Kinija sparčiai didina išlaidas gynybai, o JAV didesnį dėmesį perkelia nuo Europos prie Azijos, todėl Lietuvos įsipareigojimų nevykdymas yra nepateisinamas

„Mes vis dar jaučiamės tam tikros saugumo sistemos paribyje, vis dar kalbame, kad norime visavertės narystės NATO, kad NATO matomumas turi būti sustiprintas (...). 0,8 proc. BVP yra absoliučiai neadekvatu“, – diskusijoje parlamente sakė centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas.

„Jeigu norime visavertės narystės NATO, privalome realiai pradėti galvoti, kad negalime būti tik vartotojai, privalome patys rūpintis savo saugumu. Ekspertų skaičiavimais, vien išlaikyti savo gynybos pajėgumų stabilumą, turime skirti 1,2-1,4 proc. BVP“, – sakė politologas.

Analitikai pasiūlė parlamentinių partijų susitarimą dėl krašto apsaugos sistemos finansavimo papildyti konkrečiu įsipareigojimu finansavimą kasmet didinti 0,05 proc. BVP.

NATO valstybės yra įsipareigojusios gynybai skirti 2 proc. BVP. Šį tikslą oficialiai deklaruoja ir Lietuva – jis numatytas 2012 metais pasirašytame politinių partijų susitarime ir patvirtintas Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės parašu rugpjūčio mėnesį vykusiame Baltijos šalių ir JAV prezidento Baracko Obamos susitikime.

Tačiau realiai prie šio rodiklio Lietuva praktiškai neartėja.

Ekspertų skaičiavimais, vien išlaikyti savo gynybos pajėgumų stabilumą, turime skirti 1,2-1,4 proc. BVP

Šių metų biudžete krašto apsaugai skiriama 980,5 mln. litų – 56 mln. litais daugiau nei šiais metais. Dėl augančios ekonomikos santykio nuo BVP rodiklis išlieka nepakitęs.

Valdančioji koalicija yra įsipareigojusi siekti, kad 2016 metais gynybos finansavimas pasiektų 1 proc. BVP. Kad būtų pasiektas šis rodiklis, 2015 ir 2016 metais krašto apsaugos finansavimas turėtų augti gerokai greičiau nei šiemet.

Diskusijoje kalbėjęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Tomas Janeliūnas teigė, kad šis įsipareigojimas turbūt liks neįgyvendintas.

„Jau dabar aišku, kad nei šiemet, nei kitais metais nebus galima skirti daugiau kaip po 200 mln. litų papildomai, kad galėtume tą procentą pasiekti. Šiemet biudžetas palaiko pernai metų lygį. Vadinasi, partijų 2012 metais pasirašytas susitarimas negalioja partijoms ir politikams, mes toliau kalbame tuščiai ir savo įsipareigojimų nevykdome“, – sakė T.Janeliūnas.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuvos kariai pozicijose
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuvos kariai pozicijose

Pareigūnų teigimu, Lietuva sulaukia NATO partnerių kritikos dėl nepakankamų išlaidų krašto apsaugai, bet ją sušvelnina aktyvus Lietuvos dalyvavimas NATO vadovaujamoje misijoje Afganistane.

Lietuva sulaukia NATO partnerių kritikos dėl nepakankamų išlaidų krašto apsaugai

Nepakankamą Lietuvos gynybos finansavimą penktadienį pripažino ir Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka.

„Man toks jausmas, kad amerika mažiau kreipia dėmesio saugumu europai, prioritetai gal Azija ir kitur. Bet Europos Sąjunga, taip pat ir Lietuva, nepakankamai rūpinasi savo saugumu. Mes viduje turime patys daug daryti, kad turėtume daugiau įtakos savo saugumui“, – kalbėjo Seimo narys.

Penktadienį paskelbtoje studijoje teigiama, kad Lietuvos ir JAV santykiai gali sustiprėti energetikoje ir ekonomikoje, ypač sėkmingai pasibaigus JAV ir ES deryboms dėl laisvos prekybos sutarties. L.Kasčiūnas pabrėžė, kad laisvos prekybos susitarimas gali atverti JAV dujų eksportą į Lietuvą.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min