2025-06-05 08:18

Ketveri atšalimo metai: Seimo delegacija sieks pralaužti diplomatinius ledus su Varšuva

Ketverius metus strigusi parlamentinė diplomatija tarp Lietuvos ir Lenkijos turi vilčių atsinaujinti: grupė Seimo narių ketvirtadienį išvyksta į Varšuvą aptarti dvišalių santykių. Simboliška, jog ilgai planuotas vizitas vyks Lenkijai išsirinkus naują prezidentą Karolį Nawrockį. Tačiau Lietuvos ir Lenkijos pusė kol kas vis dar skirtingai mato, kokias problemas reikėtų spręsti.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Gitanas Nausėda išlydi Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą
Gitanas Nausėda išlydi Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą / Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr.

Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai po Sovietų Sąjungos žlugimo patyrė amerikietiškų kalnelių, siekį šiltinti ryšius demonstravo Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, rengusi bendrus posėdžius, vėliau – Ingridos Šimonytės kabinetas, tiesa, pastaraisiais metais kliautasi ir Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir kadenciją jau baigiančio Andrzejaus Dudos asmeniniais ryšiais.

Prezidento kanceliarijos nuotr./Gitanas Nausėda atsisveikina su Andrzejumi Duda
Prezidento kanceliarijos nuotr./Gitanas Nausėda atsisveikina su Andrzejumi Duda

Nepaisant to, diplomatiniame bendradarbiavime po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvos pusė pasigenda kaimynės dėmesio bendrai gynybai – pavyzdžiui, šalys iki šiol neturi vyriausybiniu lygmeniu patvirtinto gynybos susitarimo, nors abi jungia viena pažeidžiamiausių NATO rytinio flango linijų – vadinamasis Suvalkų koridorius.

Dalis klausimų, kaip teigia politikai, galėtų būti aptariami ir parlamentiniu lygiu. Tačiau dar 1997-aisiais šiuo tikslu įkurta Lietuvos ir Lenkijos parlamentų asamblėja nesirinko nuo 2021-ųjų.

Po šios pertraukos Lietuvos politikai pagaliau pirmąkart buvo pakviesti į Varšuvą: ketvirtadienį su Lenkijos Seimo ir Senato nariais susitiks 12 Lietuvos politikų delegacija.

Kurį laiką politiniuose koridoriuose sklandė kalbos, jog Lenkijos pusė tenori kalbėtis apie lenkų tautinės mažumos padėtį, pavardžių, vietovardžių rašybos, švietimo ir kitus iki šiol tradiciškai Lietuvai adresuotus klausimus.

Lietuvos parlamentarai teigia sugebėję išplėsti darbotvarkę iki šaliai svarbesnių bendros gynybos ir saugumo temų.

Keliami dar ambicingesni tikslai – įtvirtinti ir gynybos susitarimus.

Tad dėl ko atsirado ši pauzė ir ar po ketverių metų tylos pavyks žengti bent mažą žingsnį į priekį?

Misijai – 12 parlamentarų

Į Varšuvoje rengiamą Lenkijos ir Lietuvos parlamentų asamblėją vyks jos pirmininkas „aušrietis“ Robertas Puchovičius, jo frakcijos kolega Dainoras Bradauskas, socialdemokratai Algirdas Sysas, Julius Sabatauskas, Laurynas Šedvydis, Ilona Gelažnikienė, demokratas Tomas Tomilinas, taip pat – dalis opozicijos: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius, liberalas Jevgenijus Šuklinas, konservatorės Jurgita Sejonienė ir Daiva Ulbinaitė bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Zuokas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą