Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 8d. 07:59

Eimantas Norkūnas: Sritis, kurioje esame paskutiniai, bet būsime pirmi

Eimantas Norkūnas Pastaruosius metus teko nemažai dirbti su mūsų valstybės atvirais duomenimis. Iš pradžių asmenine iniciatyva kūriau projektą savivaldybių tarybų rinkimams „kandidatustatistika.lt“, po to – „unicorns.lt“, puslapį, skirtą startuolių sektoriaus duomenims sekti.

Vėliau buvau pakviestas prisijungti prie valstybinės iniciatyvos „DataBoard“, skirtos atverti mūsų duomenis. Šio proceso metu teko nemažai bendrauti su žmonėmis, atsakingais už šį projektą. Taip pat susipažinti su valstybinių institucijų vadovais bei jų darbo metodais iš arčiau.

Atviri duomenys tampa vis karštesne tema, vis daugiau partijų tai deda į savo rinkimines programas, nors dažnu atveju pačios nelabai nutuokia, kas čia tokio. Todėl norėčiau pasidalinti savo patirtimi su jumis, kokia dabar yra reali situacija su Atvirų duomenų projektu mūsų šalyje ir ko reikia, norint tai įgyvendinti.

Kas yra atviri duomenys?

Pradėsiu nuo truputį toliau. Viešasis ir privatus sektorius yra sukaupęs ir toliau kaupia didžiulius kiekius duomenų. Vis dažniau girdime sakant, kad duomenys XXI a. yra tarsi nafta, o jų efektyvus panaudojimas gali duoti tokį postūmį, kaip kažkada mūsų gyvenimus pakeitusi elektra. Tik jei viešasis sektorius praktiškai šia „nafta“ nesinaudoja, privatus iš to uždirba milžiniškus pinigus.

Dar prieš keliolika metų reklamas norėdavosi kuo greičiau išjungti. Bet dabar, kai matote „Facebook“, „Google“ ar „Youtube“ reklaminius intarpus, vis dažniau atrodo, kad jos idealiai žino, ko jums reikia, ir paslaugiai tą siūlo. Ir čia nėra jokio stebuklo – korporacijos kaupdamos milžiniškus duomenų kiekius apie visus savo vartotojus ir juos analizuodamos, dažnai apie jus žino daugiau, nei jūs patys. Todėl šie duomenys niekada nebus atviri, nes tai yra šių kompanijų didžiulis konkurencinis pranašumas prieš bet kokius smulkesnius konkurentus.

Kitas žaidėjas šioje rinkoje yra valstybės, kurios taip pat disponuoja milžiniškais duomenų kiekiais – kiekviena institucija, kiekviena valstybinė įmonė jau ilgą laiką kaupia daugybę informacijos. Tačiau ties duomenų kaupimu dažniausiai viskas ir pasibaigdavo. Nes norint jais pasinaudoti visų pirma reikia žinoti, kas tiksliai kaupiama, tada turėti aiškų panaudojimo tikslą ir galų gale pritaikyti IT žinias ir tai įgyvendinti. Tačiau dažniausiai valstybinės institucijos nei vieno, nei kito neturėjo. Dirbo ir toliau dirba kaip visada, nesukdamos galvos – kam spręsti problemas, už kurias niekas nepagirs?

Taip, dažnu atveju vienos institucijos duomenys ir nieko nepasakytų, bet, sujungus juos su duomenimis, ateinančiais iš kitų institucijų, tai galėtų įgauti visai kitą prasmę. Ir kartais tokią didelę, kad tai sudarytų galimybes steigtis naujiems startuoliams. Jau dabar turime nemažai sėkmingų verslų, kaip „CreditInfo“, „rekvizitai.lt“, „InfoLex.lt“, „CityNow.org“ ar „Trafi“, kurių veiklos pagrindas yra mūsų valstybės vieši duomenys. Galima tik spėti, kiek naujų verslų galėtų atsirasti, jei valstybė pradėtų dalintis visais turimais duomenimis.

Galima tik spėti, kiek naujų verslų galėtų atsirasti, jei valstybė pradėtų dalintis visais turimais duomenimis.

Tačiau vieši duomenys yra įdomu ne tik privačiam kapitalui, už šių duomenų slypi didžiulės galimybės taip pat ir viešajam sektoriui – turint juos gražiai sutvarkytus, daugybę sprendimų ir idėjų galima paremti skaičiais. „Darom taip, nes reikia“ galim nesunkiai pakeisti „data-driven“ sprendimais – „darom taip, nes galime pagrįsti patikimais duomenimis“.

Geras atvirų duomenų pavyzdys yra mūsų startuolis „Trafi“ – tai pasauliniu mastu žinoma įmonė, jungianti visas miesto transporto paslaugas į vieną sistemą ir padedanti miestiečiams nuvykti į norimą vietą. Tarp galimų transporto priemonių yra ir Vilniaus viešasis transportas. Tai įgyvendinti tapo įmanoma, kai Vilniaus „Susisiekimo paslaugos“ atvėrė savo turimus duomenis su visais troleibusų ir autobusų tvarkaraščiais bei judėjimo maršrutais. Todėl dabar „Trafi“ visas idėjas gali pirmiausia išbandyti mūsų sostinėje, o vėliau tai perkelti jau į kitų šalių miestus.

Kitas pavyzdys galėtų būti mūsų vidaus vandenų žvejybos strategija. Dabar Aplinkos ministerija nelabai žino nei kiek mūsų valstybei kainuoja žuvinimo paslaugos, nei kiek gaunama iš mėgėjiškos žvejybos. Ir niekas dėl to nesuka galvos, nors visi skaičiai, pavyzdžiui, kiek kiekvienam regione kokių žuvų gaudymui buvo parduota licencijų, tikrai yra, tik išbarstyti po skirtingus departamentus. Jei šie duomenys būtų sutvarkyti ir atverti, jais galėtų naudotis ir pati AM, žiūrėdama, kaip sekasi šioje srityje, ir tos pačios savivaldybės, pavyzdžiui, reklamuojant savo regioną kaip vietą rekreaciniai žvejybai, galėtų matyti, kaip pakilo žvejo bilietų pardavimai.

Kokia situacija Europoje?

Vienoms ES valstybėms sekasi geriau, kitoms blogiau, bet dar nėra tokios, kurią galima būtų rodyti kaip gerą pavyzdį. Pati ES atvirus duomenis iškėlė kaip prioritetą ir šiuo metu bando paruošti strategiją, apibrėžiančią duomenų atvėrimo procesus ir kaip tie duomenys turėtų atrodyti. Tai standartinis biurokratinis procesas, kur visos valstybės gali teikti savo pasiūlymus. Natūralu, kad konsensuso paieškos tikriausiai užtruks labai ilgai.

Natūralu, kad konsensuso paieškos tikriausiai užtruks labai ilgai.

Bet šis procesas galėtų pakrypti kita linkme, jei atsirastų valstybė, kurią būtų galima rodyti kaip pavyzdį. Aiškiai veikiantys procesai su apibrėžtomis duomenų struktūromis galėtų tapti tuo pavyzdžiu, kuriuo pradėtų sekti ir kitos valstybės. O ilgainiui netgi įmanoma, kad tai galėtų tapti ir visos ES standartu.

Mūsų IT ūkiui paremti, kartu ir Atvirų duomenų projektui, ateinantiems 7 metams ES planuoja skirti milžiniškas lėšas – apie 3 milijardus eurų. Ir dabar tik nuo mūsų priklausys, ar mes tuo pasinaudosime tikslingai, ar užsidėsime varneles, kad viskas įsisavinta, bet realybėje tai bus dar vienas atvejis su iššvaistytomis lėšomis.

Kokia situacija pas mus?

Reiktų pradėti nuo to, kad mūsų šalis yra geroje padėtyje – žemiau neturime kur kristi, nes pagal duomenų atvirumą esame paskutinėje vietoje tarp EBPO šalių.

Pagal duomenų atvirumą esame paskutinėje vietoje tarp EBPO šalių.

Ilgalaikė šalies IT ignoravimo strategija davė savo rezultatą – ir taip skurdūs valstybės IT pajėgumai yra išmėtyti tarp skirtingų įstaigų, kurios dažnai darbuojasi atskirai ir į skirtingas puses. Mūsų šalies požiūrį į valstybinį IT sektorių geriausiai iliustruoja pagrindinės šalies IT institucijos pavadinimas, tikriausiai menantis ir XVI a. – Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK).

Norisi pasidžiaugti, nes turime nemažai teigiamų dalykų.

Bet norisi pasidžiaugti, nes turime nemažai teigiamų dalykų. Tas pats IVPK turi gerus vadovus, puikiai suprantančius, ko reikia mūsų šaliai. Įstaiga dirba prie nemažai svarbių projektų, taip pat ir prie tolesnio atvirų duomenų viešinimo strategijos įgyvendinimo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija ėmėsi lyderiauti Atvirų duomenų projekte ir inicijavo naują iniciatyvą, pavadinimu – „Data Board“. Jos tikslas yra sutraukti įvairių sričių specialistus į vieną vietą ir, pasinaudojus jų kompetencijomis, tobulinti atvirų duomenų viešinimo strategiją.

Pats buvau pakviestas prie jos prisijungti, tai galiu tik pasakyti, kad įvykę susitikimai buvo tikrai naudingi. Kaip rezultatas turėjo startuoti dirbtuvės valstybinėms įstaigoms, padedančios atverti duomenis. Nors koronavirusas, rinkimai ir vasara kol kas pristabdė šį projektą, bet tikrasis stabdis matėsi ir anksčiau – jau minėtas visiškas abejingumas iš valstybinių institucijų.

IVPK kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija neseniai paleido atvirų duomenų portalą, kuriame bet kuri valstybinė institucija gali paskelbti savo atvertus duomenis. Skamba gerai, bet realybėje duomenis atvėrusios yra tik kelios institucijos, o pats portalas yra tiesiog nuorodų katalogas į atskirų institucijų puslapius, kur turėtum rasti atvertus duomenis. Nors tai ir neatrodo labai patogiai, bet vis šiokia tokia pradžia.

Taip pat yra dirbama su pačiu duomenų atvėrimo procesu. Reikia suprasti, kad nemažai įstaigų turi įvairių duomenų, bet net neįsivaizduoja, kaip prie jų prieiti ir ką bei kaip paviešinti. Kyla natūralios baimės, kad netyčia gali paviešinti kažkokius jautrius ar asmeninius duomenis. Ir čia turime netikėtą pagalbą – savanorį Mantą Zimnicką, kuris parašė nemažą dalį reikalingo programinio kodo šio proceso automatizavimui. Taigi turime visus reikalingus įrankius duomenų atvėrimui.

Beje, galima tik pagirti Vilniaus savivaldybę, kurios administracijos direktorius Povilas Poderskis ilgą laiką buvo vienas iš atvirų duomenų aktyvių propaguotojų. Dėl to Vilnius dabar dažnai yra rodomas kaip pavyzdys, kuris atvėrė nemažai savo duomenų.

Koks tikslas?

Čia neabejokim – turim būti pirmi pagal duomenų atvėrimą ir jų kokybę tarp ES šalių. Tačiau dar svarbiau nei vieta yra reali lyderystė šioje srityje. Turime ne tik žymėtis varneles, kad sėkmingai įsisaviname lėšas įgyvendindami punktus, kurių prašo ES, bet atverti duomenys turi būti praktiškai panaudojami.

Šio proceso metu turi steigtis nauji verslai ir daugėti pavyzdžių, kai valstybinės institucijos sprendimus priima besiremiant aiškiais kriterijais, gautais iš šių duomenų.

Atviri duomenys turėtų tapti dar viena tema šalia „Fintech“, apie kurią šnekant mūsų valstybė būtų minima kaip viena lyderių šioje srityje.

Koks planas?

Pakilti iš paskutinės vietos į pirmą nėra lengva, bet įmanoma, jei turi aiškų planą.

Svarbiausias dalykas tokio dydžio projektuose yra ne puikūs specialistai, bet aiškus politinis prioritetas, kylantis iš Ministro pirmininko institucijos ir iš to sekanti politinė valia. Nesant šio prioriteto arba jam esant žemesnėje institucijoje, galima turėti net ir pačius geriausius žmones, bet rankos jų bus surištos, o turimi resursai švaistomi veltui.

Būsimos Vyriausybės vadovas turėtų aiškiai įvardinti, kad mūsų tikslas – visų valstybinių institucijų turimų duomenų atvėrimas.

Taigi būsimos Vyriausybės vadovas turėtų aiškiai įvardinti, kad mūsų tikslas – visų valstybinių institucijų turimų duomenų atvėrimas. Dalyvavimas šiame projekte institucijoms turėtų būti susietas su aiškiu paskatinimu.

Kita svarbi vieta yra valstybės IT resursų konsolidavimas į vieną instituciją.

Kita svarbi vieta yra valstybės IT resursų konsolidavimas į vieną instituciją. To pagrindu galėtų tapti esama IVPK struktūra. Atsiradusi galimybė samdyti aukščiausio lygio programuotojus, inžinierius ir projektų vadovus stipriai prisidėtų net tik prie šio projekto, bet ir prie viso valstybinio IT ūkio situacijos pagerėjimo.

Šiuo metu jau turim ir gana aiškų procesą bei programas, skirtas institucijų duomenų atvėrimui, bet neturime pačių įstaigų, norinčių tą daryti. Sukūrus joms politinį spaudimą „iš viršaus“, čia užtektų, pavyzdžiui, penkių paruoštų projektų vadovų, kurie dirbtų su valstybės institucijomis, koordinuotų procesą ir teiktų visą reikalingą pagalbą.

Bet čia nereiktų sustoti – galutinis duomenų atvėrimo tikslas yra šalies centrinis API, kuris sujungtų visus institucijų atvertus duomenis ir suvienodintų juos į vieną aiškią struktūrą. Nebereiktų spėlioti, ką turime – visa informacija aiškiai ir patogiai būtų pasiekiama vienoje vietoje.

Ir čia gera žinia yra ta, kad toks projektas privačia iniciatyva jau yra pradėtas. Tas pats Mantas, jau daug metų skiriantis savo papildomą laiką tokių projektų įgyvendinimui, yra pasistūmėjęs į priekį (suprantu, kad kalbos apie tai, jog daug ką daro vienas žmogus, gali sukelti šypseną – tačiau vienas žmogus su aiškiu tikslu ir gebėjimu tą įgyvendinti yra žymiai geriau nei šimtas, dirbančių skirtingomis kryptimis). Suteikus papildomus resursus, turim visas galimybes šį didžiulį projektą įgyvendinti iki galo.

Taip pat galime pasidžiaugti tuo, kad turime labai stiprų startuolių sektorių, kuris užaugino jau ne vieną didelę įmonę. Kadangi šnekame apie atvirus duomenis, tai ir pats projektas turėtų būti ne tik atviro kodo, bet ir atviras visiems, norintiems prisidėti – suteikus galimybę startuoliams aktyviau įsitraukti į šį projektą, tai duotų milžinišką postūmį. Taip pat tai galėtų tapti puikiu valstybės ir privataus kapitalo bendradarbiavimo pavyzdžiu.

Ir pabaigoje: tai, ką aprašiau čia, tikiu, tikrai įmanoma įgyvendinti. Galbūt jau nebe su šia valdžia, bet rinkimams atnešus pokyčius ir aukščiausiame sluoksnyje atsiradus supratimui bei prioritetui, galėtų būti skirti taip reikalingi papildomi resursai ir šis projektas sėkmingai įgyvendintas iki galo. Tai galėtų tapti ne tik puikiu pavyzdžiu, kad valstybė gali sėkmingai įvykdyti tokio masto IT projektus, bet kartu tai prisidėtų prie stipraus kokybės kilstelėjimo visame IT ūkyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min