Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dainius Genys: Skaičių invazija

Šaltinis: 15min
5
Skaitysiu vėliau
A A

Dainius Genys Viena populiariausių nūdienos profesijų, teisėtai turinti didžiulį potencialą ir gana šviesią ateitį, tai stambiųjų duomenų analitikai (angl. Big data analysts). Skaitmenizuotas pasaulis ir išmanios technologijos leidžia didžiulius kiekius duomenų pasiekti čia ir dabar.

Duomenims savo glėby mus gaubiant vis labiau ir spaudžiant vis stipriau, formuojasi natūralus poreikis juos apdoroti bei išaiškinti jų poveikį kasdienybėje.

Prisimenant visas didžiąsias ir Lietuvai, deja, niūrokas prognozes (pradedant investiciniu ūkio (ne)patrauklumu ir baigiant šaržuojamu tautos išsivaikščiojimu) netrunki atrasti – ar nebus taip, kad Big data šiandien svarbiau nei Šventas raštas? Tarsi tai naujoji nemeluojanti tiesa, kurios pagalba apibrėžiami visi gyvenimo aspektai: štai koks likimas jūsų laukia ir antai kam pavyks išsigelbėti! Kartais sutrinki, kai žmones labiau gąsdina kažkokia eilinė skaičiukais paremta prognozė, nei aplinkybė, kad vis tiek visi paliksime šį pasaulį. Maga pasvarstyti, kokia vieta lieka individualiam pasirinkimui? Ar žmogus dar kažką reiškia ir gali tvarkytis gyvenimą kaip jam norisi, o ne kaip sako skaičių grafikai?

Kartais sutrinki, kai žmones labiau gąsdina kažkokia eilinė skaičiukais paremta prognozė, nei aplinkybė, kad vis tiek visi paliksime šį pasaulį.

Ne tik mūsų padangėje smelkiasi manymas, esą tikrovei nusakyti geriausiai tinka kiekybiniai parametrai. Šiandien su nuoširdžiu užsidegimu yra tikima išvaduojančiomis Big data galiomis. Viskas tvarkoje, kuomet Big data naudojami kaip tikrovės supratimo papildinys. Tai išties padeda atverti kai kuriuos aspektus bei tendencijas. Bet ar neklystame, kuomet tai naudojame kaip vienintelės tikrovės įrodymą ar kaip mistinius kauliukus ateičiai nuspėti?

Nereikia tyrimų idant pajustum, jog greičiausias bet kokios problemos sprendimas grindžiamas kiekybine logika. Madingiausias burtažodis – optimizacija. O juk optimizavimu galime pateisinti viską. Netikite? Na, pavyzdžiui – per daug bibliotekų, per daug meno, per daug mokslo? Reikia optimizuoti. Arba priešingai – per mažai žmonių, per mažai pelno, per mažai perspektyvų? Vėlgi – neišvengsime optimizacijos.

Optimizacija (nemaišyti su optimizmu) vienodai paslankiai juda į skirtingas kraštinės puses. Kaip jau supratote, nesvarbu, ar reikia pateisinti augimą (vadinasi kažko didinimą), ar priešingai – pertekliaus ribojimą (vadinasi, kažko mažinimą), praverčia ta pati koncepcija.

Juk ir stagnuojančių regionų pagrindine panacėja pristatoma darbo vietų gausa, pernelyg nesigilinant, ar iškils dar viena engygkla, ar minimumą barstanti lesykla. Tiek centriniuose valdžios bokštuose, tiek stilinguose analitikų ofisuose žmonių emocijos nepasiekia, tačiau puikiai prieinami skaičiukai.

Gal ir taip, susimąstys smalsusis skaitytojas, bet kuo čia dėta Big data?

Dalykas tas, kad šiandien beveik neįmanoma išvengti duomenų masyvo ir nebūti suskaičiuotam nepriklausomai nuo asmeninio pasirinkimo. Net ir mažieji atokesnių vietovių gyvenimai tampa Big data objektu. Nebūtinai tiesiogiai, pakanka išvestinio dėmesio. Veik kiekvienas veiklos epizodas yra skaitmenizuojamas ir pajungiamas į bendresnį duomenų srautą. Čia jie sumuojami ir grupuojami tam tikrais pjūviais, o vėliau išskiriamos ryškiausios tendencijos.

Nepriklausomai nuo veiksmų bei pasiekimų, statistinės bangos nešama tendencija gali lengvai nubraukti tavo darbą pasakant – neperspektyvu. Kryptis yra kita. Taškas. Staiga, iki tol gyvenęs savo gyvenimą esi įspraudžiamas į standartą ir supranti, kad esi nebemadingas, nebeįdomus ir blogiausia – neperspektyvus. Gausiuose skaičiukų labirintuose netrunki aptikti tarsi tavo gyvenimas būtų beprasmis.

Jau dabar galima pastebėti tam tikrą Big data analizės inertiškumą. Statistinės prognozės, tarsi save išpildančios pranašystės, be jokio gailesčio naikina mažesnes jėgas, pasimaišančias ant kelio. Juk kiekvienas guvesnis analitikas pasakys – neapsimoka investuoti į apytuščius regionus, prognostinės atsigavimo tikimybės labai menkos. Skaičiai nemeluoja. Gal ir nemeluoja, bet problema ne skaičiai. Jei nenori – neinvestuok, niekas neverčia.

Taip, dabartis yra ateities laidininkas, bet visada lieka apsisprendimo galimybė.

Didesnė bėda skaičiukų įsigalėjime apibrėžiant gyvenimo prasmes. Taip, dabartis yra ateities laidininkas, bet visada lieka apsisprendimo galimybė. Konkrečios tendencijos išskyrimas kaip vienintelio teisingo kelio kryptis, tuo pat metu nubraukiant kitas alternatyvas, nukreiptas prieš savęs kūrimo galimybę. Perspektyvos paprastai skaičiuojamos labai konkrečiu pjūviu, dažniausiai niekaip neįtraukiant regioninių gyventojų patirčių nei jų būties kokybės. Tačiau prognozių kūrėjams neretai tai niekaip netrukdo apeliuoti į žmonių pasirinkimus ir ateities galimybes.

Skaičiai, kaip kokybės matas, kaip tam tikras visa ko vertinimo ir suvokimo pamatas šiandienei mūsų būčiai nusakyti, jau yra giliai persmelkęs žmogų. Antai kalbuosi su bičiuliu iš mažesnio miestelio. Beveik iškilmingai pranešančio naują šeimos sprendimą emigruoti. Pagrindinė priežastis – perspektyvų nematymas. Paklausus, ar jis nemano, jog išvykimas ir yra perspektyvų, kurių jis čia nemato, palaidojimas, sulaukiu lakoniško atsakymo – bet juk prognozės tokios.

Nori nenori galvoje ima kirbėti didžiojo kombinatoriaus Ostapo Benderio parafrazė, pasidavimas statistinėms pranašystėms – tai naujasis gyvenimo mitas: kam pakeliui, tas turi perspektyvą, kam ne – tas nustoja egzistencinės prasmės. Tarsi nebūtų kitų tikrovės atspalvių, kaip tik statistikos paveikslo atveriamoje kompozicijoje.

Big data sureikšminimas, šiame kontekste, kartu liudija besismelkiančią apatiją individui ir jo gyvenimui. Jei tavo veikla ir gyvenimas randa atgarsį prognozėse, tuomet įgauni perspektyvaus gyvenimo galimybę. O jei ne, tavoji būtis nuvertinama kaip epizodinė, lengvai nuspėjama ir neturinti jokio prasmingo tęsinio. Tarsi žmogus pasirinkimas nebeturi vertės.

Skaičių invazija keičia nusistovėjusią kasdienybę. Ši naujoji tikrovės architektonika trina mums žinomą gyvenimo būdą, kuomet žmogus kūrė savo likimą ir žinojo – jo pasirinkimai, darbai ir gyvenimo būdas, o ne apibendrintų skaičiukų mozaika apibrėžia individualios būties kokybę.

Tiesa, tikrovė nebūtinai turėtų būti tik tokia. Kaip kad ne pats gražiausias augalas saulėgrąža V.van Gogho genijaus dėka suspindi įspūdingu paveikumu, taip ir įvairesniam duomenų prakalbinimui bei kūrybiškesniam panaudojimui reikia ryškesnės vaizduotės potėpių. Deja, šiandien, bent jau savo krašte, tokių potėpių nematome. Nežinau, ar dėl to, kad menininkai užimti, ar dėl to, kad prognozės nepalankios.

Dainius Genys yra Vytauto Didžiojo universiteto sociologas

TAIP PAT SKAITYKITE: Dainius Genys: Svajonių aitvarai

Komentarai: 5
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min