Dabar populiaru
Publikuota: 2020 balandžio 6d. 08:00

Algis Krupavičius: Visuomenės nuomonė ir valdžia – pandemijos efektas

Algis Krupavičius Pandemija gerokai įsibėgėjo. Labai gali būti, kad susirgusiųjų skaičius pasaulyje per artimiausias dienas pasieks 2 milijonus. Bet ar čia bus pikas? Veikiausiai ne.

Pandemija yra, matyt, gamtos sukelta nelaimė. Nors sąmokslo teorijų yra visokių. Vis vien ji sunkiai valdoma katastrofa. Jos gamtoje dažniau būna lokalios. Kaip koks uraganas Katrina, nusiaubęs Naująjį Orleaną. Ši yra globali. Bet ją reikia kaip nors suvaldyti.

Priešakinėse kovų su pandemija linijose yra medikai ir sveikatos apsaugos sistemos. Jie yra ten dėl savo profesijų. Kitas priešakinis būrys yra politikai. Taip, neapsirinku. Politikai, o tiksliau – valdžia ir jos politikai. Elementarus pavyzdys. Ar kada bent per pastarąjį dešimtmetį Amerikos istorijoje yra buvę, kad prezidentas ir viceprezidentas visuomenei kalba tiesiogiai kasdien. Spaudos konferencijose. Tikrai taip nebuvo. Lietuvoje yra truputį kitaip. Bet premjeras, prezidentas, ministrai spaudos konferencijose ir socialiniuose tinkluose anksčiau nėra taip dažnai ir tiek daug su visuomene bendravę. Net rinkimuose. O ir bendravimas rinkimuose visai kitoks. Rinkimuose reikia patikti ir įtikti rinkėjams. Pandemijoje reikia spręsti problemas ir pasiekti rezultatų. Geriausia teigiamų. Bet būna jų visokių.

Visgi ore tvyro neišsakyta nuojauta, kaip į priešakinėse linijose esančius valdžios politikus reaguos visuomenė. Kas bus su jų reitingais ir kur jie kryps? Lietuvoje politikams reitingai yra svarbūs dvigubai. Seimo rinkimai bus spalio 11-ąją. Iki jų lieka pusmetis. Prezidento dekretas dėl jų jau turėtų būti ant darbo stalo.

Koronaviruso pandemija yra šių dienų patvirtinimas, kad „susivienijimo aplink valdžią“ teorija veikia. Pirmasis pavyzdys gali būti pats Donaldas Trumpas.

Visuomenės nuomonės pokyčiai krizių, ypač tų, kurios kyla kaip stichijos ar išorės inspiruotos krizės, nėra daug analizuoti šiais laikais. O ir pandemijos ar panašios krizės kyla retai. Tad ir atvejų tokiai analizei nėra daug. Bet vieną pasikartojančią tendenciją žinome. Anglų kalboje ji apibrėžiama sunkiai išverčiamu į lietuvių kalbą terminu: „rally round the flag“, arba „susivienijimas aplink vėliavą/valdžią“. Pirmasis tokią visuomenės reakciją pastebėjo Johnas E.Muelleris, tarptautinių santykių ir šokio (sic!) istorijos ekspertas. Dar 1970 m. jis paskelbė straipsnį „Prezidento populiarumas nuo Trumano iki Johnsono“1. Jame Johnas E.Muelleris suformulavo tris staigaus JAV prezidento populiarumo padidėjimo sąlygas krizių laikais: a) krizė turi būti tarptautinė, b) konkreti, dramatiška ir ryškiai sutelkta į vieną objektą, c) joje dalyvauja JAV, ypač prezidentas. Istorinėmis tokių krizių iliustracijomis yra Kubos raketų krizė 1962 m., Dykumos audros operacija 1991 m., teroro išpuoliai 2001 m. rugsėjo 11-ąją ir panašiai.

„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas
„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Koronaviruso pandemija yra šių dienų patvirtinimas, kad „susivienijimo aplink valdžią“ teorija veikia. Pirmasis pavyzdys gali būti pats Donaldas Trumpas. Jo populiarumas per kelias savaites nuo kovo mėn. pradžios iki jo pabaigos ūgtelėjo 5 proc., t.y. nuo 44 iki 49 proc. pagal „Gallup“ apklausas. Tas populiarumo augimas dar geriau matomas ilgesniame laiko tarpe. Prieš metus, t.y. 2019 m. kovo mėn., Trumpą teigiamai vertino tik 39 proc. apklaustųjų. Tad per metus jis reitingą padidino 10 proc. Tačiau krizės laikais visuomenės nuomonės nėra pastovios, o aukščiausių politikų populiarumas gali labai greitai susvyruoti. Ypač kai baimę užsikrėsti virusu turėjo net 9 iš 10 Amerikos visuomenės narių pagal balandžio mėn. pradžios „ABC News“/„Ipsos“ apklausas. Baimės visuomenės nuotaikas gali pakeisti labai greitai.

Dabar sugrįžkime į Europą. Keli visuomenės nuomonės pjūviai bus čia. Pirmiausia trumpai pažvelgsime į pagrindinių politinių lyderių populiarumo dinamiką. Po to pasižiūrėsime, kaip keičiasi svarbiausios valdančiosios partijos reitingas.

Pirmiausia labiausiai viruso niokojama Italija. Ministrą pirmininką Giuseppe'ę Conte teigiamai vertino 71 proc. apklaustųjų ir tokio aukšto reitingo neturėjo nė vienas Italijos premjeras per pastaruosius dešimt metų. Dar daugiau. Net 94 proc. italų parėmė vyriausybės priemones pandemijai įveikti2.

Nyderlandai. Čia pandemijos paveikslas nėra toks drastiškas. Susirgimų Nyderlanduose maždaug 8 kartus mažiau nei Italijoje. Vien per kovo mėn. pasitenkinimas premjero Marko Rutte vyriausybe išaugo nuo 42 iki 61 proc., o paties premjero reitingas pakilo iki 75 proc., arba plius 15 punktų pirmiausia dėl „pasilikti namuose“ politikos, kuriai pritarė net 91 proc. olandų3.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel kurį laiką praleido saviizoliacijoje, nes jos asmeninis gydytojas susirgo koronavirusu. Ji šalį valdė nuotoliniu būdu. Bet vis vien jos populiarumas šoktelėjo net 11 punktų į viršų iki 64 proc. (kai kurios apklausos jai rodo net 79 proc. teigiamą vertinimą), o 72 proc. vokiečių buvo patenkinti, kaip su krize tvarkosi vyriausybė4.

Bene vienintele išimtimi iš šio visuomenės ir valdžios „vienybė, vienybė ir dar kartą vienybė“ paveikslo yra Ispanija, kur du trečdaliai jos piliečių pirmiausia mano, kad valdžia nepasako visos tiesos apie pandemijos mastą.

Lenkija. Kadangi kaimyninėje šalyje pandemijos valdymo vaidmenimis dalijasi premjeras ir prezidentas, tai žvilgtelėkime į prezidento Andrzejaus Dudos populiarumo dinamiką, juolab, kad jis dalyvauja ir būsimuose prezidento rinkimuose. Pandemija ir prezidento aktyvumas politinėje arenoje jo populiarumą didina ir per maždaug mėnesį jo reitingas pakilo nuo 44 iki 55 proc.5

Jungtinė Karalystė gana ilgai dvejojo, kokią pandemijos valdymo politiką pasirinkti. Tačiau ir čia visuomenė telkiasi aplink valdžią. Boriso Johnsono populiarumas, „YouGov“ tyrimų duomenimis, nuo 42 proc. vasario mėn. pakilo iki 53 proc. kovo mėn. pabaigoje. Net 13 proc., nepaisant B.Johnsono blaškymosi, kaip stabdyti virusą.

„Scanpix“/AP nuotr./Borisas Johnsonas
„Scanpix“/AP nuotr./Borisas Johnsonas

Iš didžiųjų Europos šalių negalima aplenkti Prancūzijos. Nuo vasario mėnesio karo su pandemija priešakyje esančio Emmanuelio Macrono reitingas padidėjo 13 punktų, pakildamas iki 51 proc. Tai yra aukščiausias jo paramos taškas beveik per du pastaruosius metus6.

Lietuvoje, kaip ir buvo galima prognozuoti, Sauliaus Skvernelio reitingai augo nuo 41 iki 55 proc7. Beje, labai panašiai, kaip ir Boriso Johnsono. Ir viskas logiška čia. Jis dabar pirmasis Lietuvos politikas pandemijos „fronte“. Papildomai jam ir buvusio policininko amplua karantinui valdyti tinka. Tad premjero asmeninis reitingas, matyt, ir dar kils.

Bene vienintele išimtimi iš šio visuomenės ir valdžios „vienybė, vienybė ir dar kartą vienybė“ paveikslo yra Ispanija, kur du trečdaliai jos piliečių pirmiausia mano, kad valdžia nepasako visos tiesos apie pandemijos mastą. Premjero Pedro Sánchezo vyriausybės veiksmais pasitiki tik 44 proc. ispanų8.

Dar reikėtų paminėti vienų politikų reitingų augimą pandemijos kontekste beveik kiekvienoje šalyje. Tai sveikatos apsaugos ministrai. Keli pavyzdžiai. Matto Hancocko populiarumas Jungtinėje Karalystėje maždaug per mėnesį augo 13 punktų, vokiečio Jenso Spahno didėjo 9 punktais. Į šią seką galima būtų įtraukti ir Aurelijų Verygą.

Visuomenės nuomonė taip pat ypač yra palanki pandemijos akivaizdoje sveikatos apsaugos sistemai ir medikams, ypač epidemiologams. Nieko, ko gero, nestebina, kad pasitikėjimas sveikatos apsauga skirtingose visuomenėse siekia ir 80 ar net daugiau nei 90 proc. Nors Lietuvoje pagal „Vilmorus“ apklausą kovo mėn. jis buvo 56.5 proc., arba maždaug 5 proc. daugiau nei vasario mėn. Bet čia patikimai galima prognozuoti, kad šis pasitikėjimas artimiausioje ateityje augs ir pas mus, nes anie reitingai dar iki karantininiai.

Dar vienas pjūvis – pagrindinių valdžios partijų vertinimų dinamika. Kad įvairių apklausų rezultatai būtų palyginami, čia pasiremta „POLITICO Poll of Polls“ tyrimu9. Jis nėra idealus, nes sujungus skirtingas apklausas atskirose šalyse paklaidų procentas padidėja. Bet tuos duomenis gana korektiškai galima palyginti tarp skirtingų šalių. Ir čia turime du atskaitos taškus: pagrindinės valdančiosios (premjero) partijos populiarumą 2020 m. vasario ir kovo mėnesiais (žr. 1 lentelė).

Lentelė 1. Pagrindinės (premjero) valdančiosios partijos populiarumas 2020 m., proc.

Pagrindinė (premjero) valdančioji partija

Vasario mėn. apklausa

Kovo mėn. pabaigos apklausa

Skirtumas

Airija: Fine Gael

21

26

5

Austrija: Österreichische Volkspartei

39

41

2

Čekija: ANO 2011

31

32

1

Danija: Socialdemokratiet

27

29

2

Estija: Keskerakond

21

24

3

Graikija: Nea Dimokratia

45

46

1

Ispanija: Partido Socialista Obrero Español

27

26

-1

Italija: Lega

31

29

-2

Jungtinė Karalystė: Conservative and Unionist Party

48

52

4

Kroatija: Hrvatska demokratska zajednica

27

28

1

Lenkija: Prawo i Sprawiedliwość

41

44

3

Lietuva: LVŽS

16

17

1

Norvegija: Høyre

19

21

2

Nyderlandai: Volkspartij voor Vrijheid en Democratie

21

32

11

Portugalija: Partido Socialista

35

36

1

Rumunija: Partidul Național Liberal

42

40

-2

Slovėnija: Slovenska demokratska stranka

27

30

3

Suomija: Suomen sosialidemokraattinen puolue

16

19

3

Švedija: Socialdemokraterna

23

24

1

Vengrija: Fidesz

50

51

1

Vokietija: CDU – CSU

27

34

7

Mediana

27

30

2

Kokios išvados seka iš partijų reitingų statistikos? Valdančiųjų partijų populiarumas summa summarum irgi auga. Didėja jis ne taip sparčiai, kaip atskirų lyderių, bet didėja. Augimo mediana yra 2 procentai.

Vokietija, Nyderlandai, Airija, Jungtinė Karalystė yra tos šalys, kur augimas ženklesnis. Tik trijose šalyse iš 21-os – Ispanijoje, Italijoje ir Rumunijoje – valdančiųjų partijų populiarumas sumažėjo. Valdančiųjų partijų reitingai patvirtina, kad visuomenių „susivienijimas aplink valdžią“ yra daugiau nei didesnė parama premjerams ar prezidentams. Jis apima ir valdančias partijas, ir ne tik jas. Bendrai bent kurį laiką valdžia ir beveik visos jos institucijos turėtų būti populiaresnės visuomenėje nei prieš pandemiją. Tačiau opozicinėms partijoms yra bloga žinia. Jų patrauklumas arba mažėja, arba nedidėja. Kai kurie politikos analitikai svarsto, kad populistinių ir protesto partijų populiarumas gali mažėti. Tačiau tam rimtų įrodymų dar nėra.

Bet bendrai neatsakyti klausimai lieka keli: kiek, kas ir kaip? Pirmiausia. Kiek ilgai šis pandemijos poveikis didesniam pasitikėjimui valdžia išliks? Antra. Kas sugebės didesnį visuomenės pasitikėjimą išlaikyti ilgiau? Trečia. Ar kaip nors esmingiau keisis visuomenės ir valdžios santykiai, kai pandemijos efektas pasibaigs?

O Lietuvos kontekste ir atskiras pastebėjimas. Vėl populiaru burti iš kavos tirščių, kas laimės Seimo rinkimus. Bet vietoj abejotinų prognozių vertingiau yra aiškintis tai, kas vyksta politikoje ir visuomenėje čia ir dabar ir kas iš to gali išeiti. Beje, tikrovė visada yra spalvingesnė ir labiau nustebinanti net už pačius rafinuočiausius ateities spėjimus.

Algis Krupavičius yra Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.

1 Mueller, John (1970). „Presidential Popularity from Truman to Johnson“. American Political Science Review. 64 (1): 18–34

2 https://italicsmag.com/2020/03/25/how-giuseppe-conte-is-restoring-italys-credibility/

3 https://www.dutchnews.nl/news/2020/04/mark-rutte-and-the-vvd-win-support-during-coronavirus-crisis/

4 https://www.dw.com/en/coronavirus-angela-merkels-approval-ratings-up-amid-health-crisis/a-53001405

5 https://www.politico.eu/europe-poll-of-polls/poland/

6 https://www.reuters.com/article/us-health-coronavirus-macron/macrons-popularity-jumps-as-french-approve-of-coronavirus-response-idUSKBN2173MX

7 https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1159797/ivertino-skvernelio-ir-verygos-darba-krizes-metu-sociologe-mano-kad-rezultatus-paveike-ir-patirtas-sokas

8 https://www.elconfidencial.com/espana/2020-04-01/coronavirus-sanchez-gobierno-pandemia_2529195/

9 https://www.politico.eu/europe-poll-of-polls/

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

08:43
06:47

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

02:17
05:19
02:24

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min