Pirma mintis pamačius A.Gladkijų – geležinis nuožmus kovotojas. Nedidelio ūgio, tvirtų kaulų, raumeningas. Žmogus – patrankos sviedinys. Praeis kiaurai sieną arba išnyks lyg dūmas šešėlyje.
Vėliau supranti, kad jo grėsmė – tai karo pasekmė. Viduje jis – geras ir garbingas žmogus, kuris dėl savo artimo ir gyvybės nepagailėtų. Pats sako, kad kiekvienas, pabuvojęs kare, turi psichinių pokyčių.
Jo vadovaujami vyrai daug prisidėjo prie kenkėjų ir provokatorių išrūkymo iš Mariupolio.
Taip pat jie Luhansko srityje sunaikino separatistų grupės „Prizrak“ (Vaiduoklis) vadeivą Aleksejų Mozgovojų.
Kovotojas atvežė į Lietuvą lauktuvių – Rusijos armijos kario uniformą su visais skiriamaisiais ženklais.
– Jis buvo nukautas per specialią operaciją pačiame Donecko miesto centre. Šis karys buvo eilinis. Saugojo savo vadą, kuris atvyko susitikti su ESBO stebėtojais. Susitikimas vyko po to, kai Donecke buvo sudeginta apie dešimt ESBO automobilių.
– Ar Rusijos kariai nebesislepia?
– Rusų kariai po Donecką vaikšto laisvai. Atvyksta net Rusijos generolai ir ten gyvena. Tiesa, dauguma jų Donecke dėl saugumo pasivadina kitomis pavardėmis. Tarkime, Rusijoje – Petrovas, o Donecke jis jau Ivanovas.
– Kodėl jūs neslepiate veido? Kodėl viešai pasisakote „Facebook“ socialiniame tinkle? Jūsų pateikiama informacija naudojasi pasauliniai žinių kanalai. Ar nebijote, kad dėl tokio viešumo jus tiesiog atpažins ir sunaikins priešai?
– Neslepiu veido, nesureikšminu savo gyvybės ir viešinu mūsų veiksmus jau senokai. Tai taktika – esu atsakingas už kiekvieno savo kario gyvybę. Šiuo metu Ukrainos karinių pajėgų baiminuosi labiau nei separatistų. „Separus“ mes vadiname „Žiedų valdovo“ blogiečių vardu – „orkais“.
Jei mane kas likviduos, niekas iš esmės nepasikeis. Vyrai toliau dirbs savo darbą ir veiks be manęs. Koordinuos kiti. Be to, mūsų organizacija nėra kontroliuojamų karių pulkas. Tai savarankiškai veikiantys žvalgai.
– Kodėl reikia baimintis saviškių?
– Mūsų „kūrybinė veikla“ mums gali baigtis gana blogai. Pagrindinė mūsų išėjimo į eterį priežastis – atkreipti ne tik priešo, bet ir Ukrainos valdžios, visuomenės dėmesį.
Savanoriški pulkai – trukdis aukščiausiai šalies valdžiai, kurios dalis lobsta iš karo.
Norime pasakyti, kad mes ne tik mylime savo Tėvynę, kovojame iš visų jėgų, bet ir paklūstame įsakymams.
Vidurinės grandies kariuomenės vadovai mus supranta ir gerbia. Aukščiausieji mus laiko pavojingais, nevaldomais. Būtent dėl to gali sugalvoti su mumis susidoroti, kai būsime nebereikalingi.
Mes ir savanoriški pulkai esame nemenkas trukdis aukščiausiai šalies valdžiai. Dalis jos pasakiškai lobsta iš karo. Valdžioje liko daugybė V.Janukovyčiaus aplinkos žmonių. Daugelis jų norėtų, kad tokia situacija tęstųsi amžinai.
Jaučiame stiprų valdžios ir karinių pajėgų spaudimą. Dabar į eterį einu ne tik aš, bet ir vienas mano kolega. Tai gerai.
– O ar savanoriški pulkai yra šventieji?
– Toli gražu. Yra ten visokių. Kai kurie įsivelia į prekybą, tarpininkavimus. Supraskite – Donbase viskas gerokai brangiau. Paimi prekes Ukrainoje, gabeni per fronto liniją ir lobsti. Žinoma, sumoki duokles separatistams, o šie turi iš ko nusipirkti šaudmenų. Tuomet pliekia į mus nesustodami. Žūsta žmonės.
– Ar galima su tokia situacija susieti neseniai įvykusį išpuolį Kijeve, kuomet jaunas gvardietis metė granatą į savus?
– Man sunku suvokti šitaip pasielgusio žmogaus psichologinį tipą. Kita vertus, jis – jaunas, gal dar nesibaigusi lytinė branda. Tikram specialiųjų pajėgų agentui nėra labai sudėtinga paveikti tokio žmogaus sąmonę. Neįsivaizduoju, kas ir ką jam pasakė, kad jis šitaip pasielgė. Galima tik spėlioti, kad jam grasino, arba jis visai nenuspėjamas beprotis.
– Ar nenorėjote vieną dieną viską mesti ir traukti iš fronto?
– Karas keičia sąmonę. Noriu gyventi taikiai. Diskutuodamas su savimi, suprantu, kad tai neįmanoma, kol po mano namus vaikšto priešas. Be to, mes pradėjome laimėti – tai mano pagrįsta nuomonė.
Donecke net pats bukiausias „vatnykas“ pradeda atakti. Rusijos ginkluotose pajėgose tai sukelia psichozę.
Pirmas ženklas – per trumpą laiką išmokome kariauti, o mūsų artilerija pradėjo labai gerai dirbti.
Antra – gana daug žmonių Donbaso teritorijoje priešinasi tam nesuvokiamam autoritarizmui.
Mano žiniomis, nuostoliai, kuriuos patiria priešas, yra dešimt kartų didesni nei mūsų. Tai žinau iš šaltinių, kurių patikimumas – apie 70 procentų. Karo metu tai yra labai geras patikimumo rodiklis.
– Ar Donbaso separatistai nebijo, kad vieną dieną teks stoti prieš teismą ir atsakyti už visus nusikaltimus?
– Jau ne kartą pasitaikė, kad iš Donbaso pusės DNR kovotojai tiesiog pasiduoda mums fronto zonoje. Ukrainoje gyvenantys kovotojų tėvai, pamatę savo vaikus plakatuose su banditų nuotraukomis, skambina jiems ir prašo baigti tokias nesąmones. Kai kurie paklauso tėvų. Kai kurie patys praregi, už ką kovoja, kam dirba ir ką už tai gauna.
– Ar gali Ukrainos kariuomenė pulti ir atgauti savo teritoriją?
– Visų pirma – dabartinė situacija tenkina visus, tik ne mus, išvytus Donecko vaikus. Visiems reikalinga silpna ir susiskaldžiusi Ukraina.
Žmonės supranta, kad Kremlius ne sausainį jiems duoda, o karvašūdį.
Be to, Ukrainos kariai niekaip nenueis iki savo šalies sienos, kol Donbase yra Rusijos karinės pajėgos.
Viso šito karo atomazga gali būti visai kitokia, nei mes spėliojame – netikėta mums visiems.
Žmonės pavargo nuo karo ir praregi. Supranta, kad Kremlius ne sausainį jiems duoda, o karvašūdį.
– Ar anksčiau tikėjote, kad rusai yra Ukrainos broliška tauta?
– Aš dar prieš porą metų galvojau, kad kada nors bus karas su NATO, o ne su Rusija. Pamačiau realybę ir sąmonė apsivertė. Bandžiau ieškoti tam paaiškinimų – gal juos kas suklaidino, gal nugirdė, gal jaunimas mažai sportavo ir nuėjo klystkeliais?
Kai į tavo kiemą ateina „brolis“ ir atima tavo namus – tai netelpa į jokius vartus.
Dabar suprantu, kad toje šalyje, ir, deja, Donbase yra užaugusi laukinė orda, banda be moralės. Kyla minčių, jog čia kažkokia mutacija – gal jie ne žmonės?
Jei jie gali laisvai skersti ukrainiečius, kuriuos ką tik vadino broliais, kodėl jie turėtų sustoti ties Lietuvos ar Latvijos siena?
Aš baigiau dvi aukštąsias mokyklas, esu karys nuo jaunų dienų, 1990-aisiais pats priklausiau gaujai, kuri užsiiminėjo nešvariais dalykėliais. Visko gyvenime mačiau. Tačiau, kai į tavo kiemą ateina „brolis“ ir atima tavo namus – tai netelpa į jokius vartus. Tai – priešas.
