Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gruodžio 6d. 08:03

Ainius Lašas: Brangi beprasmybė

Ainius Lašas Jau ilgokai stebiu įsisiūbuojantį universitetų konsolidacijos procesą. Kadangi pastaruoju metu jo scenarijai kito vos ne kas savaitę, teko palaukti, kol kiek nusės dulkės ir pradės aiškiau matytis ateities perspektyva. Šiandien jos kontūrai vis labiau ryškėja ir vis labiau mane neramina. Bijau, kad ši aukštojo mokslo reformos dalis su dideliu pagreičiu ritasi finansiškai brangios beprasmybės link.

Siekdamas pagrįsti tokį nevienareikšmišką teiginį, pradėsiu nuo dabartinių universitetų „konsolidacijos“ scenarijų apžvalgos. Konsolidaciją įvilkau į kabutes, nes, kaip pamatysite žemiau, jos greičiausiai pavyks išvengti. Kodėl? Todėl, kad einama ne giluminio optimizavimo ir turimų resursų efektyvumo didinimo, o mažiausio institucinio pasipriešinimo keliu.

Dėl to gauname tokias anomalijas kaip VDU susijungimą su ASU. Ką šios institucijos turi bendro? Jūs atspėjot – labai nedaug. Ir būtent todėl jos jungiasi, nes tada beveik nieko nereikia keisti arba atleisti (skirtingai nei, pvz., KTU ir ASU jungimosi atveju, kur persidengia daug studijų programų). Pakišai vieną universitetą po kitu, pervadinai pakištąjį į akademiją, gavai valstybės investicijas ir užsiauginai institucinius raumenis kovoje su vietiniais konkurentais.

Kai akyse mirga tokie laimėjimai, ant aukuro galima sudėti ir anksčiau plačiai propaguotas idėjas. Ar kas dabar atsimena, kaip aktyviai buvo kalbama apie universitetų studijų krypčių išgryninimą atskiruose miestuose? Upeliais liejosi šventas nerimas dėl to, kad technologiniame universitete egzistuoja socialinių, humanitarinių mokslų ir menų programos. Dabar ta plokštelė jau dažniau dulka stalčiuje, nes pas pačius greitu laiku maišysis minkštosios kompetencijos su technologiniais mokslais. Kaip ir nepatogu pirštu baksnoti į save.

Kam tas skausmas, kai galima prie altoriaus stoti su minimaliais praradimais ir valstybės investicijomis!

Aukščiau minėtas kaunietiškas jungimosi scenarijus nusimato ir Vilniuje, kur žiedus jau maino MRU su VGTU. Tie, kurie seka reformos muilo operą nuo pradžių, puikiai atsimena, jog pradiniame etape buvo numatytos MRU ir VU jungtuvės, bet šis variantas pasirodė per daug skausmingas dėl persidengiančių studijų programų. Kam tas skausmas, kai galima prie altoriaus stoti su minimaliais praradimais ir valstybės investicijomis!

Čia verta prisiminti ir negaluojantį LEU, kurio nepanoro VU, nes pastariesiems šiaip ar taip reikėjo finansų ir tik kelių LEU žmonių. Jie juos ir gaus, patraukę LEU iš sostinės bei įgiję išskirtines teises plyno lauko investicijai – visiškai naujų pedagogikos programų steigimui Vilniuje su valstybės finansine parama. Kas gi to nenorėtų?

Tuo tarpu LEU, aišku, niekas neuždarys, bet perkels į Kauną ir tuo pačiu pradžiugins VDU. Ar nuo to pagerės pedagogų rengimas Lietuvoje? Nebūtinai, nes bent jau man susidaro įspūdis, jog pradiniai tikslai buvo kiek kitokie – išsaugoti LEU etatus, išplėsti VDU programų paketą Vilniaus rinkoje ir tuo pačiu sustiprinti VDU pozicijas KTU atžvilgiu (kuris savo laiku propagavo pavojingą vieno universiteto idėją Kaune).

VDU ūgteli studentų ir profesūros skaičiumi ir tampa sunkiai apžiojamas kąsnis tariamai jį norinčiam praryti arogantiškam KTU. O už šitą konsolidacijos spektaklį, jos dalyviai dar gali gauti valstybės investicijas, kurias bus galima panaudoti ir profesūros kvalifikacijos kėlimui, ir naujų centrų steigimui. Aišku, galima investuoti į kvalifikaciją ir be visų šitų konsolidacinių cirkų, bet su jais atsiranda solidesnis pamatas investicijoms būtent į tas, o ne kitas aukštojo mokslo įstaigas. Laimi tas, kas geriausiai imituoja konsolidaciją. Ir visuomenei galima papasakoti gražias istorijas apie nuveiktus didžius darbus.

Taigi, kaip jau supratote, studijų programų lygmenyje konsolidacijos greičiausiai bus nedaug, nes jungiasi ganėtinai skirtingos aukštosios mokyklos. Ką tai reiškia? Ogi tai, jog Lietuvos aukštojo mokslo sistemą ir toliau alins hiperkonkurencinė aplinka (nors žaidėjų skaičius ir bus kiek mažesnis). Ir toliau chroniškai truks studentų, o tai neleis adekvačiai kilstelti studijų kokybės kartelės. Tiesiog universitetai neturės jokio suinteresuotumo atsikratyti nemotyvuotais studentais, kurie atsineša su savimi institucijai svarbius finansinius resursus.

Prie mažos silpnos programos prijungus didelę silpną programą, galima gauti visai neblogą galutinį rezultatą ir išsaugoti platesnę studijų kryptį po naujo institucinio junginio skliautais.

Šioje kovoje dėl išgyvenimo formaliai besijungiančios institucijos įgyja ir dar vieną konkurencinį pranašumą – pasididina mokslo produkcijos masiškumą.

Tokiu būdu galimai ruošiamasi Švietimo ir mokslo ministerijos planuojamam mokslo kokybės vertinimui. Nors ten ir turėtų būti vertinama kokybė, masiškumas leidžia ją lengviau simuliuoti. Prie mažos silpnos programos prijungus didelę silpną programą, galima gauti visai neblogą galutinį rezultatą ir išsaugoti platesnę studijų kryptį po naujo institucinio junginio skliautais.

Juk jei vietoj 20 mokslininkų, iš kurių kiekvienas, tarkime, uždirba du moksliškumo taškus per metus, turime 50 mokslininkų su tais pačiais dviem moksliškumo taškais per metus, bendras taškų skaičius išauga nuo 40 iki 100. Mokslo kokybė nepagerėjo, o bendras moksliškumo rodiklis daugiau nei padvigubėjo! Aršioje konkurencinėje kovoje tai – vertingas pranašumas.

Be potencialių laimėtojų yra ir potencialūs pralaimėtojai. Šiame politinės įtakos turguje turbūt labiausiai gali nukraujuoti Klaipėdos universitetas, išsikovojęs teisę į savo autonomiją. Už tokią privilegiją teks brangiai susimokėti, paliekant Klaipėdoje tik „jūrų mokslų“ universitetą. Jau dabar iš KU valomos menų programos ir perduodamos LMTA, kuri kartu su VDA sugebėjo išsikovoti neliečiamųjų statusą. Mat menas turi būti atskirtas nuo kitų studijų programų. Kitaip jį turbūt suteršime!

Bet grįžkime prie KU ir jūrų mokslų. Toks perdėm užsiaurintas studijų programų paketas vargu ar suteiks KU taip reikiamos ilgalaikės gyvasties. Greičiau jau įvyks atvirkštinis procesas – sumenkęs universitetas bus mažiau pastebimas nacionaliniu mastu (jau nekalbant apie tarptautinį matomumą) ir mažiau patrauklus potencialiems studentams. Ilgainiui jis gali tapti panašesnis į kolegiją nei į universitetą, o Klaipėdai kaip miestui toks scenarijus nėra parankus.

Įvertinus visus šiuos faktorius, įžvelgiu vis mažiau prasmės tęsti tokį universitetų reformos procesą. Jei neįvykdysime giluminės konsolidacijos, o tiesiog perkelsime kažkokius programų paketus iš vienos institucinės aplinkos į kitą, tada iškyla klausimas, kam iš viso reikia šito žaidimo? Vien tam kad įsisavintume papildomus ES struktūrinių fondų ir Vyriausybės skirtus milijonus?

Mūsų šaliai tai per brangus malonumas. Be to, po kelių metų ir vėl teks sugrįžti prie konsolidacijos temos, nes Vilniuje ir Kaune bus per ankšta keturiems tête-à-tête konkuruojantiems plačios aprėpties universitetams.

Ainius Lašas yra Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto dekanas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ainius Lašas: Gerb. premjere, kur jūsų politinės ambicijos?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Popiežiaus vizitas Gazas

Patarimai: kur popiežiaus Pranciškaus vizito metu Vilniuje galima palikti automobilį

Aktualu

Vergystė Lietuvoje: pas ūkininką Klaipėdos rajone dirbo už alų, cigaretes ir kelis eurus

Verslas

Degtinės Lietuvoje jau parduodama tiek, kiek prieš „valstiečių“ žygį į valdžią

Patikrinta 15min Aktualu

Tiesa ar melas? R.Karbauskis: „Šeštas Seimo vicepirmininkas kainuos virš 100 tūkst. eurų“

Aktualu

15min studijoje – viskas, ką reikia žinoti apie popiežiaus Pranciškaus vizitą

Popiežiaus Pranciškaus vizitų netikėtumai: vėjo išdaigos

Aktualu

Elvinas Jankevičius: Rasa Kazėnienė patiria psichologinį spaudimą, jai yra sunku

Kultūra

Monika Gimbutaitė: „Visi skirtingi – visi kultūringi“ ir kultūra kaip įvaizdžio formavimo dalis​​​​​​​

Vardai

Amalia Damonte – moteris, kurią popiežius Pranciškus norėjo vesti: atstumtas atsigręžė į Dievą

Aktualu

Londonas rusų bombonešių skrydį netoli Britanijos pavadino „agresijos aktu“

Aktualu

Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May: „Brexit“ derybos atsidūrė aklavietėje

Deuce

Ričardo Berankio žygis nutrūko – neatsilaikė prieš Radu Albotą

Pasaulis kišenėje

Ypatinga vieta Aukštaitijoje: per pusdienį galima aplankyti 5 dvarus

Gyvenimas

„Fendi“ naujausioje kolekcijoje atidavė duoklę kišenėms ir rankinėms

Aktualu

Keičiamas kaltinimas: R.Paksas kyšį iš G.Vainausko ėmė ne tik sau, bet ir „Tvarkai ir teisingumui“

Mokslas.IT

Pasaulinio atšilimo grimasos: rūgštys graužia žemę

Vardai

Dizainerė Aušra Haglund Šv.Bartolomėjaus saloje susižadėjo su futbolo treneriu: prancūzas piršosi dukart

Aktualu

Akcija #PalaikauJuliją įvyko: dalyviai sulaukė Kauno pareigūnų įspėjimo

Mokslas.IT

Neskubėkite pirkti naujo „iPhone“ – netrukus už dyką gausite galbūt pakankamą patobulinimą

Gazas

Kauno gatvėmis 150 km/val. greičiu lakstys kartingai

Naujienos

Popiežiaus vizitas Gazas

Patarimai: kur popiežiaus Pranciškaus vizito metu Vilniuje galima palikti automobilį

Aktualu

Vergystė Lietuvoje: pas ūkininką Klaipėdos rajone dirbo už alų, cigaretes ir kelis eurus

Verslas

Degtinės Lietuvoje jau parduodama tiek, kiek prieš „valstiečių“ žygį į valdžią

Patikrinta 15min Aktualu

Tiesa ar melas? R.Karbauskis: „Šeštas Seimo vicepirmininkas kainuos virš 100 tūkst. eurų“

Aktualu

15min studijoje – viskas, ką reikia žinoti apie popiežiaus Pranciškaus vizitą

Popiežiaus Pranciškaus vizitų netikėtumai: vėjo išdaigos

Aktualu

Elvinas Jankevičius: Rasa Kazėnienė patiria psichologinį spaudimą, jai yra sunku

Aktualu

Dalį Rokiškio bebras paliko be elektros

24sek

Eurolygos žiniasklaidos diena Kaune: B.Davieso pokštai ir šokėju virtęs A.Kavaliauskas

Kultūra

Monika Gimbutaitė: „Visi skirtingi – visi kultūringi“ ir kultūra kaip įvaizdžio formavimo dalis​​​​​​​

Vardai

Amalia Damonte – moteris, kurią popiežius Pranciškus norėjo vesti: atstumtas atsigręžė į Dievą

Aktualu

Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May: „Brexit“ derybos atsidūrė aklavietėje

Deuce

Ričardo Berankio žygis nutrūko – neatsilaikė prieš Radu Albotą

Pasaulis kišenėje

Ypatinga vieta Aukštaitijoje: per pusdienį galima aplankyti 5 dvarus

Gyvenimas

„Fendi“ naujausioje kolekcijoje atidavė duoklę kišenėms ir rankinėms

Mokslas.IT

Pasaulinio atšilimo grimasos: rūgštys graužia žemę

Vardai

Dizainerė Aušra Haglund Šv.Bartolomėjaus saloje susižadėjo su futbolo treneriu: prancūzas piršosi dukart

Aktualu

Lenkijoje suimtas sinagogos langą išdaužęs vyras

Aktualu

R.Pakso ir G.Vainausko byloje – prokuroro prašymas skirti lingvistinę ekspertizę

Verslas

„Idavang“ Lietuvoje užsiims ekologiniu ūkininkavimu

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie 15min