Dabar populiaru
Publikuota: 2020 balandžio 17d. 08:00

Dalia Bankauskaitė: Ganos ir Nigerijos princai ne tik laiškus apie turtus siunčia

Dalia Bankauskaitė Šį kartą jiems nepavyko. Nepavyko sukelti sąmyšio ir sukiršinti visuomenės, apnuodyti žmonių informacinės, socialinės bei politinės aplinkos. Nors laikotarpis labai tinkamas – per COVID-19 pandemiją visuomenė itin jautri ir paveiki, o rudenį prasideda rinkimai bei naujas politinis ciklas.

Kovo mėnesį socialinių tinklų platformos „Facebook“ ir „Twitter“ panaikino daugiau nei 200 paskyrų ir puslapių, veikusių Ganoje ir Nigerijoje bei transliavusių į JAV. Visas šias paskyras sukūrė Interneto tyrimo agentūra (Internet Research Agency (IRA) – iniciatyva, geriau žinoma kaip „trolių fabrikas“. Vasarį Ganos slaptosios tarnybos nustatė ir organizavo reidą į „trolių fabriką“, dirbusį Ganos sostinės Akros priemiestyje. O šį fabriką sukūrė Ganoje registruota ne pelno organizacija „Eliminating Barriers for the Liberation in Africa“ (EBLA). Išvertus – „Naikinant kliūtis Afrikos išvadavimui“, skamba kaip iš Šaltojo karo laikų, kai sovietai globojo Afrikos valstybes ir kūrė panašiai skambančias „nevyriausybines“ organizacijas. EBLA vykdė vadinamąjį socialinių tinklų vadybos užsakymą iš Rusijos. Užsakovas – Sankt Peterburge registruota Interneto tyrimo agentūra („trolių fabrikas“), priklausantis Rusijos verslininkui Jevgenijui Prigožinui, dažnai vadinamam „Putino virtuvės šefu“.

„Facebookas“ pranešė, kad savo platformoje ištrynė 49 viešus ir 85 asmeninius puslapius. Iš „Instagramo“ bendrovė pašalino 69 paskyras. Dar 71 ištrynė socialinis tinklas „Twitter“. Paskyros auginosi sekėjus, pavyzdžiui, viena „Facebooko“ paskyra turėjo 13 200 sekėjų, „Twitteryje“ vieną tokią paskyrą sekė 68 000, kelios „Instagramo“ paskyros turėjo apie 263 200 sekėjų.

Socialinių tinklų platformos pranešė, kad paskyrose publikuojama informacija daugiausia (65 proc.) buvo adresuojama JAV juodaodžiams gyventojams, „skatino nesantaiką, provokavo ginčus rasės ir pilietinių teisių klausimais“. Taip pat socialiniai tinklai pažymėjo, kad paskyrų turinyje tiesiogiai nekalbėta apie rinkimus JAV, „neagitavo ir nejuodino kandidatų į prezidentus“.

Ganoje ir Nigerijoje „trolių fabrikas“ veikė tokiu pat principu, kaip ir 2016 m. „trolių fabrikas“ iš Sankt Peterburgo, bandęs paveikti JAV prezidento rinkimus.

Pasirodo, Nigerijos princai ar advokatai siunčia internetu laiškus ne vien apie paveldėtus turtus.

Deja vu. Ganoje ir Nigerijoje „trolių fabrikas“ veikė tokiu pat principu, kaip ir 2016 m. „trolių fabrikas“ iš Sankt Peterburgo, bandęs paveikti JAV prezidento rinkimus. Po išsamaus tyrimo 2018 m. vasarį JAV valdžios institucijos pateikė kaltinimus 13 Rusijos piliečių bei 3 organizacijoms dėl neteisėto kišimosi į JAV prezidento rinkimus. Tarp jų buvo ir Rusijos verslininkui J.Prigožinui priklausanti Interneto tyrimų agentūra („trolių fabrikas“) bei dar dvi jo įmonės: „Concord Management“ ir „Concord Catering“. J.Prigožinui ir jo įmonėms JAV taiko sankcijas. 2019 m. JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo pranešė, kad „JAV administracija darys viską, kad Prigožinas ir tokie kaip jis neišvengtų atsakomybės“.

Svarbu paminėti, kad išsamų žurnalistinį tyrimą apie „trolių fabriko“ veiklą Ganoje ir Nigerijoje atliko ir CNN žinių tarnybos žurnalistai. CNN žurnalistai papasakojo, kad Ganos „trolių fabrike“ dirbo šešiolika 20 metų jaunuolių, kurie paskyras kūrė bei valdė jiems duotais mobiliaisiais telefonais, žinutes ir vizualus gaudavo iš Rusijos. Dirbo išnuomotame name sėdėdami aplink stalą, darbas prasidėdavo po pietų ir trukdavo iki pat vėlumos, kai JAV būdavo darbo diena. Įstaigą valdė Ganos pilietis Sethas Wiredu, kuris gyvena ir Rusijoje. Darbuotojai – „troliai“ – gaudavo papildomą atlygį už gerai generuojamus sekėjų srautus, tinklus. Kai kurie jų nesuprato, kad dirba Rusijai. Svarbu ir tai, kad S.Wiredu jau vėl kalba su tais jaunuoliais apie darbų atnaujinimą. Beje, CNN žurnalistai nustatė, kad S.Wiredu darbuotojų ieško ir skelbimais „LinkedIne“, siūlydami darbo vietas JAV, Pietų Karolinos valstijoje.

Kas iš to ir ką daryti?

Pirma, svarbu žinoti, kad tokie dalykai vyksta. Svarbu mąstyti kritiškai ir atsakingai bei reikliai naudotis socialiniais tinklais. Taip pat labai svarbu, kad pačios socialinių tinklų platformos atsakingai stebėtų, kas ir kokiu tikslu jomis naudojasi. Norisi tikėti, kad taip atsakingai stebima ne tik dėl tiesioginės įstatymais reglamentuotos atsakomybės bei jų verslo modelio, grįsto platformos patikimumu, gera reputacija, kad socialinių platformų valdytojams tikrai rūpi etika ir moralė, taip, kaip ji suprantama demokratiniame pasaulyje. Trečia, nuostabu, kad informacinę erdvę saugo žiniasklaida. Ketvirta, pilietinės visuomenės vaidmuo – aktyviai saugoti informacinę erdvę, pranešant apie nesantarvę kurstančią informaciją ir netapti tokių „trolių fabrikų“ samdiniais. Tuomet sukčiams ir informacinių operacijų kūrėjams bei vykdytojams rečiau pasiseks.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

26:29
01:19
00:31

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Šaltibarščiai
Parašykite atsiliepimą apie 15min