TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Baltijos šalių perspektyvos: ko tikėtis šiemet?

Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė 2011 metais visų trijų Baltijos šalių ekonomikos turėtų augti labiau subalansuotai: šalia jau pernai atsigavusio eksporto pamažu atsigaus ir vidaus paklausa. Išskirtinai sparčiai šiemet turėtų atsigauti 2010-aisiais mažėjusios užsienio investicijos.

Didžiausi šių metų iššūkiai Lietuvoje bus susiję su darbo rinka, kainomis ir fiskaline politika. Nedarbo lygis mūsų šalyje jau pradėjo mažėti ir stabilizacijos ženklų darbo rinkoje 2011-aisiais tik daugės. Vis tik išlieka rizika, kad didžioji dalis nedarbo gali tapti ilgalaikiu. Kitaip tariant – nesumažės tol, kol ekonomika nepasieks žymiai didesnių augimo tempų. Nemenku iššūkiu išlieka emigracijos problema. 

Darbo rinkoje po truputį jau stebime paradoksalią situaciją, kuomet esant aukštam nedarbo lygiui, trūksta reikalingos kvalifikacijos darbuotojų. Pagrindinė to priežastis, be abejo – emigracija, taip pat aštrinanti ir Lietuvos viešųjų finansų problemas. Liūdna, tačiau tenka konstatuoti, kad Lietuva mūsų visų (mokesčių mokėtojų) sąskaita kvalifikuotai ruošia specialistus žymiai turtingesnėms ekonomikoms.

Vienas tikslų – sumažinti deficitą

Šie metai pasižymės ir didėjančia infliacija. Yra didelė rizika, kad energetinių išteklių bei maisto kainos 2011-aisiais gali ir toliau didėti, o tai bus viena pagrindinių Baltijos šalių infliacijos didėjimo priežasčių. Šių trijų valstybių ekonomikos į tokio pobūdžio išorinius šokus reaguoja smarkiau, nei, tarkime, eurozonos ekonomikos. Tai lemia ekonomikos struktūrinės savybės – mūsų šalyje maisto bei energetinių išteklių dalis vartojimo kainų indekse yra didesnė nei Europos valstybėse.

Būtent fiskalinė drausmė ir buvo pagrindinė priežastis, nulėmusi, kad Estija jau tapo eurozonos nare.Be to, dažnokai tenka patirti ir kitus mažos rinkos neefektyvumo požymius (ribota konkurencija, žemas našumas, priklausomybė nuo vieno tiekėjo ir pan.). Kitos vidaus sąlygos, galinčios nulemti didesnius infliacijos lūkesčius didesnės įtakos neturės – tarkime, darbo užmokesčio augimas šiemet dar bus minimalus. Fiskalinės politikos tikslai Lietuvos biudžeto deficitą per šiuos metus sumažinti iki 3 proc. BVP atrodo tikrai ambicingi, juolab valdžios iniciatyvą siekti didesnio stabilumo ribos artėjantys rinkimai.

Biudžeto deficito mažinimas yra vienas pagrindinių Lietuvos tikslų artimiausiais metais. Ir tikrai ne dėl siekio 2014-aisiais įsivesti eurą, kaip dažnai bandoma įteigti. Pirmiausia to reikia mums patiems: valstybės skolos problema Europos valstybėse išliks aktuali ir šiais metais. Kitaip tariant, skolinimasis tarptautinėse finansų rinkose išliks pakankamai brangus ir sudėtingas.

Žvilgsniai krypsta į Estiją

Tenka pripažinti (kaip jau ne kartą per pastaruosius 20 metų), kad ir vėl turėtumėm įdėmiau pažvelgti į savo šiaurinę kaimynę Estiją, kuriai žymiai geriau sekėsi tvarkytis su savo viešaisiais finansais. Estijos ekonomika yra geras pavyzdys ne tik Lietuvai ar Latvijai, bet ir pietų Europos ekonomikoms, kurių milžiniškų skolų problemos grasina visos eurozonos stabilumui. Būtent fiskalinė drausmė ir buvo pagrindinė priežastis, nulėmusi, kad Estija jau tapo eurozonos nare.

Nors bendroji ES valiuta tikrai neišspręs absoliučiai visų Estijos problemų, tačiau narystės eurozonoje nauda neabejotinai nusvers realius ir menamus minusus. Tad belieka tikėtis, kad Lietuvai pavyks įgyvendinti artimiausiems metams užsibrėžtus tikslus ir po trejų metų pasivyti savo kaimynus.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min