Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 3d. 08:00

Birutė Davidonytė: Skaidrus lobizmas dulka Seimo stalčiuje

Birutė Davidonytė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl galimo neteisėto lobizmo sulaikė verslui atstovaujančių asociacijų vadovus: Mantą Zalatorių ir Valdą Sutkų. Lobizmas jau daugelį metų Lietuvoje veikia pilkojoje zonoje, o politikai niekaip neranda valios tai sutvarkyti. Pavyzdžiui, pernai Seime buvo bandoma priimti įstatymą, kuris įpareigotų politikus visuomenei atskleisti savo susitikimus su lobistais ir interesų grupėmis. Tačiau tam priešinosi tiek Seimo nariai, tiek dabar jau įtariamasis V.Sutkus. Įstatymas buvo numarintas ir padėtas į stalčių.

STT antradienį paskelbė sulaikiusi Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą V.Sutkų bei Lietuvos bankų asociacijos prezidentą M.Zalatorių. Jie sulaikyti atliekant tyrimą, kuris susijęs su galimai neteisėta lobistine veikla ir siekiu daryti poveikį priimant įstatymus.

Teisėsaugos tyrime įtariamas stambaus masto kyšininkavimas, papirkimas, prekyba poveikiu, turto iššvaistymas ir dokumentų klastojimas. Kartu sulaikyti dar 4 asmenys, jie – verslininkai. Pranešta, kad įvairiose Lietuvos vietose, įmonėse, įtariamųjų namuose vyko apie 70 kratų ir poėmių.

Kaip informavo STT, turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad V.Sutkus, „vykdydamas savo pareigas konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus“.

15min montažas/Valdas Sutkus, Mantas Zalatorius
15min montažas/Valdas Sutkus, Mantas Zalatorius

Nei V.Sutkus, nei M.Zalatorius nėra oficialiai įregistruoti lobistais, todėl neturėjo prievolės deklaruoti savo susitikimų su politikais ir jiems darytos įtakos. Visgi akivaizdu, kad atstovaudami konkretaus verslo interesams jiedu darė didžiulę įtaką įstatymų leidybos procesams ir yra galbūt vieni iš galingiausių lobistų Lietuvoje.

Lobistinės veiklos įstatyme yra prikurta išimčių ir landų, kurios leidžia lobistams nedeklaruoti savo veiklos.

Prievolės deklaruoti savo susitikimus su lobistais ir interesų grupėmis iki šiol neturi ir politikai: nei Seimo nariai, nei valstybės vadovai, nei savivaldybių merai ir nei kiti tarnautojai.

Lietuvoje daug metų kalbama apie tai, kad lobistai veikia pilkojoje zonoje be skaidrumo ir atskaitomybės. O riba tarp nereglamentuoto ir nekontroliuojamo lobizmo bei prekybos poveikiu gali būti itin trapi. Tačiau viskas apsiriboja tik kalbomis.

Nevyriausybinės su korupcija kovojančios organizacijos daugybę metų ragina politikus skaidrinti lobizmo sektorių. Tačiau politikai niekaip neranda valios išspręsti lobizmo problemų. Galima įtarti, kad valios neranda todėl, kad tai liečia ir pačius politikus.

Ta pilkoji zona daug kam gali būti patogi, joje gali atsirasti purvinų sandorių ir susitarimų, o politikai neturi pareigos visuomenei atskleisti, kas daro įtaką jiems ir jų siūlomiems įstatymams. Vis dar pasitaiko atvejų, kai Seimo duomenų bazėje galima rasti „parlamentarų siūlomus“ įstatymų projektus, kurių metaduomenys atskleidžia, jog tikrieji dokumentų autoriai yra lobistai. Apie tai paklausti politikai dažnai praranda atmintį ir negali paaiškinti, kaip jų įstatymo projektuose atsiranda lobistų duomenys.

Praėjusių metų pabaigoje Seime užvirė tikra kova dėl įstatymo, kuris būtų įpareigojęs politikus visuomenei deklaruoti savo susitikimus su lobistais bei interesų grupėmis. Tokį įstatymą siūlė Vyriausybė ir valdančiųjų lyderiai. Įstatymas, žinoma, taip ir nebuvo priimtas.

Dabar už įtariamus nusikaltimus sulaikytas V.Sutkus pernai naujienų agentūrai BNS taip kalbėjo apie siūlymą politikams deklaruoti susitikimus su lobistais: „Tai veda į tokią totalitarinę kontrolę, kai kažkoks didysis brolis seka kiekvieną tavo žingsnį ir ieško mažiausios klaidos. <...> Manome, kad santykiai visuomenėje turėtų būti paremti ne įtarumo kurstymu, o tarpusavio pasitikėjimo atmosfera.“

Tai veda į tokią totalitarinę kontrolę, kai kažkoks didysis brolis seka kiekvieną tavo žingsnį.

Svarstant įstatymo projektą Seime Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys sakė: „Atsiranda galimybė diskredituoti politikus. <...> Jūs žiniasklaidoje turėsite aiškinti, kad nesate kupranugariai.“

Dar P.Urbšys pridėjo, kad pamačius Seimo narių darbotvarkes žmonėms kils klausimas, už ką parlamentarams mokami pinigai. „Seimo nariai neatlieka administracinio vadovaujamo darbo, mes tik patys sau vadovaujame“, – sakė jis.

Petras Gražulis apie susitikimų deklaravimą kalbėjo taip: „Tikrai negalim kažkokiam kryžminiam deklaravimui pritarti, nes čia yra provokacija, kaip susidoroti su Seimo nariais. <...> Apsunkinam sau gyvenimą, pasidarysim vienas kitų skundikais. Ir taip esam skundikų tauta.“

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas savo oficialiuose dokumentuose rašė, kad deklaravimui nepritaria, nes tai „gali būti panaudota kaip susidorojimo su neįtikusiais politikais įrankis, jeigu lobistas paskelbs apie kokį nors susitikimą (nebūtinai realiai įvykusį) su politiku, o politikas jo nedeklaruos. Tokiu atveju politikas turės aiškintis, kodėl nedeklaravo“.

Štai ir atsiskleidė, ko labiausiai bijo Seimo nariai. Bijo aiškintis jums visiems, aiškintis visuomenei. Vis dėlto, galbūt kartais geriau aiškintis visuomenei nei vėliau Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

20:37
00:58
00:23

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min