Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pasaulis ant kibernetinio karo slenksčio – saugumas nerūpi, skaičiuojami tik pinigai

Kibernetinė ataka
123rf.com nuotr. / Kibernetinė ataka
Šaltinis: Specialiai 15min.lt iš JAV ir Belgijos
0
Skaitysiu vėliau
A A

Buvusi JAV prezidentų Baracko Obamos ir George'o W.Busho patarėja kibernetinio saugumo klausimais Melissa Hathaway suskaičiavo, kad nepakankamai investuodamos į informacijos apsaugą dėl patirtų kibernetinių atakų visos pasaulio šalys kasmet patiria ekonominius nuostolius, lygius mažiausiai 1 proc. valstybės BVP. Anot jos, bent tol, kol Rusija ir Kinija nenori nieko girdėti apie tarptautinius susitarimus dėl virtualių nusikaltimų, pinigai lieka vienintelė kalba, kuria apie saugumą internete įmanoma susikalbėti visame pasaulyje.

Nenori nieko girdėti

JAV pastaruoju metu siekia įtikinti didžiausias pasaulio valstybes pasirašyti susitarimą dėl kibernetinių atakų įtraukimo į tarptautinę teisę. Rengiamoje sutartyje stengiamasi numatyti, kad internete, kaip ir realybėje, taikos metu nebūtų galima atakuoti civilių, finansinių įstaigų ar strateginių objektų.

Tiesa, kol kas Kiniją ir Rusiją įtikinti pasirašyti tokį susitarimą sunku. „Jos kibernetinėje erdvėje turi vienintelį savo kodeksą pavadinimu „Palikite mus ramybėje“, – sakė JAV valstybės tarnautojai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Melissa Hathaway
AFP/„Scanpix“ nuotr./Melissa Hathaway

Kibernetinio saugumo caraite vadinama, dabar privačia konsultacijų veikla besiverčianti buvusi JAV prezidentų patarėja M.Hathaway aiškina, kad tokia sutartis neįmanoma bent tol, kol pasaulis internete nepatyrė kažko panašaus į rugsėjo 11-osios įvykius.

Dabar, anot ekspertės, priversti pasaulį skirti daugiau dėmesio saugumui internete galima tik kalbant apie pinigus.

„Kai tik pradedi kalbėti, kad internete nesaugu, atsiranda daug visokių atsikalbinėjimų, kad nėra kam tuo rūpintis, kad tai brangu, kad tuo turi rūpintis tik valstybės, o ne verslas. Stipriai veikia ir lobistai. Todėl kol kas pasaulyje apie kibernetinį saugumą lengviausia kalbėti ekonomikos terminais. Kalba apie finansinius nuostolius yra vienintelė, kuria apie kibernetines grėsmes galima kalbėti visame pasaulyje nuo JAV iki Kinijos ar Rusijos. Tai saugi ir pozityvi tema. Be to, visi ją supranta“, – teigia M.Hathaway.

Jos skaičiavimais, 2012 m. dėl kibernetinių atakų ir per jas pavogtų duomenų vien JAV patyrė 300 mlrd. dolerių arba 1 proc. BVP dydžio finansinius nuostolius, Vokietija – 1,5 proc. BVP, o Nyderlandų Karalystė net 2 proc. BVP dydžio nuostolius.

Tvyro nepasitikėjimas

Tuo tarpu „McAfee“ Kibernetinio saugumo strategijų departamento vadovas Jarno Limnellis tikina, kad apie saugumą internete šalys nėra linkusios garsiai kalbėti ir pasirašinėti susitarimų todėl, kad  baiminasi, jog tuomet teks pripažinti, ką šioje srityje jos jau yra nuveikusios ir kokius kibernetinius ginklus turi.

Anot jo, šiuo metu galimybių atakuoti internete turi maždaug šimtas pasaulio valstybių, tačiau tai viešai pripažįsta vos kelios.
Jarno Limnelis
Jarno Limnelis

„Dabar labai lengva žinoti, kiek kuri šalis turi tankų, karių ir panašiai. Tuo tarpu, kiek kas ir kokių turi kibernetinių priemonių – nežinia. Netgi patys artimiausi partneriai vienas kitam šito neišduoda. Dėl to pasaulyje susidaro tokia visuotinio nepasitikėjimo atmosfera“, – sako J.Limnellis.

J.Limnellis pažymi, kad kibernetiniams ginklams didžiausios pasaulio valstybės kasmet išleidžia vis daugiau pinigų, nepaisant to, kad bendri jų biudžetai gynybai nuolat mažėja. Dėl to, anot eksperto, galima teigti, jog pasaulis jau yra atsidūręs ant kibernetinio karo slenksčio.

„Mes gyvename ant plonytės linijos tarp karo ir taikos. Anksčiau buvo labai aišku, kada prasideda karas, jį kažkas paskelbia. Kibernetinėje erdvėje šios ribos nėra. Kodėl jis iki šiol neprasidėjo, man sunku atsakyti, tačiau manau, kad valstybes sulaiko tai, kad visiškai neaišku, kokio atsako jos sulauktų į ataką ir kuo viskas baigtųsi“, – atkreipia dėmesį jis.

Lieka nenubausti

Interneto saugumo ekspertų požiūriu, pastaruoju metu daugiausia nusikaltimų internete atliekama siekiant pagrobti finansinę ir intelektinę nuosavybę. Tai daro ne tik kai kurios pasaulio valstybės, bet ir „vidaus priešai“, ir nusikalstamos grupuotės. Ne mažiau aktyvios būna, tik gal kiek mažiau ekonominės žalos padaro „vaikų“ programišių bei politinių aktyvistų grupės, o menkiausiai interneto nusikaltimuose pastaruoju metu pastebima teroristų išpuolių.

Anksčiau buvo labai aišku, kada prasideda karas, jį kažkas paskelbia. Kibernetinėje erdvėje šios ribos nėra, – sako J.Limnellis.

Tačiau tokia statistika – tik statistika. NATO pareigūnai pabrėžia, kad dažnai pačios grėsmingiausios atakos pasitaiko iš ten, kur jų visai nesitikėjai. Todėl, anot jų, kalbant apie kibernetinį saugumą negalima palikti atviro nė vieno lango.

Tuo tarpu pasaulis interneto nusikaltėliams kol kas gana atlaidus. Už nusikaltimus virtualioje erdvėje bausmės sulaukia retas užpuolikas. Tai, anot kompanijos „McAfee“ viceprezidento Toddo Gebharto, interneto nusikaltėliams rodo, kad jų rankos atrištos.

„Iš tikrųjų internete turėtų galioti tos pačios taisyklės, kaip ir įvykdžius nusikaltimą gatvėje. Juk patys nusikaltimai niekuo nesiskiria, išskyrus nebent anonimiškumą. Tačiau kol kas to nėra – į nusikaltimus internete žiūrima pro pirštus ir dėl to blogi berniukai kol kas laimi“, – teigė jis.

Jo skaičiavimu, nesant griežtų nuobaudų, nauji virusai pasaulyje kuriami kosminiu greičiu. Kas sekundę pasaulyje atsiranda po tris naujus kompiuterinius užkratus, o mobiliųjų telefonų virusai plinta dar greičiau – kasmet jų padaugėja po beveik 200 proc.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min