Vos prieš kelias savaites Trumpo administracija grasino Europos sąjungininkėms Prancūzijai, Vokietijai, Švedijai, Norvegijai, Jungtinei Karalystei, Nyderlandams, Suomijai ir Belgijai muitais už tai, kad jos į Grenlandiją pasiuntė nedidelius, simbolinius karinius kontingentus.
Tai buvo nerimą keliantis posūkis JAV santykiuose su artimiausiais partneriais ir žingsnis, galintis pakenkti tiems strateginiams tikslams, kuriuos Vašingtonas siekia pasiekti.
Vis dėlto Pasaulio ekonomikos forume Davose prezidentas Trumpas pasiuntė kitokį signalą. Jis paskelbė apie „sudėtingą“ saugumo susitarimo sistemą su NATO ir Aljanso generaliniu sekretoriumi Marku Rutte dėl Grenlandijos gynybos ir kartu atsisakė anksčiau grasintų muitų. Šie pareiškimai leidžia manyti, kad Baltieji rūmai ima suprasti: bendradarbiavimas, o ne prievarta, yra veiksmingesnis kelias.
Šis posūkis reikšmingas. Protestai Grenlandijoje su šūkiais „Grenlandija – pirmiausia“ ir „Grenlandija neparduodama“ atskleidė gilesnę tiesą: XXI amžiuje teritorijos ar įtakos nebeįmanoma laimėti vien jėga. „Realpolitik“ tebėra svarbi, tačiau ne mažiau svarbi ir minkštoji galia.
Atmetus retoriką ir toną, verta pripažinti vieną dalyką: Trumpo strateginė logika Grenlandijos atžvilgiu iš esmės yra pagrįsta.
