Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vakarai po Šaltojo karo prarado gebėjimą tiksliai įvertinti Rusijos karinę galią

Deividas Šlekys
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Deividas Šlekys
Šaltinis: 15min
0
A A

Ukraina gali suriesti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į ožio ragą, aplink save burdama antiputinišką koaliciją Vakaruose. Tai svarbu, nes Kremlius nusitaikė ne į Donbasą, bet į visą Europos civilizaciją. Užpulta šalis pirmiausia privalo įgyvendinti būtinas valstybės reformas ir pakeisti požiūrį į Rytų Ukrainoje vykstantį karą.

Apie tai ketvirtadienį buvo kalbama Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) diskusijoje „Metai po Maidano: pamokos bei iššūkiai Europai ir Ukrainai“.

Karybos ekspertas Deividas Šlekys pabrėžė, kad viena iš problemų, kurias išryškino Rusijos sukeltas karas – Vakaruose, net pačioje Ukrainoje, nebėra specialistų, kurie gerai išmanytų rusišką karybą ir Kremliaus ginkluotąsias pajėgas.

Vakaruose kalbama apie naujo tipo karą, nors tai, kas vyksta Donbase – dar sovietmečiu sukurtos idėjos.

Taraso Ševčenkos universiteto mokslininkas Oleksandras Zadorožnijus pabrėžė, kad pagrindinė priemonė pasiekti pergalę prieš agresorę Rusiją – tarptautinė teisė ir kalbėjimas apie šitą karą atvirai. 

Rusija taikosi sutriuškinti Europos civilizaciją

Buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas pasakojo, kad iškart po Maidano nuvyko į Krymo pusiasalį, kuriame Rusijos specialiųjų operacijų pajėgos vykdė okupaciją. 

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Petras Vaitiekūnas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Petras Vaitiekūnas

Diplomatas prisiminė prorusiškų nuotaikų kurstymą ir Rusijos karių cinišką dengimąsi civiliais, kaip skydais nuo galimo Ukrainos armijos atkirčio. 

„Rusijos agresija Kryme ir karas Donbase turi pasaulinę reikšmę, tai yra karas Europoje“, – sakė P.Vaitiekūnas. 

Jis retoriškai paklausė auditorijos: „Ar jūs mėgstate Europą, ar jūs mėgstate laisvę, įstatymo viršenybę, europietišką kultūrą ir civilizaciją? Dabar milijonams europiečių reikia sunkiai dirbti, kad išsaugotume savo civilizaciją. Rusija savo veiksmais siekia paversti Europą nesvarbia, sumenkinti.“

Buvęs Lietuvos ambasadorius kalbėjo apie tai, kad Rusijos agresyvumas yra užkoduotas identitete, kurį konstruoja Kremliaus propaganda. 

Rusija nešvenčia pergalės Šaltajame kare kartu su mumis. Sovietų Sąjungą jie suvokia ne kaip bolševikų sukurtą nusikalstamą režimą, nužudžiusį milijonus žmonių, bet kaip Rusijos imperijos tęsinį, – sakė P.Vaitiekūnas. 

„Rusija nešvenčia pergalės Šaltajame kare kartu su mumis. Sovietų Sąjungą rusai suvokia ne kaip bolševikų sukurtą nusikalstamą režimą, nužudžiusį milijonus žmonių, bet kaip Rusijos imperijos tęsinį“, – sakė P.Vaitiekūnas. 

Tokioje situacijoje, kai taikioje Europoje aiškiai bandoma sukurti totalitarinę imperiją, Ukrainos vaidmuo yra labai svarbus. Užpulta šalis yra karo prieš Europos civilizaciją centras, todėl gali padėti suburti antiputinišką koaliciją. 

„Suriesti Putiną į ožio ragą. Man patinka šita frazė“, – angliškai, rusiškai ir lietuviškai pajuokavo P.Vaitiekūnas. 

Svarbiausia – laimėti karą ir pasiekti reformų

Diplomatas sako, kad svarbiausias žingsnis tokios pergalės link – europietiškos reformos Ukrainoje ir Europos Sąjungos strateginės investicijos bei pagalba patirtimi. 

Paskutinę mintį P.Vaitiekūnas pasakė rusiškai: „Štai jums pavyzdys, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, nėra antirusiškos isterijos.“

Antras žingsnis kare už Europos civilizaciją – pergalė prieš Rusijos ginkluotąsias pajėgas Donbase. 

Paskutinę mintį P.Vaitiekūnas pasakė rusiškai: „Štai jums pavyzdys, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, nėra antirusiškos isterijos. Mes kalbėsime ir angliškai, ir rusiškai, ir ukrainietiškai, jei reikės.“

Karas – svarbiausia rusiškos tapatybės dalis

Vilniaus universiteto mokslininkas D.Šlekys pabrėžė, kad Rusijai karas Donbase yra daugiau nei geopolitika ar strategija – „karas“ yra svarbiausias žodis, kuris apibūdina rusiškąją tapatybę.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Deividas Šlekys
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Deividas Šlekys

„Kai sakome žodį „karas“, tai lietuviai, ukrainiečiai, rusai jį supranta kitaip nei, pavyzdžiui, britai, prancūzai ar vokiečiai. Jiems karas yra politikos instrumentas, kuris naudojamas tik tada, kai kitos priemonės nebeveikia“, – kalbėjo D.Šlekys. 

Mokslininkas sakė, kad senųjų demokratijų piliečiai rastų daugybę būdų, kaip apibūdinti savo tapatybę per pasiekimus moksle, kultūroje.

„Ar galite pasakyti, kas yra lietuvis, ukrainietis, rusas, bet nekalbėti apie istorines pergales mūšiuose? Tai bus sudėtinga“, – sakė karybos ekspertas. 

Ar galite pasakyti, kas yra lietuvis, ukrainietis, rusas, bet nekalbėti apie istorines pergales mūšiuose? Tai bus sudėtinga, – sakė D.Šlekys. 

Mokslininkas pabrėžė, kad kalbėdami apie karą kartais atitrūkstame nuo realybės ir vartojame sąvokas, kurios trukdo suprasti tikruosius įvykius.

Pavyzdžiui, Rusijos sukeltą karą vadiname moderniu, hibridiniu.

„Tai, ką daro Rusija, nėra naujas dalykas. Pavyzdžiui, Čekoslovakijos kontrolė 1968 metais buvo panaši į Krymo operaciją. Tai yra rusiškas stilius“, – kalbėjo D.Šlekys.

Net žodis „maskyrovka“ (maskuotė), kuriuo apibūdinama Rusijos slepiama agresija, buvo vartojamas dar sovietmečiu. Kremlius, nesvarbu kokios politinės grupuotės valdomas, visada žengdavo tris klaidinančius žingsnius informacinėje-politinėje erdvėje ir tik tada imdavosi fizinės agresijos.

„Mums reikia iš naujo mokytis sovietų istorijos, nes Rusija nesukūrė nieko naujo. Mes tik pamiršome tas pamokas“, – sakė D.Šlekys. 

Mes stengiamės kariauti vakarykštį karą. Bet Rusija to nedarys, ji pasiūlys kažką naujo, – sakė D.Šlekys. 

Galima sakyti, kad mokslininkas iš dalies kritiškai įvertino Lietuvos rengimąsi Rusijos specialiųjų operacijų pajėgų atakai, kokia buvo surengta Krymo pusiasalyje: „Mes galvojame apie vakarykštį karą. Bet Rusija to nedarys, ji pasiūlys ką nors naujo.“

Karybos ekspertas sako, kad vakariečiai įprato, jog karai vyksta toli nuo mūsų civilizacijos – Artimuosiuose Rytuose ar Afrikoje. Kai karas prasidėjo Europoje, buvome šokiruoti, puolėme ieškoti naujų priemonių: „Bet tai yra senas karas, Šaltojo karo priemonės, senas priešas, senos pajėgos.“

Trūksta Rusijos karybos ekspertų

Tiek NATO karai Artimuosiuose Rytuose, tiek Rusijos sukeltas karas Ukrainoje rodo, kad vis svarbesnis yra manevravimas informacinėje erdvėje.

Pavyzdžiui, galima ilgai ginti ir prarasti Donecko oro uostą, bet kaip tai bus vertinama visuomenėje, priklauso nuo pasiųstos žinutės.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Oleksandr Zadorozhnii
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./O.Zadorožnijus

„Jei laimėsite kovą galvose, viešojoje erdvėje, tai bus suvokiama kaip karinė pergalė“, – sakė D.Šlekys. 

Jis pabrėžė, kad Rusija stengiasi, jog propagandinės žinutės pasiektų rusus, ukrainiečius, Vakarų publiką.

Kiekvienai auditorijai siunčiama vis kita žinia ir tai yra Kremliaus stiprybė, kurios turi mokytis ir NATO, ir Ukraina. Ukraina taip pat turi kalbėti skirtingoms auditorijoms. 

„Aš kalbu akademiškai. Nenoriu lyginti NATO su Rusija, bet kai kuriais aspektais palyginti yra labai įdomu“, – kalbėjo karybos ekspertas. 

Mokslininkas sakė, kad pagrindinė NATO problema – Vakarų šalys po Šaltojo karo prarado gebėjimą tiksliai įvertinti Rusijos karinę galią. 

Mokslininkas sakė, kad pagrindinė NATO problema – Vakarų šalys po Šaltojo karo prarado gebėjimą tiksliai įvertinti Rusijos karinę galią.

Ekspertai, kurie analizavo Sovietų Sąjungos veikimą ir pajėgumus, pasitraukė, o senosios demokratijos skyrė daugiausia išteklių tam, kad suprastų terorizmą. 

„Reikia pripažinti, kad Lietuva ir apskritai Vakarai nebeturi Rusijos karinių ekspertų. Jungtinė Karalystė turi problemų, ieškodama žmonių, kurie gali paaiškinti, kas vyksta Rusijoje kariniame lygyje“, – aiškino D.Šlekys.

Pagrindinis ginklas – tarptautinė teisė

Su šia idėja nesutiko diplomatas P.Vaitiekūnas. Jis sakė, kad Europos Sąjunga turi gerų Rusijos kariuomenės žinovų, daug žvalgybinės informacijos. Pagrindinė problema – nėra žmonių, kurie tiksliai suprastų, kokie politiniai procesai vyksta Kremliuje. 

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Konferencijos akimirka
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Konferencijos akimirka

„Mes neturime Rusijos politikos žvalgybos. Nežinau, kaip tiksliai pavadinti tokius žmones. Kremlinologais?“ – juokavo P.Vaitiekūnas. 

Mes neturime Rusijos politikos žvalgybos. Nežinau, kaip tiksliai pavadinti tokius žmones. Kremlinologais? – juokavo P.Vaitiekūnas. 

Taraso Ševčenkos universiteto mokslininkas O.Zadorožnijus pabrėžė, kad vakariečiai ne tik nesupranta šito karo, bet ir bijo įvardinti įvykius tikraisiais vardais. 

„Sakykite kaip norite, žiūrėkite per kokią norite prizmę, bet tai yra karas. Paprastas, elementarus karas, toks, kokį matėme per Antrąjį pasaulinį.

Toje situacijoje svarbiausias mūsų ginklas yra tarptautinė teisė ir teisės normos. Tik jomis galime tiksliai apibūdinti situaciją ir aiškiai parodyti įvykius.

Iš vienos pusės, tai yra sudėtinga padėtis, bet iš kitos – viskas tampa daug paprasčiau, jei nenukrypstame nuo tarptautinės teisės ir susitarimų, kuriuos akivaizdžiai laužo Rusija“, – kalbėjo O.Zadorožnijus.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min