Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Algė Budrytė: Nuo pirmojo riksmo

Šaltinis: Savaitraštis „15min“
0
A A

Jei norite žinoti, kaip ilgai gyvensite, galite negaišti laiko narpliodami savo šeimos ir genetikos istoriją, o vietoj to pažvelgti į mokymosi pasiekimus. Išsilavinimas yra tikrai ne vienintelis kintamasis, susijęs su ilgesne gyvenimo trukme, tačiau jis gali būti galingiausias, nes turi itin stiprų teigiamą poveikį sveikatai. Tokias tyrimo išvadas skelbia tekstas žurnale „Health Affairs“.

Žvelgiant į santykinai gausėjantį pensininkų būrį ir besikaupiančią „Sodros“ skolą, kažin ar ilgesnė gyvenimo trukmė mūsų valstybei atrodo viliojančia siekiamybe. Mažų mažiausiai tai verčia grįžti prie pensinio amžiaus vėlinimo. Kita vertus, sveikesnis žmogus gali ilgiau išlikti darbo rinkoje ir sukurti daugiau pridėtinės vertės. Tai taip pat mažina valstybės išlaidas sveikatos apsaugai.

Ekonominiu požiūriu, dabar apskritai nė viena šalis negali ignoruoti investicijų į švietimą. Pasauliui pamažu persiorientuojant į žiniomis grįstą ekonomiką, žmonės ir jų gebėjimai tampa pagrindiniais konkurencinės kovos ginklais.

Ima vyrauti nuomonė, kad vadinamojo žmogiškojo kapitalo plėtrai turi būti suteikta didesnė svarba nei infrastruktūros ar technologijų.

Pastaruoju metu pradėta sukti galvas, ar nevertėtų lavinimą pradėti nuo pat gimimo. Mat daugelyje šalių daugiau dėmesio sulaukia aukštesnis nei ikimokyklinis ugdymas. Tačiau gausūs moksliniai darbai teigia, kad ankstyvieji gyvenimo metai yra kritiniai tiek kognityvinės, tiek socialinės raidos požiūriu. Be to, investicijos į kokybišką ikimokyklinį ugdymą atneša finansinės naudos ir asmeniui, ir visuomenei.

Pastaruoju metu pradėta sukti galvas, ar nevertėtų lavinimą pradėti nuo pat gimimo.

Lietuvos švietimo sistemoje ūbaujantys nesibaigiančių reformų vėjai daugeliui jau spėjo užgesinti viltį sulaukti reikšmingų teigiamų pokyčių. Skaičiai – nors kiek ir pasenę – rodo, kad ikimokyklinis ugdymas dar toli gražu nėra prieinamas visiems norintiems.

Ypač sudėtinga į jį patekti kaimo, neturtingų šeimų ir neįgaliems vaikams. Daugelis tėvų darželį apibūdintų veikiau kaip priežiūros, o ne ugdymo instituciją. Ir tai, švelniai kalbant, rodo gerintiną lavinimo programų kokybę. Galų gale, net ir tiems tėvams, kurie įsitikinę, kad mažamečių smegenims nereikia jokių didelių stimuliatorių, nelengva surasti elementarių vaikų žaidimų aikštelių.

Švietimo politikos kūrėjai čia greičiausiai paprieštarautų ir pabaksnotų pirštu į praėjusiais metais įdiegtą ikimokyklinuko krepšelį, palankesnę vaikų darželių steigimo tvarką ar nemokamą konsultacijų šia tema telefono liniją. Savivaldybių atstovai suskubtų iš stalčių traukti šeimų laisvalaikio infrastruktūros gerinimo projektus.

Negali ginčytis, ledai yra pajudėję. Kita vertus, akivaizdu, kad pasitikdami rugsėjo 1-ąją, turime daug peno apmąstymams. Ir tikrai ne vien apie tai, kada pradėti naujuosius mokslo metus – šeštadienį ar pirmadienį.

Nebūtina ikimokyklinio ugdymo paversti privalomu, kad jis sulauktų daugiau investicijų ir garantuotų didesnę ekonominę gerovę ateityje. Jo poreikis didėja natūraliai, jau vien pasikeitus motinystės (tėvystės) išmokų tvarkai ir situacijai darbo rinkoje.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min