Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Eglė Digrytė: Intriguojanti H.Karzai eros pabaiga Afganistane

Šaltinis: 15min
0
A A

Eglė Digrytė Šis savaitgalis naujausių laikų Afganistano istorijoje išliks kaip vienas svarbiausių. Ilgiau nei tris dešimtmečius ginkluotų konfliktų purtomoje šalyje pirmą kartą vyks demokratinis ir nulemtas žmonių valios valdžios perdavimas. Afganistaniečiai rinks antrą prezidentą po talibų nuvertimo 2001-aisiais ir tarptautinės karinės operacijos, kuri smarkiai pakeitė šalį, bet iš esmės jos taip ir neapgynė nuo teroristų, pradžios.

Ilgus mėnesius iki šiol virė karštos diskusijos: kada vyks rinkimai, kodėl H.Karzai juos nusprendė surengti likus keliems mėnesiams iki kadencijos pabaigos (ar tik nesumanė kokios manipuliacijos?), ar balsavimas balandžio 5-ąją tikrai įvyks – gal bus atšauktas dėl, pavyzdžiui, prastos saugumo situacijos, ar dabartinis prezidentas neužsimanys pakeisti konstitucijos ir likti poste truputį ilgėliau, kas nepabūgs išbandyti savo jėgas.

Dabar atsakymai į daugelį šių klausimų aiškūs. Rinkėjai savo valią tikrai galės pareikšti šeštadienį. Nepaisant stipriai sumenkusio saugumo – kas iš to, kad amerikiečiai ir kiti tarptautinės bendruomenės atstovai skelbia įspūdingus skaičius apie Afganistano pajėgas ir giria jas kaip neabejotinai galinčias pasirūpinti situacija šalyje, – ir neabejotinų Talibano bandymų sutrikdyti balsavimą, laukiama kaip niekada didelio žmonių aktyvumo.

Nevyriausybinės organizacijos Laisvų ir garbingų rinkimų fondas neseniai atlikta apklausa parodė – trys iš keturių afganistaniečių nori balsuoti.

Nevyriausybinės organizacijos Laisvų ir garbingų rinkimų fondas neseniai atlikta apklausa parodė – trys iš keturių afganistaniečių nori balsuoti.

Talibanas pastaraisiais mėnesiai iš visų jėgų stengiasi parodyti, koks skylėtas yra tarptautinės bendruomenės su amerikiečiais priešaky jau keliolika metų lipdomas saugumo skydas. Sausį per ataką prieš populiarų libaniečių restoraną Kabulo rajone, kur įsikūrusi ne viena ambasada ir gyvena nemažai užsieniečių, žuvo 21 žmogus. Kovo pabaigoje, kai afganistaniečiai šventė persų Naujuosius metus, šūviai stipriai saugomame prabangiame viešbutyje „Serena“ pakirto devynis žmones, įskaitant žinomą žurnalistą, jo žmoną ir du mažamečius vaikus.

Netrukus išpuolis prieš Nepriklausomą rinkimų komisiją. Vidaus reikalų ministerijoje susisprogdinus savižudžiui, žuvo šeši policininkai. Balsavimo išvakarėse nužudyta vokiečių žurnalistė.

Ligšioliniai rinkimai Afganistane, kuriuos surengti kainuoja apie 100 mln. dolerių, pritraukdavo minias užsieniečių – žurnalistų, konsultantų, stebėtojų, diplomatų, įvairių pareigūnų – lyg medus bites. Tik ne šįkart.

Pastaruoju metu Kabulą palieka keleivių pilni lėktuvai, o atskrenda pustuščiai. Lieka nebent žurnalistai, o likusieji, kaip niekada anksčiau, ėmė masiškai pakuotis daiktus. Jau po atakos prieš „Serena“ daugelis stebėtojų apribojo savo veiklą arba apskritai dingo iš Afganistano, o po vėlesnių išpuolių ši tendencija dar sustiprėjo.

Anksčiau Talibanas taikiniu rinkdavosi užsienio karius, jų įsitikinimu, okupantus, vėliau perėjo prie saviškių: karių, policininkų, civilių gyventojų. Pastaraisiais metais imta sprogdinti, šaudyti ir grobti vietos politikus, galiausiai nusitaikyta į rinkimų pareigūnus.

Bet panašu, kad nekoks vaizdelis nenuslopins rinkėjų entuziazmo. Žinoma, jis įvaręs gerokai baimės, bet kartu žmonės jaučiasi patiriantys kažką naujo, ko šalies istorijoje dar nebuvo.

Per rinkimų kampaniją televizijos eteryje vyko aršūs debatai tarp populiariausių kandidatų – neįtikėtinas dalykas Talibano laikais, kai televizija ir kitokia žiniasklaida apskritai buvo uždrausta, buvo galima klausyti nebent Šariato radijo propagandos.

Pokyčiai matyti ir daugelyje kitų sričių – mergaitės vėl gali mokytis, o moterys – dirbti ir vaikščioti gatvėmis be burkų bei nelydimos giminaičio vyro. Sveikatos apsauga tapo prieinama daugeliui gyventojų. Net žmogaus teisėms skiriama dėmesio.

Pokyčiai matyti ir daugelyje kitų sričių – mergaitės vėl gali mokytis, o moterys – dirbti ir vaikščioti gatvėmis be burkų bei nelydimos giminaičio vyro. Sveikatos apsauga tapo prieinama daugeliui gyventojų.

Demokratiškus, kiek tai įmanoma Afganistane, rinkimus galima laikyti dar vienu pasiekimu. Keleri ankstesnieji – ir parlamento, ir prezidento – vyko dar prastesnėmis saugumo sąlygomis, su daugybe pažeidimų.

Šeštadienio balsavimas neabejotinai sukels įvairių abejonių – sunku tikėtis, kad demokratijos tik besimokantis Afganistanas juos surengtų sklandžiai. Didžiausias pasiekimas bus pažanga, palyginti su ligšioliniais rinkimais, – mažiau pažeidimų ir skundų, didesnis aktyvumas, greičiau patvirtinti rezultatai.

Tačiau analitikai neabejoja – rezultatai bus patikimesni nei, pavyzdžiui, 2009-aisiais vykusių prezidento arba metais vėliau – parlamento rinkimų. Būtent nuo to, o ne nuo laimėtojo pavardės ar kaip jis bus išrinktas, priklausys dabartinių rinkimų sėkmė. Afganistaniečiai turi tikėti, kad procesas yra pakankamai skaidrus, kitaip naujas lyderis nebus vertinamas kaip legitimus, o tai paskatins smurtą ir nestabilumą.

Vis dėlto didžiausia intriga dabar lieka klausimas, kas laimės. Net prasidėjus balsavimui, priešingai nei per ankstesnius rinkimus, nuspėti vargiai įmanoma.

Dėl posto varžosi aštuoni žmonės, įskaitant buvusį karo vadą ir islamistą, buvusį akademiką, ilgametį H.Karzai varžovą ir jo favoritą. Bent trijų galimybės nugalėti vertinamos kaip didžiausios.

Prieš keletą dienų paskelbti apklausos rezultatai buvo palankūs buvusiam Pasaulio banko ekspertui ir finansų ministrui bei atsakomybės už saugumą perdavimui Afganistano pajėgoms koordinatoriui dr. Ashrafui Ghani – 27 proc. respondentų jį pasirinko kaip savo kandidatą. Prieš penkerius metus už jį balsavo mažiau nei 3 proc. rinkėjų, bet panašu, kad 64-erių technokratas padarė išvadas ir stipriai pakeitė taktiką.

Nors A.Ghani aktyviai gina žmogaus teises, jo pasirinkimas į galimus viceprezidentus – buvęs karo vadas Abdulas Rashidas Dostumas, kaltinamas dėl daugelio žmonių mirčių. 2009-aisiais A.Ghani aštriai kritikavo H.Karzai, kai jis tuomet šį įtakingą uzbeką irgi pasirinko kandidatu į viceprezidentus.

Nors A.Ghani aktyviai gina žmogaus teises, jo pasirinkimas į galimus viceprezidentus – buvęs karo vadas Abdulas Rashidas Dostumas, kaltinamas dėl daugelio žmonių mirčių. 2009-aisiais.

Antras pagal pastarųjų dienų rinkėjų simpatijas (bemaž 25 proc.) – opozicijos lyderis dr. Abdullah Abdullah. Buvęs pirmasis po Talibano užsienio reikalų ministras vėliau tapo aktyviu opozicijos veikėju ir H.Karzai konkurentu.

Su Šiaurės Aljansu siejamas ir antros pagal dydį etninės grupės tadžikų stipriai remiamas politikas, pagal išsilavinimą – oftalmologas, dalyvavo pastaruosiuose rinkimuose, bet pralaimėjo su 31 proc. balsų. 54-erių A.Abdullah yra vienintelis iš kandidatų yra pusiau tadžikas, pusiau puštūnas. Visi kiti atstovauja puštūnams, kurie sudaro 42 proc. šalies gyventojų. Tiesa, pretendentais į viceprezidentus kandidatai pasirinko įvairių tautybių žmones.

Trečiasis iš lyderių – dar vienas medikas ir buvęs užsienio reikalų ministras, 70-metis Zalmai Rassoulas minėtoje apklausoje sulaukė mažiau nei 8 proc. rinkėjų paramos. Tačiau jis, ilgametis H.Karzai bendražygis, laikomas jo favoritu, todėl neabejotinai gaus nemažai balsų. Ar jų pakaks patekti bent į antrą turą, paaiškės artimiausiu metu.

Laimėtojas po pirmo turo skelbiamas tik tuo atveju, jei jis iškart surenka bent pusę balsų. Jei ne, gegužės pabaigoje vyks antrasis turas.

Dar vienas iš dėmesį patraukiančių ir Vakarams nepatinkančių kandidatų – Abdulas Rassoulas Sayyafas. Ilgą laiką jis buvo užkietėjęs islamistas ir antiamerikinių pažiūrų, o Filipinuose net įkūrė teroristinį judėjimą „Abu Sayyaf“. Be to, kaip ir dar keli iš rinkimų dalyvių, kaltintas karo nusikaltimais, pavyzdžiui, hazarų žudynėmis dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Tiesa, dabar A.R.Sayyafas pristato save kaip nuosaikų žmogų ir net pritaria Vakarų karių pasilikimui Afganistane, tačiau talibų taip pat nesmerkia.

Tiesa, dabar A.R.Sayyafas pristato save kaip nuosaikų žmogų ir net pritaria Vakarų karių pasilikimui Afganistane, tačiau talibų taip pat nesmerkia.

Visi kandidatai iš esmės atstovauja Afganistano elitui, visi netrumpą laiką yra praleidę užsienyje ir visi pažadėjo įgyvendinti tai, ko atsisakė H.Karzai, – pasirašyti Dvišalį susitarimą dėl saugumo su JAV.

Nemažai padėtį Afganistane išmanančių žmonių įsitikinę: kad ir kas laimės, situacija nepasikeis. „Būsiu cinikas – rinkimai nieko nepakeis, – dienraščiui „Wall Street Journal“ pernai sakė vienas Vakarų diplomatas. – Režimas tęsis – su dabartiniu prezidentu ar be jo.“

Tačiau H.Karzai pastaraisiais mėnesiais ne kartą patikino, kad po 13 metų šalies lyderio poste trauksis. Konstitucija jam neleidžia siekti dar vienos penkerių metų kadencijos. Pirmiausia 56-erių prezidentas yra visiškai pavargęs, todėl norėtų trauktis ir mėgautis paprasto piliečio gyvenimu, antra, kam jam reikėtų laužyti savus įstatymus.

Panašu, kad Afganistano išties laukia pokyčiai. Naujoji karta turėtų gerokai sukrėsti tradicinę Afganistano politiką, kurioje žmonės iki šiol balsuodavo atsižvelgdami į kandidatų tautinę priklausomybę, o juos kontroliuodavo karo vadukai ir genčių vyresnieji.

Du trečdaliai gyventojų yra jaunesni nei 25 metų ir nėra gyvenę išties taikiais laikais. Nepaisant menko saugumo ir didžiulės korupcijos, jie mėgaujasi laisvėmis ir galimybėmis, kurios buvo neįsivaizduojamos Talibano laikais, todėl greičiausiai balsuos už tai, kad šios laisvės ir galimybės išliktų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min