Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 10d. 12:38

Ainius Lašas: Švietimo politika kaip pasityčiojimas

Ainius Lašas Šiuo metu valdantieji tikrina apie 70 proc. mokytojų vadinamaisiais greitaisiais testais dėl COVID-19. Šis beprasmis ir mokesčių mokėtojų pinigus švaistantis veiksmas puikiai iliustruoja dabartinės švietimo politikos neįgalumą, skendintį imitacijų, konjunktūros ir diletantizmo migloje. Bet apie viską nuo pradžių.

Dar gegužės mėnesį Vilniaus universiteto mokslininkai išplatino pranešimą, kad greitieji testai yra netinkami koronaviruso diagnostikai. Kadangi ankstyvoje koronaviruso stadijoje (iki dviejų savaičių nuo užsikrėtimo) antikūnai dar paprastai nebūna susiformavę, greitieji testai gali būti naudojami tik „vėlyvai arba buvusiai infekcijai patvirtinti“. Jei šios priemonės yra netinkamos diagnostikai, tai koks tikslas organizuoti tokį masinį mokytojų patikrinimo vajų?

Pirmas galimas atsakymas yra susijęs su istorinių duomenų rinkimu. Tarkime, jog mūsų Vyriausybė užsigeidė tapti mokslininkais ir jai staiga parūpo sužinoti, o kiek gi mokytojų persirgo koronavirusu. Ar tam reikia patikrinti 70 proc. mokytojų? Kiekvienas sociologas dirbantis su apklausomis jums gali pasakyti, kad, turint apie 50 000 mokytojų populiaciją, visiškai pakanka atsitiktiniu būdu atrinkti ir patikrinti kokius 800 mokytojų. Gausime rezultatus su tipine 3 proc. paklaida. Jei netikite manimi, tokiam tyrimui reikalingą imtį galite paskaičiuoti patys su skaičiuokle internete.

Jei grynai mokslinis cekavumas nedera su suplanuotais veiksmais, tai gal čia užslėpta kokia nors aktuali švietimo politikos dedamoji? Tarkime, mes sužinosime, kad kažkokioje mokykloje viena mokytoja persirgo koronavirusu. Ką tai reiškia šiandienai? Ar ji galės perimti likusių mokytojų krūvį, jei staiga ten atsirastų šviežias koronaviruso židinys? O gal ji vyktų į kitas mokyklas padėti pandemijos ištiktiesiems? Klausimai greičiau retoriniai, nes nerandu adekvataus iš tyrimo rezultatų sekančio veiksmų scenarijaus, kurį būtų galima logiškai sukonstruoti ir pagrįsti.

Kariuomenė tokio tipo veiksmus paprastai apibrėžia kaip suvokimo manipuliaciją (perception management), kurios tikslas – daryti žmonių emocijoms, motyvacijai ir vertinimams sau palankia kryptimi.

Daug labiau tikėtinas šio testavimo vajaus paaiškinimas siejasi su artėjančiais rinkimais ir rinkėjų nerimu dėl dabartinės pandemijos. Mokytojas yra puikus politinio rūpesčio objektas ne tik dėl to, kad jis pats balsuoja, bet ir dėl to, kad tariamas rūpestis juo yra pastebimas ir daug platesnio rato rinkėjų, kurių vaikai ar vaikaičiai lanko mokyklas. Šiuo atveju nebūtina realiai spręsti jokios viešosios politikos problemos, o užtenka tiesiog užsiiminėti imitacine veikla, formuojant rūpesčio mokytojų ir moksleivių sveikata įvaizdį. Tuo labiau, kad nuo pavasarinio medicininių priemonių pirkimo yra užsilikę daug nepanaudotų greitųjų testų, kurie puikiai tinka štai tokiam iš pirmo žvilgsnio nepastebimam rinkėjų emociniam papirkinėjimui.

Kariuomenė tokio tipo veiksmus paprastai apibrėžia kaip suvokimo manipuliaciją (perception management), kurios tikslas – daryti žmonių emocijoms, motyvacijai ir vertinimams sau palankia kryptimi. Būtent tuo greičiausiai ir užsiima valdantieji, imdamiesi testavimo.

Bet tai nėra vienintelis akivaizdaus manipuliavimo rinkėjais pavyzdys švietimo srityje. Atsimenate, kaip buvo garsiai giriamasi apie padvigubintą šiemetinį stojimą į pedagogikos studijas? Nuostabi žinia naivuoliams! O pasigilinus, akis bado diletantiškumas ir politinė konjunktūra.

Juk ne visų dalykų mokytojų mums trūksta. 2015 m. žurnale „Informatikos mokslai“ buvo paskelbtas straipsnis, kuriame bandoma prognozuoti poreikį. Straipsnio autorių skaičiavimu, labiausiai trūks matematikos mokytojų, o didžiausias perteklius bus kūno kultūroje. Turint tokius duomenis būtų logiška skatinti matematikos pedagogikos studijas, o kūno kultūrai neskirti papildomo finansavimo.

Tačiau Vyriausybė, paspausta universitetų, gavusių feodalinius laikus primenančią privilegiją ruošti pedagogus, nusprendė pasimėtyti kasmėnesinėmis 300 eurų stipendijomis, neatsižvelgiant į realų mokytojų poreikį. Turime tai, jog per visą Lietuvą į matematikos pedagogiką pirmu noru stojo šeši, taip šeši, abiturientai! Apskritai, visoje STEM srityje (matematika, biologija, chemija, fizika ir technologijos) atsirado tik 28 abiturientai, pasirinkę pirmu noru būtent tokių sričių pedagogiką. Tuo tarpu vien tik stojančiųjų skaičius į kūno kultūros pedagogiką siekė 90! Ar mes tikrai esame tokie turtingi ir lengvabūdžiai, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų papildomai finansuotume jau taip perteklinį kūno kultūros mokytojų rengimą?

Per visą Lietuvą į matematikos pedagogiką pirmu noru stojo šeši, taip šeši, abiturientai! Apskritai, visoje STEM srityje (matematika, biologija, chemija, fizika ir technologijos) atsirado tik 28 abiturientai, pasirinkę pirmu noru būtent tokių sričių pedagogiką.

Pagaliau, mes net neturime garantijų, kad bent vienas iš tų pedagogikos studentų nueis į mokyklą. Juk gaunantiems stipendijas nėra reikalavimo po studijų padirbėti mokykloje. Įsivaizduojate? Nėra! Gavai keturis metus po 300 eurų į mėnesį ir esi laisvas oro direktorius. Arba kaip stojimo sistemoje būsimiems kūno kultūros programos studentams primena Lietuvos sporto universitetas: „Studijas baigęs asmuo taip pat įgis leidimą dirbti fizinio aktyvumo, sporto specialistu ar instruktoriumi.“ Žodžiu, susirink pinigus, gauk diplomą, dirbk sau kokiame nors sporto klube ir pamiršk tų tą mokyklą.

Tokia švietimo politika man atsiduoda ne tik rinkėjų suvokimo manipuliacija, bet ir absoliučiu diletantiškumu. Ši Vyriausybė mums žadėjo naują švietimo erą, o po keturių metų gavome tik pasityčiojimą iš sveiko proto.

Ainius Lašas yra Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto dekanas.

Komentarai: 17

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min